J.

Biliūno novelė „Joniukas“

Darbą parengė Gabrielė Mačionytė III d.

 Kūrinio siužetas
1. Joniuko tėtis išvyksta.
2. Skaudus sūnaus ir tėvo atsisveikinimas.
3. Joniuko pamotė lieka viena auginti 2 vaikus.
4. Pamotė atiduoda Joniuką dirbti piemeniu.
5. Šeimininkai paskiria Joniukui ganyti žąsis.
6. Dirbdamas vaikas vis labiau ilgisi tėvo ir namų.
7. Joniukas užsimiršęs ir palikęs žasis važinėjasi su kaimiečiais ir dainuoja po
visą sodžių „ Ak vija panavija“.
8. Vieną vakarą dingsta 2 žąsiukai.
9. Šeimininkė išvaro Joniuką jų ieškoti, tačiau jis neranda.
10. Šeimininkė skaudžiai prilupa Joniuką.
11. Kitą rytą Joniukas pabėga namo į miestelį.
12. Grįžęs sužino, jog jo tėvelis mirė.
13. Pamotė nutvėrusi šluotą išvaro Joniuką pro duris.
14. Išsigandęs jis grįžta prie savo žąsų ir gailiai rauda.
15. Vaikas pirmą kartą patiria žmonių neteisybę ir sunkią nelaimę.
 Kūrinio pagrindinė tema

Negailestingas XXa. valstiečių šeimos gyvenimas šešiamečio

berniuko akimis. 
 Temų žemėlapis

Išnaudojamas, Žmogaus dvasiniai

Skaudus mažamečio skriaudžiamas ir išgyvenimai,
likimas. niekinamas žmogus nepaisant, kuriam
XX a. literūroje. luomui jis priklauso.

Gyvenimo našta XX a. gyvenimo Ar žmogus vargais

slegianti nuo mažų santvarkos turi atpirkti savo
dienų. neteisingumas. prigimtinę kaltę?
 Pagrindinio veikėjo (Joniuko)
paveikslas

Joniukas – šešerių metų našlaitis, gyvenęs valstiečių

šeimoje. Joniuko gyvenimo istorija skleidžiasi betėvystės
šešėlyje: ji prasideda nuo tėvo netekties ( išvykimo) ir
pasibaigia jo praradimu (žinia apie tėvo mirtį).
Nesuprasdamas jį supančių žmonių santykių, užmiršdamas
pareigas, jis ieško kuo pasidžiaugti gyvenime, tačiau dėl to
smarkiai nukenčia. Būdamas visai mažytis, Joniukas patiria
dramatiškus gyvenimo įvykius, kurie ilgai išliks veikėjo
sąmonėje.
 Motinos ir tėvo paveikslai

Motina- moteris, nusivylusi gyvenimu ir susidariusia padėtimi,

skriaudžianti Joniuką, besirūpinanti tik savo sūnumi.

Tėvas – vyras, sulaukęs dramatiško likimo, tačiau mylintis šeimą,

rūpinęsis Joniuku.
 Vaizduojamo pasaulio laikas ir
erdvė

Laikas:
Didžiąją kūrinio dalį užima pavieniai įvykiai, jie išdėstomi
chronologiškai, bet pagal išgyvenimo “logiką”: nuo dabarties
pereinama į praeitį, tada grįžtama į dabartį, per šią dabarties ir
praeities priešpriešą išryškėja dabarties įvykių prasmė bei
dramatiškumas veikėjo sąmonėje.

Erdvė:
„ jis gyvena miestely, tokioj sugriuvusioj nedidelėj trobelėj, ir
žemės vieną mažą darželį teturi“
„Iš lauko matos nelabai toli miestelis“
 Problemos

 Kaip tėvo netektis pakeičia vaiko gyvenimą?

 Ar parduodama Joniuką motutė pasielgė teisingai? 

 Ar žmogus vargais turi atpirkti savo prigimtinę

kaltę? 
 Vertybės

 Šeima
 Supratingumas
 Atsakingumas
 Jautrumas
 Gailestingumas
 Meilė
 Kūrinio idėja

Joniukas neturi jokios prigimtinės kaltės, dėl kurios

turėtų vargti ar netgi atkartoti savo tėvo likimą.
 Tema samprotavimui ir
literatūriniam rašiniui

• Literatūra:
Išnaudojamas, skriaudžiamas ir niekinamas žmogus XX a.
literūroje.
• Samprotavimas:
Ar žmogus vargais turi atpirkti savo prigimtinę kaltę?
 Kontekstas
J. Biliūnas savo kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų.
Pasakotojas - kenčiantis drauge, nužengęs savo noru į
skriaudos bedugnę būti su visais. J.Biliūno novelių centre -
atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos
kasdieniniame gyvenime. „Nereikalingų žmonių“ figūrose
(tai XX a. literatūros personažai) Biliūnas išsaugojo drovios
savigarbos jausmą, kuris neleidžia žemintis, krikščionišką
gerumą, nereikalaujantį keršto, liaudies dainų rezignaciją,
pripažįstančią skaidrų liūdesį, o ne desperaciją. Jas gaubia
gailesčio, užuojautos, širdingo supratimo ir atlaidumo
dvasia, perimta autoriaus iš kaimo etikos: pasigailėk
silpnojo.
 Sąvokos

 Realizmas -  meno kryptis, atsiradusi XIX a. viduryje.

 Desperacija – didelis nusivylimas, nusiminimas.

 Novelė - prozos žanras, kuriam bū dingas glaustas
pasakojimas, vientisas konfliktas. 
 Rezignacija – visiškas nuolankumas, pasidavimas
likimui.