Politinė filosofija

Paskaita I:
Politikos samprata

Prof. Dr. Andrius Bielskis

andrius.bielskis@mruni.eu
Kas yra politika? Koks jos
santykis su kalba?
Politika kaip diskursyvi.
Aristotelio idėja, kad žmogaus išskirinumo pagrindas –
logos.
Kalba kaip
Komunikacijos priemonė
Manipuliacijos priemonė
Perteikia kultūrinę/etninę tradiciją (jei kalba tik bendravimo
priemonė, kodėl nacionalinės kalbos tokios svarbios?)
Kalba retai būna / gali būti neutrali.
Taigi, “politinė kalba” taip pat nėra ir negali būti
neutrali.
Politika yra įtikinėjimo menas; nuomonių įvairovė.
Politika kaip viešasis
reikalas
Viešu versus privatu:
E.g. Mušti žmoną vs. gerti kavą
rytais.
Politika kaip “universali” –
reikalas tampa politišku, jei tai
bent netiesiogiai tampa svarbu
kiekvienam individui.
Konvencionalumo aspektas
politikoje: tai, kas vieša vienoje
kultūroje, nebūtinai yra vieša kitoje.
Valdymas ir/kaip sprendimų
priėmimo galia
Politika betarpiškai susijusi su
valdžia/galia:
Kur yra valdžia, ten yra politika
Politikos formos:
Šeimos politika
Įmonės politika
Ligoninės politika, etc.
Kuo tuomet skiriasi vadyba nuo
politologijos?
Polikita kaip valstybės valdymas, i.e.
polis.
Taigi, dvi idėjos so far...

Politika kaip viešas reikalas:

Viešumas suponuoja normatyvumą.
Šia prasme tironiški santykiai nėra vieši
Aristotelio skirtis tarp oikonomia ir
politike.
Valstybės (polis) valdymas /
sprendimų priėmimas.
Maxo Weberio (moderni)
valstybės samprata
Valstybės apibrėžimas – tai tokia
organizacija, kuri turi teisėtą
prievartos monopolį tam tikroje
teritorijoje gyvenančių žmonių
atžvilgiu.
Taigi, valstybė:
Bendruomenė/žmonės
Teritorija
Vyriausybė/galios institucijos, turinčios
teisėtą prievartos monopolį.
Bendrojo gėrio idėja
Politikos siekis turi būti/yra
neatsiejama nuo bendrojo gėrio.
Bendrieji reikalai – viešieji reikalai, i.e.
tai, kas svarbu mums visiems.
Pačios politikos apibrėžime yra
demokratinis aspektas:
Autoritarinis/despotinis vs. demokratinis
režimas.
“Sadamas Huseinas nebuvo politikas”
(?)
Klasikinė politikos samprata:
viešas reikalų svarstymas
Politike – tai viešas bendrų reikalų svarstymas
kartu su kitais lygiais ir laisvais individais.

Klasikinė politikos samprata geriausiai įkūnyta

Platono ir Aristotelio politinėje filosofijoje.

Zoon politikon
Žmonės negali klestėti gyvendami nepolitiškai.
Taigi, gyventi ≠ klestėti.
Aristotelio valstybės (polis)
samprata:
“Valstybė yra tam tikra panašių narių bendrija,
susidariusi geriausio įmanomo gyvenimo labui.
Kadangi laimė yra didžiausias gėris, o ji dorybės
pasireiškimas ir tarsi jos galutinė paskirtis”
Politika, VII knyga, 1328a)

“A state is an association of similar persons

whose aim is the best life possible. What is best is
happiness, and to be happy is an active exercise of
virtue and a complete employment of it” (Politics
VII., 1328a.)
Trys konfliktiškos politikos
sampratos
Platonas, Aristotelis ir Tomas Akvinietis
(klasikinė samprata):
Teleologija
Bendrasis gėris
Holistinis požiūris: visuma pirmiau individo
Liberali tradicija (moderni):
Nuo John Locke’o iki Roberto Nozicko
Visuomenės sutartis; ontologinis individo pirmumas;
kooperacija kaip individualių troškimų išdava; minimali
valstybės samprata
Konfliktologinė politkos samprata (Marksistinė
paradigma): klasinis konfliktas
Karlo Marxo valstybės samprata