Šeimos vertybės literatūroje

Šeima – tai pati pirma žmogaus meilė, rūpestis, laimė. Kiekvienam tai reiškia labai
daug, nes tai yra gyvenimo pagrindas ir nuo mažumės šeimos vertybės formuoja
asmenybę. Apie įvairias šeimos vertybes kalbėjo ir mūsų rašytojai. Vienas iš autorių,
kuris gilinosi į šeimos temą, yra Jonas Biliūnas. Apysakoje ,,Liūdna pasaka‘‘
atskleidžiamos labiausiai puoselėjamos šeimos vertybės – pasiaukojimas bei
besąlyginė meilė vienas kitam. Dar viena autorė Šatrijos Ragana (Marija
Pečkauskaitė) autobiografinėje apysakoje „Sename dvare“ atskleidžia svarbią šeimos
vertybę – atsidavimą šeimai.
Vienas gražiausių šeimos modelių, pagrįstų pasitikėjimu, pagarba, rūpesčiu, dėmėsiu
ir meile būtent pateikiamas Jono Biliūno kūrinyje „Liūdna pasaka“. Šis kūrinys iškelia
ne tik amžinos meilės, tikros šeimos portretą, bet ir istorinių aplinkybių įtaką žmonių
gyvenimui. Kūrinyje J. Biliūnas gražiai vaizduoja meilę tarp Petro Banio ir Juozapotos.
Galima suprasti, kad šio kūrinio pasakotojas yra labai artimas pačiam autoriui, kai
pirmoje dalyje yra paminima, kad pasakotojas serga džiova, kuria, beje, sunkiai sirgo
ir autorius. Apysakoje kalbama apie Juozapotos ir Petro Banių šeimą, kuri džiaugėsi
gyvenimu kartu ir svajojo susilaukti vaikų, vienas kitą stipriai mylėjo, kartu svajojo
apie šviesią ateitį. Tačiau staigus ir tragiškas šeimos likimas amžiams užgesina
švytinčias iš laimės Juozapotos akis, kurias Petras nuolat prilygindavo žvaigždėms. To
meto istorinės aplinkybės lėmė tautos troškimą išsivaduoti iš carinės Rusijos
priespaudos, kuris ir sugriovė visas laimingos šeimos svajones. Petras apsisprendęs
stotis į kovą už tautos laisvę, atsisveikino su miegančia mylimąja ir niekada
nebegrįžo. Visos sėkmės viltys žlunga, sukilimas numalšinamas, o kovotojai
nužudomi arba ištremiami. Didelė nelaimė ištinka Juozapotą: moteris taip myli savo
vyrą, kad jo mirtis kartu yra ir jos pačios dvasinė mirtis, namai atiduodami
svetimtaučiui, o ji lieka viena, sutrikusio proto ir niekam nereikalinga. Taigi,
apysakoje vaizduojama jaunų žmonių tyra meilė ir šeimos vertybės tokios kaip:
rūpestis, dėmesys, atžalos laukimas, besąlygiška meilė.
Ne mažiau svarbi autorė slapyvardžiu Šatrijos Ragana apie gražius bei šiltus šeimos
santykius pasakoja savo apysakoje „Sename dvare“. Pasakojama apie šiltus, tvirtus ir
gražius šeimos santykius, kasdienę buitį. Kūrinyje yra dvi pagrindinės veikėjos –
Mamatė ir dukra Irusia. Mamatė vaizduojama kaip rūpestinga, bei mylinti vaikus,
svajotoja. Ji nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, nes nori, jog vaikai
užaugtų geri, bei nebūtų tokie kaip daugelis - nerūpestingi, negerbiantys
suaugusiųjų, niekuo nesidomintys. Ji ugdo jų vidinį pasaulį, stengiasi kuo labiau
suprasti jų mintis, bei jų poelgius. Stengiasi, kad vaikai kuo daugiau girdėtų, mokėtų
ir dainuotų žemaitiškas dainas, pasakas, padavimus. Jau nuo pat mažens motina
skiepijo savo atžaloms, kad šeima yra viena svarbiausių gyvenimo vertybių. Dėl to
vaikai taip myli savo mamą ir nenori jai sukelti skausmo. Mamatė labai gerbia savo
vyrą ir supranta, jog vyras – šeimos galva. Vyras jos nesupranta ir dažnai
prieštarauja, dėl to Marija jaučiasi vieniša ir savo emocijas išlieja dienoraštyje. Nors
ir esant tokiai situacija labai trūksta sielos draugo, tačiau ji lieka ištikima žmona.
Taigi, šiame kūrinyje matome, kad ir kokia būtų situacija šeimoje, tačiau vis tiek
išlieka ištikima savo vyrui ir svarbiausia pilnai atiduoda save vaikams.
Apibendrindama galiu teigti, jog lietuvių literatūroje šeimos tema buvo svarbi ir
dažna. Tiek Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“, tiek Jono Biliūno apysakoje
„Liūdna pasaka“ išryškėja šeimos vertybės kaip: meilė ir atsidavimas šeimai.
504 ž.