Ar jautrumas yra vertybė?

Jautrumas yra vertybė svarbi visais laikais. Šiais laikais daugelis mano, kad jautrumas yra blogai,
nes jis parodo žmonių silpnumą ir nesugebėjimą valdyti savo emocijų. Jautrūs žmones
dažniausiai atrodo liūdni, nelaimingi ir vieniši. Taip yra dėl to, kad jautrūs žmones sugeria
daugiau emocijų, jie viską jaučia stipriau. Tokie princai ar princesės ant žirnio įžvelgia dalykus,
kuriuos ne kiekvienas gali įžvelgti, jie labiau įsigilina į esamą situaciją, nes yra pakankamai
kantrūs ir supratingi kito atžvilgiu. Jonas Biliūnas taip pat buvo jautrus žmogus. XIX a. pabaigos ir
XX a. pradžios lietuvių rašytojas, publicistas, psichologinės novelės pradininkas. Biliūnas savo
jautrumą atskleidė savo kūriniuose, keldamas dorovinius ir filosofinius klausimus. Jis manė, kad
rašydamas apie skriaudžiamus ir nelaimingus žmones, padės kitiems žmonėms dorėti, tapti
jautresniais. Biliūno kūryba verčia susimąstyti apie tai, kad ką padarai kitam, pirmiausia padarai
sau. Novelėje „Ubagas“ aprašomas jaunuolio susitikimas su ubagu. Pasakotojas pamatęs ubagą
negali suprasti ar ten ubagas, ar šiaip žmogus. Jis kitoks nei kiti ubagai: mandagus, nedrąsus,
kalba lėtai. Pažinęs, kad tai Sabalūnas, negali suprasti, kaip visų kaimo vaikų taip mylimas “dėdė
Petras” galėjo atsidurti gatvėje. Sabaliūnas buvo linksmas, dosnus, pasiturintis, jautrios ir geros
širdies žmogus. Nedrąsiai paklausęs, kodėl Sabaliūnas tapo ubagų, gauto atsakymo nesitikėjo.
“Sūnus išvarė”. Jis negali patikėti apie dar vaikystėje buvusio jo draugo , Sabaliūno sūnaus,
žiaurumą. Pasakotojas jaučiasi nepatogiai dėl savo bendraamžio poelgio, jis jaučiasi kaltas, kad
negali niekuo padėti. Pasiūlidamas duonos, jis tarsi prašo atleidimo už tai, ką padarė Sabaliūno
sūnus. Jis atsiprašo už savo kartos žiaurumą. Taigi visais laikais jautrumas buvo ir yra svarbi
vertybė, kuri mus verčia susimąstyti apie gyvenimą ir žmonių poelgius.