Mokinio vardas, pavardė, kl. ...

Literatūrinio rašinio klaidų analizė

1. Nereikalingo žmogaus drama J. Biliūno kūryboje (7 mok.)
2. Šeimos vertybės J. Biliūno kūryboje (8 mok.)
Uždavinys:
• mokysimės formuluoti tinkamus teiginius (sampr./liter. rašinio?)
• tekste parašyti tinkamą/ tikslingą kontekstą.

PASTEBĖJIMAI
 Įžangą beveik visi mokate, Gedas?
 Netinkamos sąvokos (poetas, lyrinis subjektas...)
 Fakto klaidos (Sabaliūnas reikalingas sūnums, ...)
 Vartoti beasmenius sakinius: galima teigti, kad... (o ne galime, galiu)
 Dalinę išvadą formuluoti be ,,kaip”.
 Interpr. klaidos – atidžiai perskaitytas ir suprastas kūrinys, negalima fantazuoti, ,,išeiti“ iš
kūrinio vaizduojamojo pasaulio, pvz.:
 Galima sakyti, jog toks Petro Sabaliūno likimas susiklostė ne dėl to, kad buvo blogas
žmogus, bet dėl to, kad gal nepakankamai skyrė laiko savo  sūnui.
 Ne į temą (apie šeimą, žmonių santykius, bet ne apie vertybes).

Užduotys:
1. Kaip formuluoti samprotavimo rašinio dėstymo pastraipos teiginį?
2. Kaip formuluoti literatūrinio rašinio dėstymo pastraipos teiginį?
Pavyzdžiai:
S. KAS TAURINA ŽMOGŲ? ATSAKYMAS: Meilės jausmas ir tikėjimas, užgimę širdyje, taurina
žmogų.
L. DARBO POETIZAVIMAS LITERATŪROJE
 K. Donelaitis, lietuvių grožinės literatūros pradininkas, gyvenęs XVIII a., kilęs iš
Mažosios Lietuvos, didaktinėje poemoje „Metai“, kuri išleista 1818 metais, vaizduoja
darbą kaip žmogaus vertės matą.
 K. Donelaitis, lietuvių grožinės literatūros pradininkas, gyvenęs XVIII a., kilęs iš
Mažosios Lietuvos, didaktinėje poemoje „Metai“, kuri išleista 1818 metais,
vaizduoja/aukština darbą.

3. Įvertink ir, jei reikia, pataisyk šiuos teiginius:

 
 Vienas iš Jono Biliūno kūrinių, kuriame kalbama apie šeimą, APIE ŠEIMOS
VERTYBĘ, KOKIĄ?? yra novelė „Ubagas“. Joje gilinamasi į
Petro Sabaliūno (elgetos, duoneliautojo) padėtį.
 Šeimos narių santykiai būna ir darnūs. Apie tokią šeimą Biliūnas rašo novelėje
„Lazda“.

.
 Pirma, dauguma šeimų yra dvasiškai turtingos, tačiau yra ir tokių, kurios niekada
neišeina iš konfliktų.  Taigi vienas iš Jono Biliūno
novelių „Ubagas“ rašo  apie dvasiškai neturtingą šeimą.
 Tapti visuomenės atstumtu žmogumi nulemia įvairios aplinkybės: socialinė padėtis,
istoriniai įvykiai bei žmonių nesupratingumas. Būtent, viena iš didžiausių priežasčių, kodėl
žmonės tampa nereikalingi, tai šeimos narių apsileidimas. Artimųjų meilė, rūpestis, globa
 yra viena iš pagrindinių gyvenimo duotybių, kurios netekus, žmonės išgyvena didelę
gyvenimo dramą. Jie ryžtasi kovoti arba pasiduoti žiauriam likimui. Kaip pavyzdį, kuriame
sūnaus iš namų išvarytas tėvas tampa niekam nereikalingu, galime pateikti lietuvių
psichologinės prozos pradininko Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“. 
 Pirmiausia Jonas Biliūnas  - jauniausias lietuvių literatūros klasikas, gyvenęs XIX
amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje, -  1907 metais Zakopanėje parašytoje
apysakoje „Liūdna pasaka“, ST NESUDERINTOS
GALŪNĖS  atskleidžiama pagrindinė SVARBIAUSIA šeimos vertybė – meilė.
 Pirmiausia Jono Biliūno - jauniausio lietuvių literatūros klasiko,  1907
metais Zakopanėje parašytoje apysakoje „Liūdna pasaka“ vaizduojama šeimos
vertybė meilė.
 Šeimos vertybė vaizduojama ne tik Biliūno apysakoje, bet ir kitame jo kūrinyje
-novelėje ,,Lazda“, kurioje parodomas atlaidumas. Atlaidumas...

 Pirmiausia, XIX a. pabaigos — XX a. pradžios moderniosios epochos realizmo krypties
atstovas Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka“, kuri parašyta 1907m. Zakopanėje,
vaizduoja dviejų jaunų žmonių meilę.
 Visų pirma, Jonas Biliūnas, lietuvių lyrinės prozos pradininkas, profesionaliai
rengęsis literatūriniam darbui, 1906 metais parašytoje novelėje ,,Ubagas“
nereikalingą žmogų Petrą Sabaliūną vaizduoja kaip seną , SŪNAUS
NUSKRIAUSTĄ žmogų.
 Nereikalingo žmogaus drama Jono Biliūno kūryboje atskleidžiama ne tik
novelėje ,,Ubagas“, bet ir 1907 metais išleistoje apysakoje ,,Liūdna
pasaka“. Lietuvių novelės klasikas apysakoje ,,Liūdna pasaka“ VAIZDUOJA
NIEKAM NEREIKALINGĄ JUOZAPOTĄ, KURI IŠ SIELVARTO NETEKO
SVEIKO PROTO.
 Kūrinyje atskleidžiama labai skaudi situacija bei problema: tėvai, linkėdami vaikams
gera, atiduoda viską, o kai šie suauga, išvaro tėvus iš namų. TAI SAMPR.RAŠINIO
TEIGINYS Tokia dalia ištiko pagrindinį kūrinio ,,UBAGAS” veikėją Petrą Sabaliūną.

IŠVADA: Jungiamasis žodelis, priedėlis (kontekstas), KAS? KUR? KADA? KOKIAME ?

vaizduoja KĄ? (žr. į rašinio pavadinimą).
RAŠOME KARTU: Pirmiausia Jonas Biliūnas, lyrinio pasakojimo pradininkas lietuvių
literatūroje, apysakoje „Liūdna pasaka“, parašytoje 1907 m. Zakopanėje, vaizduoja
Juozapotos ir Petro Banių meilę.
4. Nurodytose vietose <...> įrašyti tinkamus/ tikslingus kontekstus.
Literatūrinis rašinys 
Šeimos vertybės J. Biliūno kūryboje
Lietuvių literatūroje neretai vaizduojamos šeimos vertybės. Šeima yra esminis dalykas
visų gyvenime, nes be jos nebūtų tarpusavio santykių bei santaikos. Apie tai rašė <...>
rašytojas Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ bei novelėje „Lazda“, būtent šiuose
autoriaus kūriniuose išryškėja svarbiausios šeimos vertybės. Taigi kokios šeimos vertybės
atskleidžiamos šiuose kūriniuose?  
 
Pirmiausia Jonas Biliūnas , <...>, 1907 metais Zakopanėje parašytoje apysakoje „Liūdna
pasaka“,  atskleidžia  atskleidžia svarbiausią šeimos vertybę meilę. Yra žinoma <...> .
Apysakoje pasakojama apie dviejų žmonių meilę vienas kitam. Pagrindinė kūrinio veikėjo
Juozapota gyveno sodžiuje su mylimu vyru Petru Baniu. Jie nebuvo turtingi, bet buvo
 laimingi būdami kartu, jiems nieko daugiau ir nereikėjo, nebent laisvės. Baudžiavos laikais
valstiečiai galėjo tik pasvajoti apie geresnį gyvenimą, tai jie taip ir darė, bet tai kūrinio
veikėjams nesutrukdė būti laimingiems.  Net ir dieną, kai Petras išėjo su
maištininkais, Juozapota labai jaudinosi dėl jo metai iš metų. ST Kiekvieną dieną vis labiau
ją kamuodavo mylimojo ilgesys. Ji netgi vyko jo ieškoti, bet nerado. Po vyro išėjimo
Juozapota labai sublogo, nebebuvo laiminga, niekuo nebetikėjo, nes vienintelis, kuriuo ji
pasikliovė, išėjo kovoti už laisvę ir nebegrįžo. NUSPALVINTA – NE VISAI Į TEMA.
REIKĖTŲ RAŠYTI APIE VEIKĖJŲ SANTYKIUS, AKIS... Taigi galima teigti, jog Biliūno
apysakoje pavaizduotas toks Juozapotos elgesys tik įrodo, kad didžiausia ir svarbiausia
vertybė šeimoje yra meilė. 
 
Apie šeimos vertybes pasakojama ne tik apysakoje „Liūdna pasaka“, bet ir
novelėje „Lazda“, parašytoje 1906 metais, joje akcentuojama vertybė – atlaidumas. Žinoma,
kad autorius <...> . Tada nuo jo nusigręžė visi jo broliai, bet vėliau jie su tuo susitaikė ir
autorius įstengė jiems atleisti už tokį jų elgesį. Novelėje pasakojama, kaip pasakotojo tėvas,
būdamas jaunas dirbo pono ūkyje, kur arė žemę. Vieną dieną, tėvas įšrovė dobilų kuokštelį,
norėdamas pamaitinti savo jaučius, tačiau tada netikėtai pasirodo prievaizdas Dumbrauckas,
kuris trenkia jam medine lazda, norėdamas pamokyti dėl  tokio negražaus poelgio. Tėvas ant
jo nepyksta, nes supranta, už ką ir kodėl jam prievaizdas sudavė. Baigęs savo
pasakojimą tėvas netgi gina Dumbraucką, nes nelaiko neapykantos, ir supranta, kad jis
pasielgė negerai. Taigi galima teigti, jog toks tėvo mąstymas tik dar kartą parodo, kad
atlaidumas šioje Biliūno <...> novelėje yra viena iš svarbiausių šeimos vertybių. 
 
Apibendrinant galima teigti, jog Jonas Biliūnas – <...> – apysakoje „Liūdna
pasaka“ išaukština svarbiausią ir tyriausią vertybę JAUSMĄ meilę bei  novelėje „lazda“
atskleidžia, jog atlaidumas šeimoje yra ne mažiau svarbus negu meilė ar bet kokia kita
vertybė. 416 žodžių 

5.Pabandyk savo darbą papildyti tinkamais ir tikslingais kontekstais.

DARBO PAVYZDYS
Šeimos vertybės J. Biliūno kūryboje
Lietuvių literatūroje dažnai vaizduojamos žmogaus moralinės vertybės. Neretai susiduriama būtent su
šeimos vertybėmis. Svarbias šeimos vertybes vaizduoja Jonas Biliūnas, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios
lietuvių lyrinės prozos pradininkas apysakoje „Liūdna pasaka“  ir novelėje „Lazda“.  Nors ir abu kūriniai yra
parašyti panašia tema, iškeliamos skirtingos šeimos vertybės . Taigi kokias šeimos vertybes J. Biliūnas
vaizduoja šiuose kūriniuose? 
Visų pirma, Jonas Biliūnas, gimęs Niūronyse, pasiturinčių ūkininkų šeimoje, novelėje „Lazda“
atlaidumą vaizduoja kaip šeimai vertingą bruožą.KATALIKIŠKOS ŠEIMOS VERTYBĘ Atlaidumas šeimai suteikia
tvirtumą ir vienybę. Pačio autoriaus šeimos nuomonė apie jo sprendimą netapti kunigu buvo priešiška,
todėl būsimam prozininkui teko palikti savo gimtuosius namus. Tačiau net ir tokiai situacijai susiklosčius J.
Biliūnas atleido savo broliams. Novelėje „Lazda“ taip pat aprašoma šeima. Tėvas pasakoja apie seną lazdą,
kuri turi savo istoriją ir taip domina vaikus. Veiksmas vyksta baudžiavos laikais, todėl kai tėvas pats buvo
jaunas, turėjo dirbti ir sau, ir savo ponui. Kai jam jaunam teko prižiūrėti jaučius, jis paėmė iš pono žemės
dobilų ir pašėrė jaučius. Tai pamatęs ponas f PRIEVAIZDAS DUMBRAUCKAS supyko, jį apšaukė ir trenkė jam
lazda. Tėvas pasakodamas istoriją vaikų paklausė, ar jie žino, kodėl ši lazda jam tokia svarbi, žinoma,
vaikai nesuprato. Tėvas išmintingai tarė: ,,Atsimindami tą, nepyksite, kad ir mudu su motina jums kartais
žabeliu suduodava. Darydavova taip dėl jūsų pačių gero...“. Šie žodžiai moko vaikus būti gailestingus ir
atlaidžius už bausmes, kurias jie patys gauna iš tėvų. Taigi galima daryti išvadą, jog publicisto Jono
Biliūno novelėje „Lazda“ šeimai gailestingumas ???? ir atlaidumas yra svarbi vertybė.  
 Antra, Jonas Biliūnas, jauniausiasis sūnus šeimoje, apysakoje „Liūdna pasaka“ stiprią meilę taip pat
vaizduoja kaip šeimos vertybę. Pats autorius turėjo mylinčią žmoną, kuri ligai paūmėjus ir kitais sunkiais
momentais buvo šalia. Lyrinėje apysakoje „Liūdna pasaka“ veiksmas vyksta baudžiavos laikais. Vaizduojama
jauna, darni Banių šeima: Petras ir Juozapota. Jų socialinė padėtis buvo prastoka, jie nepasiturintys, tačiau
nors ir dirba sunkius darbus - sunkumo nejaučia, Banių tai neslegia. Jiems labiau svarbi jų šeimyninė laimė ir
jų vidiniai išgyvenimai. Meilės jausmas puikiai atskleistas ir kontraste, kuomet vyras Petras buvo šalia
Juozapotos, ir kai jis paliko namus ir išėjo į sukilimą. Lyrinės apysakos pradžioje, kuomet Juozapota jau yra
sena, jos akys, kurios yra prilyginamos GR su žvaigždėmis, nebespindi laime, kitaip, nei kai ji buvo kartu su
Petru. Jie abu svajojo apie jaukią šeimą, vaikelį, sodą. Tačiau kai Petras staiga paryčiais paliko Juozapotą
vieną ir išėjo siekti svajonės būti laisvais SIEKTI LAISVĖS ST, Juozapotos laimė dingo. Ji taip mylėjo vyrą, jog ji
pasiryžo ieškoti jo, eiti i į mišką ir miestą. Ją kankino begalinis rūpesčio ir baimės jausmas. Mieste ji
klausinėjo praeivių, ar jie žino, kur jos Petriukas. Deja, ji nesulaukė pagalbos, tik pamatė aikštėje klaikų
vaizdą ir nualpo. Net ir praėjus daugybei metų Juozapota klausinėja, ar kas matė jos mylimąjį. Tai rodo, jog
Juozapotos meilė vyrui yra be galo tvirta ir nesibaigianti. Be to, meilės jausmo svarbą
kūrinyje galima suprasti ir iš to, jog tiek Petras, tiek Juozapota, abu savotiškai stengėsi dėl
šeimos gerovės. Taigi galima teigti, jog apysakoje „Liūdna pasaka“ šeimai labai svarbi vertybė yra begalinė
meilė. 492 ž.