Demokratija

Kas tai yra?

 Demokratija – valstybės valdymo forma, kai visa valdžia yra
nustatoma ir tiesiogiai įgyvendinama pačių žmonių arba jų laisvai
išrinktų atstovų.
Demokratijos bruožai:
žmonių suverenumas (laisvė, nepriklausomybė);
vyriausybės kūrimas valdomiesiems sutikus;

Kas daugumos valdžia;

pagrindinių žmogaus teisių garantija;
yra laisvi ir nešališki rinkimai;
demokratija? visų lygybė prieš įstatymus;
teisinė valstybė ir teisinis asmens teisių užtikrinimas;
konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas;
politinis, ekonominis, visuomeninis pliuralizmas;
tolerancijos, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių
palaikymas
 Demokratijos principai ir požymiai

• laisvė (nėra ir negali būti absoliučios laisvės nuo visuomenės ir valstybės; demokratija teikia
piliečiams tiek laisvės, kiek jos reikia, kad vieno žmogaus laisvė būtų suderinta su kito žmogaus
laisve ir neprieštarautų jo teisėms);
• lygybė (žmogaus gyvenimas – didžiausias visuomenės turtas; padėti jam gyventi normalų
dvasinį ir fizinį gyvenimų yra kiekvienos politikos tikslas; žmonių lygybės principas –
svarbiausias demokratijoje);
• solidarumas (broliškumas kartu su lygybe ir laisve sudaro dorovinį demokratijos pagrindą).
• Demokratijos požymiai:
• vyriausybės atskaitomybė tautai, savo valstybės piliečiams;
• konstitucinis valstybinės valdžios apribojimas.
 Demokratijos rūšys

-tiesioginė (visuotiniuose susirinkimuose piliečiai patys sprendžia svarbiausius valstybės klausimus; ji galima tik mažose
valstybėse);
-atstovaujamoji (valstybė valdoma per išrinktus atstovus).
Demokratijos idėja pirmą kartą buvo suformuluota V a. pr. Kr. Herodotas rašė, kad tai būtų lygybės pagrindu įkurta valstybė,
kurioje visi svarbiausi reikalai sprendžiami tautos susirinkime, pareigos užimamos burtų keliu, o valdininkai atsiskaito
visuomenei.
Pirmoji demokratija buvo įkurta Atėnuose. Atėnų demokratija siejama su Periklio reformomis: tai turto cenzo panaikinimas,
balsavimo pakeitimas burtais, algų valdininkams įvedimas, šitokia antikinė polio demokratija Graikijoje truko apie tris
šimtmečius.
Ypač svarbiems klausimams spręsti (norint žinoti piliečių nuomonę) rengiamas:
plebiscitas;
referendumas.
Pagrindinė suvereniteto įgyvendinimo priemonė – rinkimai.
Demokratijai Kad demokratija įsitvirtintų, turi būti:
gyvuoti žmonių ir socialinių grupių santarvė;

būtinos besąlygiškai pripažįstami demokratijos principai.

Demokratiją pažeidžia:
sąlygos • diktatūros įvedimas;
• kariniai perversmai;
• pučai.
 Demokratinio valdymo modeliai:
Demokratijos -parlameninis valdymas;
modeliai -prezidentinis valdymas;
-pusiau prezidentinis (parlamentinis-prezidentinis arba
mišrus) valdymas.
 Demokratijos krizė tarpukariu

Po Pirmo pasaulinio karo Europoje susikūrę valstybės bandė žengti demokratiniu keliu, bet
daugelyje jų demokratija žlugo ir demokratiją pakeitė diktatūra (Vadovėlio žemėlapis 18. 21 psl.)
Demokratijos žlugimo priežastys:
1. Demokratinių tradicijų stoka.
2. ,,Stiprios rankos“ pasiilgimas.
3. Ekonominiai sunkumai, ypač ,,Didžioji depresija“
4. Nesugebėjimas įveikti iškilusių problemų.
5. Komunizmo baimė.
Plačiau aptarkime šias priežastis.
 Diktatūra-jokių įstatymų nevaržoma vieno asmens
ar grupės asmenų valdžia.
Diktatūros formos:
Diktatūros Autoritarizmas-valstybės valdymo forma, kai
valdžia nėra atsakinga piliečiams už vykdomą
formos politiką, kai visiškai suvaržoma politinė veikla.
Ekonominė ir kultūrinė veikla mažai varžoma.
Totalitarizmas-diktatūros forma, kai valdžia
kontroliuoja visas visuomenės gyvenimo sritis.