Ko gamtoje ieško žmogaus siela?

(K. Donelaitis, A. Baranauskas, Vaižgantas)

Gamtayražmogausnamai.Bejosindividasneturėtųneikurgyventi,neikąvalgytiar apsirengti.
Tačiau gamtos žmogui reikia ne vien dėl materialinių gėrybių –ji žmonijąpraturtina ir dvasiškai.
Taigi, individas gamtoje ieško paguodos, praeities pėdsakų bei gyvenimo išminties. Visų pirma,
žmogaus dvasia gamtoje ieško paguodos. Juk dažnai žmogus, norėdamas pabūti vienas, skuba
į mišką, prie upelio ar kitos mėgiamos vietos, kur galėtų apmąstyti savo gyvenimą ir pamiršti
nuoskaudas bei sunkumus. Tai matyti ir vieno žymiausių 20 amžiaus pradžios
modernist VincoMykolaičio–
Putinopsichologiniameromane„Altoriųšešėly.“Romanopagrindinis veikėjas, klierikas Liudas
Vasaris, yra slegiamas kunigų seminarijos. Be to, jis pastebi, jog turi
ne kunigišką,opoetoprigimtį,todėlnerandaramybės.TačiauLiudas,grįžęsįtėviškęvasaros atosto
gų, didžiąją laiko dalų praleidžia ant savo mėgstamo kalnelio Aušrakalnio, kur
atsiveria nuostabūs vaizdai. Gamtos grožio dėka klierikas susikuria savo įsivaizduojamą
pasaulį, kuriame mato tik tai, ką nori matyti, todėl pamiršta rūpesčius, randa ramybę, apmąsto
praeitį bei
svajoja apieateitį.Vadinasi,žmogus,kurisgamtojeneieškoramybėsirpaguodos,prarandavieną g
yvenimo atsvaros šaltinį.
Be to, gamtoje individas randa praeities sąsajų su dabartim. Dažnai vienas ar kitas
objektas sukelia žmogui prisiminimų ir priverčia lyginti praeitį su dabartimi, vertinti ją bei
samprotauti, kokiapriežastislėmėkaitą.Toksdabartiesirpraeitieslyginimasbūdingasvienoryški
ausių Lietuvos romantikų Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis.“ Kūrinio pasakotojas,
eidamas iškirstu mišku, prisimena gražius praeities miškus, kuriuose, anot autoriaus, medžiai
augo taip tankiai, kad joks priešas negalėdavo įsiveržti į šalį, ir sieja juos su didinga Lietuvos
istorija. Tačiau, matydamasiškirstą  dabarties  mišką,  jisnusivilia,  kad  tarp  dabarties  ir 
praeities  iškyla  ryškus kontrastas. Pasakotojo nuomone, anksčiau žmonės buvo vieningi, kaip
praeities miškas, o dabar tos vienybės neliko, todėl ir valstybė nebėra tokia atspari svetimšaliams.
Taigi, gamtoje žmogus ieško praeities pėdsakų ir, lygindamas juos su dabartimi, mąsto bei
filosofuoja.
Ir svarbiausia, kad žmogus gamtoje ieško išminties. Juk matydamas gamtą, individas
mokosi gyventi. Tai akcentuojama ir lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono
Donelaičio epinėje poemoje „Metai“. Visos keturios kūrinio dalys, išskyrus „Žiemos
rūpesčius“, prasideda gamtos vaizdais, kuriuose aprašomi žvėreliai, jų darbai, rūpesčiai. Po šių
aprašymų pradedama kalbėti apie žmogų, kuris tartum atkartoja  gamtos veiksmus. Kai
pavasarį žvėrys  bunda iš žiemos miego, žmonės pradeda ruoštis darbymečiui, kai žvėrys
ruošiasi žiemai, žmonės irgi nuima derlius, kaupia atsargas… Be to, pagrindinė poemos idėja –
žmogus turi būti darbštus, Panašiai yra ir gamtoje: visi žvėrys darbštūs, tingių nėra, nes tokie
neišliktų. Vadinasi, žmogus išminties ieško gamtoje ir ima pavyzdį iš jos, nes gamta –geriausia
gyvenimo mokytoja.
Apibendrinant reikia pabrėžti, jog žmogus gamtoje ieško paguodos bei ramybės, praeities sąsajų su
dabartimi bei išminties ir visa tai randa, kadangi jis yra gamtos dalis ir su ja glaudžiai susijęs./ 442
žodžiai/ 
SAMPROTAVIMO RAŠINIO TURINIO VERTINIMAS
Problemos supratimas ir gilioji teksto struktūra
Tema ir problema pakankamai gerai aptartos, pagrindinė mintis aiški. Įžangoje
mokinys išsako savo požiūrį, kad „Gamta yra žmogaus namai“ir kad jos reikia ne tik dėl
materialių, bet ir dėl dvasinių dalykų. Suformuluotos aiškios problemos įžangoje nėra, tačiau
sakinį „Be jos individas neturėtų nei kur gyventi, nei ką valgyti ar apsirengti.“galima laikyti
svarstoma problema. Mokinys suvokė temą ir apsibrėžė aspektus (paguodos, praeities pėdsakų,
gyvenimo išminties ieškojimą), bet ne visai aiškiai nusakėproblemą.
Įžangatinkama.Paskutiniuoseįžangossakiniuosenusakytarašiniopagrindinėmintisir apsibrėžti
nagrinėjimo aspektai. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Kiekvienoje
dėstymo pastraipoje aptariami skirtingi temos aspektai.
Dalinėsišvadospagrįstos.Pagrindinėišvadapagrįsta,norsirsiaura,nesjojedarkartą pakartojam
a įžangoje pasakyta tezė.
Argumentavimas. Rėmimasis privalomu kūriniu ir kontekstu Rašančiojo požiūris pakankamai
aiškus, pagrįstas literatūriniais pavyzdžiais. Visi argumentai
tinkami,betnevisisvarūs.Pirmojedėstymopastraipojeteiginys,jogžmogausdvasiaieško paguodo
s,tinkamaipagrindžiamasliteratūriniupavyzdžiu.Antrojedėstymopastraipojetrūksta prasminių
akcentų, ką žmogaus sielai suteikia praeities lyginimas su dabartimi. Trečioje
dėstymo pastraipoje argumentai tinkami ir svarūs.
Pakankamai tikslingai remiamasi vieno iš nurodytų programinių autorių kūriniu.
Kadangi mokinys remiasi dviejų nurodytų autorių kūriniais, pagrindiniu laikomas tas, kurio
kūrybą
mokinys interpretavogeriauirvertinimasyraaukštesnis.Šiamerašinyjeprivalomuautoriumilaiko
me K. Donelaitį, nes už rėmimąsi jo kūryba galime skirti daugiau taškų. Teiginiai tinkamai
paremiami K. Donelaičio kūriniu, interpretavimas neprieštarauja jo prasmei. Ne visada
pagrįstai remiamasi kontekstu, nes yra fakto klaida.
TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMAS
1. Logika, stilius. Žodyno turtingumas, sintaksinės sandaros įvairumas
Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Rašoma aiškiai, tiksliai.
Yra keletas stiliaus trūkumų, betlogikos klaidų išvengiama.
Leksika iš esmės tinkama.
Minčių santykiams išreikšti tinkamai vartojamos įvairios sintaksinės struktūros.
2.Formalioji teksto struktūra
Tekstas formaliai organizuotas tinkamai.
Skaidymas pastraipomis pagrįstas, tačiau yra keletas nereikalingų pasikartojimų.
 
3 pavyzdys
Darbo džiaugsmas ir prasmė literatūroje
(K. Donelaitis, V. Kudirka, Vaižgantas)
Liaudies išmintis byloja-„Darbas žmogų puošia.“ Darbas, jo džiaugsmas ir prasmė
žmonių gyvenimuose–gana populiari ir, be abėjo, labai svarbi ir reikšminga tema literatūroje.
Visi autoriai vieningai sutaria jog darbas yra neatskiriama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis.
Tik dirbdamas žmogus palieka pėdsaką po savęs ateinančioms kartoms. Tokie rašytojai kaip
Kristijonas Donelaitis, Erich Maria Remarkas ar Axel Munthe savo kūriniuose pabrėžė darbo ryšio
su žmogaus
gyvenimu svarbą,jųkūrybojeryškiaimatomakaipdarbassuteikiaveikėjamsdžiaugsmo,prasmęj
ų egzistavimui.
Donelaičio kūryboje nesunku įžvelgti, koks sunkus ir prasmingas yra darbas. Puikus pavyzdys –
„Metai.“ Dirbantis žmogus vaizduojamas laimingas, sveikas ir kitų mėgstamas. Jis
užsitarnavęs pagarbą ir palaikymą, yra reikšminga bendruomenės dalis. O tinginiai pateikiami
kaip nelaimingi,
neturtingiiratstumtikvailiai.Jųgyvenimasatrodobeprasmisirpilkas.Ryškuskontrastas suformuoja
stiprią simpatiją darbštiems žmonėms ir dar didesnę antipatiją besišalinantiems
darbo. Dirbantieji gali džiaugtis gyvenimu–jus džiugina gerai nusisekęs darbas, geras derlius
ir darbo pabaiga, o tinginiai neturi laimės. Donelaitis rašė: „Judinkimės pamaži nuolatos pastvert
savo darbą / Ir nepabūkim, kad išgirsim darganas užiant.“ Taip autorius tik dar labiau pabrėžia
darbo svarbą.
Donelaičiuidarbasbuvoamžinojivertybė,kuriosišsižadėtnevalia,nesjissuteikiaprasmęir džiau
gsmą gyvenimui.
Kitasrašytojassavokūrybojepabrėžęsdarbosvarbą–ErichMariaRemarkas.Romane „Juodasis
obeliskas“ pasakojama antkapių pardavėjo istorija infliacijos draskomoje
Vokietijoje. Gyvenimas griūvančiame pasaulyje knygos veikėjams neatrodo labai mielas ar
prasmingas. Aplink daug skausmo ir liūdesio, dėl infliacijos daug žmonių bankrutuoja, netenka
darbo, kai kurie dėl to net nusižudo. Stipriai jaučiama jog knygos herojams reikia už konors
įstvert, kad neišprotėtų. Ir tai –darbas. Tai vienintelis stabilus jiems likęs dalykas, kuris suteikia
bent šiokią tokią prasmę gyventi tokiame pasaulyje. Gilus pesimizmas, besismelkiantis į
aplinkinius žmones, užgesina ir šiaip silpnai rusenusią vilties liepsnelę, bet darbas sugeba ją vėl
įžiebti. Kitoje knygoje – „Trys draugai“, taippat jaučiama, jog darbas suteikia stiprybės.
Netradicinė trijulė –poetas, nihilistas ir vairuotojas–turi nedidelę mašinų dirbtuvę. Verslas jiems
sekasi nekaip, bet dirba jie ne dėl to. Padėtis Vokietijoje
ne kągeresnėnei„Juodajameobeliske.“Dirbdamijaunuoliaisugebaišlaikytivienąsvarbiausių verty
bių –draugystę. Abiejose knygose parodoma koks svarbus yra darbas sunkiose
gyvenimo situacijose. Darbas herojams suteikia džiaugsmo ir prasmės jų gyvenimams.
Ne mažiau svarbus darbas ir Axel Munthe knygoje „Knyga apie San Mikelę.“ Šioje
knygoje pasakojama daktaro istorija. Jis be galo atsidavęs savo darbui, jį mėgsta nors dirbti
neretai sunku ir netgi pavojinga. Daktaras dirba ligoninėje, bet po darbo neretai eina į vargšų
rajonus ir gydo juos nemokamai. Tai jam suteikia džiaugsmo. Veikėjas nuvažiuoja ir šiltinės
epidemijos apimtą miestą, ir, rizikuodamas gyvybe, stengiasi padėti sergantiems. Daktaras
mato daug skausmo, jo patiria nemažai ir pats. Jis turi svajonę –nusipirkti SanMikelės
vienuolyną ir ten ramiai baigti savo gyvenimą. Taigi dirbdamas jis ne tik padeda žmonėms,
bet ir po truputį pildo savo svajonę. Vien savo darbo dėka jis atranda prasmę ir džiaugsmą savo
gyvenime.
Literatūroje darbo tema yra gana aktuali. Nagrinėjamas ryšys tarp darbo ir žmogaus
gyvenimo, parodoma,kaddarbassuteikiažmonėmsdžiaugsmo,įprastinajųgyvenimus.Autoriaikai
p Kristijonas Donelaitis, Erich Maria Remarkas, Axel Munthe–tik keli iš daugelio rašiųsių
ir/ 500 žodžių /plėtojusių darbo temą savo kūriniuose. Darbo be abėjonės yra neatsiejama
gyvenimo dalis, būtina pasiekti laimei./ 515 žodžių/