Kas rodo jauno žmogaus brandą?(J. Biliūnas, J. Aputis, J.

Savickis)

Žmogus auga ir mokosi visą savo gyvenimą. Branda individo gyvenime yra tarsi visos
egzistencijos kulminacija, suteikianti individui pastovumo, suformuojanti jo vertybių skalę
bei sudėliojanti prioritetus. Brandumas leidžia pažvelgti į situacijas kritiškiau, priimti
reikiamus sprendimus bei pasitikėti savimi. Kiekvienos asmenybės branda yra tokia unikali ir
nenuspėjama, jog neretai jaunas žmogus rodosi esąs išmintingesnis ir labiau subrendęs už
eilinį suaugusįjį. Taigi, kyla klausimas, kokie jauno žmogaus veiksmai ir požymiai liudija jo
brandą?
Visų pirma, gebėjimas atleisti yra vienas iš svarbiausių jauno žmogaus brandos
požymių. Atlaidumas – stipraus žmogaus savybė, nes atleisti reiškia turėti dvasinių jėgų
susitaikyti su esama nemalonia, sukrečiančia situacija, mokėti priimti jos savitumą ar galbūt
iš jos pasimokyti. Žmogus, kuris negali pakančiai pažvelgti į savo skriaudėją, pats yra moraliai
silpnas bei dar nepasiruošęs priimti gyvenimo mestų iššūkių. Evangelijoje Jėzus sako, kad
nėra pateisinimo kerštui ir ši priemonė neturėtų būti naudojama kovai su skriaudėju,
vienintelė brandžios asmenybės regima išeitis – atleidimas. Didysis Išganytojas keičia Senojo
Testamento keršto įstatymą – „akis už akį“, kviesdamas žmones priimti skriaudą ir leisti
skriaudikams pažvelgti į savo auką, atpažinti joje žmogiškumą bei sąmoningai suvokti savo
veiksmų beprasmybę ir neteisingumą. Puikus atlaidumo pavyzdys yra ir psichologinio XIX -
XX a. realizmo atstovo Jono Biliūno novelės „Lazda“ veikėjas tėvas, kurį urėdas
Dumbrauckas primuša lazda. Tėvas kaip moraliai stipri asmenybė skriaudėjui padeda, priima
jį į savo namus, o lazdą, kuriai neapykantą jaučia visa šeima, pasilieka tarsi atminimą. Šiame
apsakyme J. Biliūnas giliai pavaizdavo lietuvio kaimiečio dvasią, jo humaniškumą bei
atlaidumą. Šiandieniniame pasaulyje atleisti žmonėms dažnai yra labai sunku dėl noro bet
kokiomis aplinkybėmis išlaikyti savo orumą, netgi sumenkinant aplinkinius. Taigi, nors ir
jaunas, tačiau brandus žmogus niekada nepuls skriaudėjui keršyti, tačiau atsuks kitą žandą ir
atleis, taip brandindamas ne tik savo asmenybę, bet ir rodydamas puikų pavyzdį
aplinkiniams.
Antra, jauna brandi asmenybė pasižymi vidine stiprybe bei gebėjimu kryptingai siekti
savo tikslų, apginti savo, kartu ir artimųjų interesus. Tik brandus jaunuolis sugeba nepabūgti
aplinkos, kovoti dėl savo ir aplinkinių laimės, paaukodamas savo ramų gyvenimą,
atsisakydamas taip visiems įprasto susitaikymo su aplinkybėmis. Tokią asmenybę puikiai
pavaizdavo XX a. rašytojas, lietuvių prozos modernintojas, artima ekspresionizmui siela,
Jurgis Savickis. Savo novelėje „Kova“ autorius vaizduoja vaiką, kovojantį už savo laimę,
darnią normalią šeimą. Kaip bebūtų keista, vaikas šioje novelėje tampa brandos atspindžiu,
savyje sukaupusiu ne kiekvienam suaugusiam būdingos išminties bei vertybių bagažą. Šiam
autoriui taip pat paantrintų ir XX a. lietuvių prozininkas, vertėjas, redaktorius, mąstęs „ką
daryti nuogomis rankomis susidūrus su geležimi kaustyta niekšybe?“, Juozas Aputis.
Novelėje „Vakarėjant gražios dobilienos“ pagrindinis herojus, jaunasis sūnus, norėdamas
kuo greičiau pagelbėti tėvui, susiduria su medicinos įstaigos nejautrumu bei su jam artimos
bendruomenės pasipriešinimu. Šiuo atveju berniuko brandą liudija jo vidinė stiprybė,
gebėjimas kovoti dėl mylimo tėvo, patiriant žmogaus ir biurokratinės sistemos konfliktą.
Dabartiniame laikmetyje jaunas žmogus savo brandą taip pat dažnai įrodo savo vidine
stiprybe, užsispyrimu padėti aplinkiniams, taip pažymint brandos laikotarpio pradžią.
Vadinasi, jauno žmogaus ir brandos koncepcijas sujungia ryžtas kovoti, gebėjimas pastovėti
už save ir kitus, siekiant kilnaus tikslo.
 Taigi, branda žmogaus gyvenime yra itin svarbus laikotarpis(500), leidžiantis
sąmoningai priimti sprendimus, išvengti nereikalingų pykčių, nesusipratimų bei toliau kelti
asmenybę į aukštesnį dvasingumo lygmenį. Nepriklausomai nuo laiko tėkmės pagrindiniai
jauno žmogaus brandą liudijantys požymiai yra atlaidumas ir gebėjimas veikti – kryptingai
siekti savo tikslų užtikrinant asmeninę gerovę bei aplinkinių laimę.