5.6.3.2.

Literatūrinis (kultūrinis) ugdymas

Pagrindiniai Siūlomi nagrinėjimo aspektai

Privalomi Konteksto autoriai reiškiniai ir idėjos (neprivalomi)
autoriai

M. Mažvydas. V. Šekspyras* (W. Renesansas ir Asmens ir gyvenimo vertės iškėlimas.

Katekizmas Shakespe- reformacija Laisvės, tėvynės meilės ir tiesos
(lietuviška are). Sonetai (1, 5, 24, Europoje ir vertybės.
eiliuota 65, 116, 132, 154). Lietuvos Didžiojoje Tautos sampratos: etninė ir politinė.
prakalba) Hamletas Kunigaikštystėje. Istorinio pasakojimo atsiradimas: tautos
ir valstybės kilmės mitai.
Biblijos aktualizavimas.
M. Daukša. Tautinės raštijos Dėmesys ikikrikščioniškajai Lietuvos
Postilė pradžia, jos kultūrai.
(„Prakalba į daugiakalbiškumas Atsigręžimas į antiką: pasaulietinės
malonųjį ir ginami idealai. kultūros ir išsilavinimo prioritetai.
skaitytoją“) Kovos dėl krikščioniškojo tikėjimo ir
tolerancija.
Gyvenimo pilnatvė ir dramatizmas.
J. Radvanas. Epinės poemos herojus: herojinė
Radviliada (I d. savimonė.
31–96 eil., III d. Lietuvos pristatymas pasauliui ir pasaulio
85–169 eil.) įvairovės atradimas.
Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Abraomas Kulvietis, Mikalojus Radvila
Našlaitėlis.
M. K. K. Sirvydas. Punktai Barokas. Žmogaus Gyvenimas dievo ir mirties akivaizdoje
Sarbievijus. sakymų (ištrauka apie ir pasaulio (memento mori).
Lyrika laisvą valią) d. prieštaringumas. Gyvenimo-teatro ir gyvenimo-sapno
(pasirinkti Naborovskis. Jėzuitai Lietuvoje: metaforos.
eilėraščiai Gyvenimo trumpumas. rūpinimasis Stojiška asmenybės laikysena.
Apie tą patį valstybės kultūra. Kristaus kario (miles Christi) idealai:
S. Pšipkovskis. ištikimybė dievui ir Tėvynei.
Rudens ekvinokcijai Barokinio teksto vaizdingumas:
M. Pacas. Testamentas alegorija, kontrastų dermė.
Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Konstantinas Sirvydas, Mykolas Pacas.
K. Donelaitis. M. P. Karpavičius. Apšvieta. Tikėjimas Harmoningo ir vientiso pasaulio kūrimas.
Metai Rinktiniai pamokslai proto ir ugdymo Pažinimo troškimas ir ieškojimo dvasia.
(„Pamokslas apie galia. Siekis Tautinės bendruomenės ugdymas prūsų
Dievui ir tėvynei pertvarkyti tikrovę. Lietuvoje ir Lietuvos didžiojoje
naudingo jaunimo Kunigaikštystėje.
auklėjimą“, „Piliečio „Metai“ – lietuviškas šedevras Europos
kalba Vilniaus kultūroje.
vaivadijos Darbo etika.
kariuomenei“) Žemdirbio gyvenimo vertė.
Tautos išlikimo „Metų“ meninės kalbos savitumas.
J. V. Gėtė* (J. W. idėja. Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Goethe). Faustas. I Kristijonas Donelaitis, Tadas Kosciuška.
dalis, II dalies pabaiga

Klasicizmas.
A. Mickevičius. S. Daukantas. Būdas XIX a. literatūra. Individo maištas, naujo pasaulio kūrimo
Eilėraščiai senovės lietuvių, Romantizmas. užmojis.
Romantika, Odė kalnėnų ir žemaičių Žmogaus psichinio Asmens vienišumo ir meilės patirtys.
jaunystei, (fragmentai) pasaulio ir tautos Asmuo ir gamta, tauta ir gamta.
Akermano dvasios atradimas. Asmens ir tautos istorinio likimo
stepės. Vėlinės, A. Baranauskas. Dainų suvokimas.
II, IV dalis, dainelę. Kelionė Poeto ir kūrybos Asmens laisvė, tautinis apsisprendimas,
poema Ponas Petaburkan V dalis galios pareiga visuomenei.
Tadas (I kn. 1– („Nu, Lietuva, nu, išaukštinimas. Tautinės tapatybės sampratos: Adomas
40 eil.) Dauguva“) Dž. Mickevičius, Antanas Baranauskas,
Baironas (G. Byron). Modernios lietuvių Maironis.
Kainas A. Puškinas. tautos kūrimas. individuali lyrikos kalba.
A. Baranauskas. K*** („Menu Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Anykščių šilelis akimirką žavingą“). Religinio ir Simonas Daukantas, Motiejus Valančius,
Pranašas mokslinio Jonas Basanavičius, Žemaitė.
F. Šileris (F. Schiller). pasaulėvaizdžio
Džiaugsmui atsiskyrimas.
V. Kudirka. Laiškai apie estetinį
Tautiška žmogaus ugdymą Pozityvistinis
giesmė. Varpas. darbas visuomenei.
Labora. Iš mano F. Dostojevskis.
atsiminimų Broliai Karamazovai Asmens ir
keletas žodelių (V knyga, V skyrius: visuomenės patirties
„Didysis atvėrimas realizmo
inkvizitorius“), literatūroje.
Nusikaltimas ir
bausmė

Žemaitė. Sutkai.
Autobiografija
A. Čechovas. Storasis XX a. pradžios Psichologiniai veikėjų paveikslai.
J. Biliūnas. ir plonasis. Žmogus literatūra. Demokratinės nuostatos ir idėjos.
Liūdna pasaka. futliare Gi de Realizmas. Blogio kilmės, žmogaus ir visuomenės
Pasirinkti Mopasanas (Guy de netobulumo klausimai. Moralinė atjauta.
apsakymai Maupassant). Pjeras ir Psichologinė ir Žmogaus racionalumas ir iracionalumas:
Žanas socialinė tikrovės tarp sąmonės ir pasąmonės.
analizė. Tautos likimo dramatizmas.
Istorinio herojaus deheroizavimas.
Šatrijos ragana. Realizmo poetika. Pasakojimo lyrizmas.
J. Tumas- Sename dvare Modernioji tragedija.
Vaižgantas. I. Šeinius. Kuprelis Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Dėdės ir Neoromantizmas: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
dėdienės romantizmo tąsa ir Vydūnas, Kazimieras Būga, Mykolas
B. Sruoga. Milžino modernizmo Riomeris.
paunksmė pradmenys.

V. Krėvė.
Skirgaila
XX a. vidurio Žmogaus prigimties dualizmas.
V. Mykolaitis- modernioji Egzistencinė pozicija.
Putinas. Tarp J. Baltrušaitis. eil. literatūra. Meno vaidmuo: grožio ir tobulumo
dviejų aušrų. Menas kaip siekis.
Altorių šešėly autonomiškas Moderniosios visuomenės ir pažangos
pasaulis. kritika.
F. Kafka. Metamorfozė Moderniosios Žemiškos žmogaus prigimties
 M. pasaulėžiūros įteisinimas.
J. Savickis. konfliktai. Romano intelektualumas, poezijos
Novelės Modernizmo filosofiškumas.
krypčių įvairovė. Estetinė distancija, ironija ir parodija.
Tautos kultūros Avangardas kaip estetinė ir socialinė
J. Aistis. tradicija ir maištas provokacija.
Pasirinkti prieš ją. Neoromantinis lyrizmas.
eilėraščia Tautinio tapatumo Asmuo tautos istorijoje: pozicijos
paieškos ir pasirinkimas.
atvirumas pasauliui. Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Stasys Šalkauskis, Kazys Binkis, Ieva
Simonaitytė, Oskaras Milašius.
H. Radauskas. O. Milašius. Eil.
Pasirinkti Lietuva. Naktį
eilėraščiai sustojusi karieta.
Lapkričio simfonija

H. Hesė (H. Hesse).

Stepių vilkas
A. Kamiu* (A. XX a. vidurio Asmens ir jo vertybių išbandymas
Camus). Svetimas katastrofų literatūra. katastrofų metu.
S. Nėris. Prie V. Mačernis. Metai Kova dėl žmogaus orumo, rezistencijos
didelio kelio (pasirinkti sonetai) būdai.
Žmogaus pozicija Pasakojimo krizė: kaip papasakoti tai,
totalitarizmo kas neišreiškiama?
B. Sruoga. V. Mykolaitis-Putinas. akivaizdoje: Skirtingos istorinės nuostatos vertinant
Dievų Vivos plango B. pasipriešinimas, XX a. vidurio tragediją. Žmoniškumas
miškas Krivickas. Pasirinkti prisitaikymas, kaip vienijanti vertybė.
eilėraščiai išdavystė, Egzistencinės vienatvės, maišto ir
A. Miškinis. Psalmės rezignacija, egzilis. absurdo temos.
A. Škėma. Balta D. Grinkevičiūtė. Juokas kaip priešprieša vertybių
drobulė Lietuviai prie praradimui.
Laptevų jūros Literatūra – Literatūros raiškos būdai ribinėje
tragiškos patirties situacijoje: siaubo, kančios ir absurdo
I. Meras. Lygiosios liudijimas. ekspresija, distancija, ironija, groteskas,
trunka akimirką juodasis humoras.
P. Levi. Jei tai žmogus
K. Bradūnas Egzistencializmas. Epochą reprezentuojančios asmenybės:
(pasirinkti eilėraščiai) Balys Sruoga, Juozas Lukša-Daumantas,
A. Nyka-Niliūnas. Ona Šimaitė.
Orfėjaus medis
(pasirinkti eilėraščiai)

A. Mackus.
Neornamentuotos
kalbos generacija
Č. Milošas (Cz. Modernioji XX a. Sąžinės drama istorijos ir tikrovės
Miłosz). Isos slėnis antrosios pusės klastojimo akivaizdoje.
Just. literatūra. Socialistinis realizmas: literatūra kaip
Marcinkevičius. sovietinės propagandos įrankis.
Mažvydas. R. Granauskas. Su Rašytojas ir Tautinės tapatybės gaivinimas ir kūrimas.
Pasirinkti peteliške ant lūpų visuomenė Gimtosios vietos praradimas: lietuvių
eilėraščiai B. Vilimaitė. totalitarizmo agrarinės kultūros irimas.
Papartynų saulė gniaužtuose. Kūryba ir cenzūra: ezopo kalba ir
J. Vaičiūnaitė. „vidinis cenzorius“.
M. Katiliškis. pasirinkti eilėraščia Sovietinės Istorinė drama kaip atminties gaivintoja.
Miškais ateina ideologijos žymės Egzistencinių skaudulių atvėrimas
ruduo lietuvių literatūroje. lietuvių prozoje.
Mitas, senoji kultūra, istorija
Siekis grąžinti moderniojoje poezijoje.
kultūros tradicijas ir Absurdo stilistika kaip sovietmečio
istorinę atmintį. visuomenės kritikos forma.
J. Aputis. Miestas kaip atminimų ir vaizduotės
Keleivio Moderniosios šaltinis.
novelės literatūros proveržis Moterų poetinės kalbos ir pozicijos
(pasirinkti 7–9 dešimtmečio savitumas.
apsakymai) Lietuvoje. Atgimusi modernizmo stilistika: kalbos
ribų išplėtimas, asociatyvumas,
Literatūros vaidmuo daugiasluoksnės metaforos, vidinis
S. Geda. lietuvių visuomenės monologas, ironija, intelektualioji
Pasirinkti kelyje į analizė, kultūros kontekstai.
eilėraščiai Nepriklausomybę. Epochą reprezentuojančios asmenybės:
Česlovas Milošas, Juozas Girnius,
Vytautas Kavolis, Marija Gimbutienė,
Meilė Lukšienė, Algirdas Julius Greimas,
Nijolė Sadūnaitė.
Marčėnas. Eilinė Nepriklausomybės Laisvas vertybių pasirinkimas:
(pasirinkti eilėraščiai) laikų literatūra. šiuolaikinio žmogaus orientyrai.
J. Kunčinas. Tūla R. Visuomenės pokyčių apmąstymas
Gavelis. Jauno prozoje ir eseistikoje. Šiuolaikinio „aš“
žmogaus memuarai Literatūros tapatybė. Poezijos likimas dabarties
J. Erlickas. Knyga paskirties pokytis: gyvenimo sraute.
V. Juknaitė Išsiduosi. naujo santykio su Išbandymai gyvenimu: žmonių santykių
Balsu šiuolaikine situacijos prozoje ir esė. Meninės prozos
D. Kalinauskaitė. visuomene, tradicija kalba, „žodžių orkestras“ – priešprieša
Niekada nežinai ir istorija paieškos. „lengvajai“ pramoginei literatūrai.
G. Radvilavičiūtė. Žanrų kaita. Istorijos interpretavimo novatoriškumas.
Suplanuotos akimirkos Literatūros Šiuolaikinės literatūros juokas ir
M. Ivaškevičius. postmodernumas. mąslumas.
Madagaskaras Postmoderniosios kūrybos bruožai:
žaidimas, teksto atvirumas, fakto ir
Kūryba kaip išmonės neatskiriamumas, citavimas,
savianalizė, ironija, „autoriaus mirtis“.
provokacija ir Kokios asmenybės reprezentuoja
kultūrinis žaidimas. dabarties Lietuvą?