Komunikacija – tai socialinė sąveika per pranešimus (John Fiske).

Komunikacija gali būti:

Vidinė – išorinė (pagal komunikaciją su vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis)
Globali – tarptautinė -masinė - viešoji –- grupinė – interpersonalinė– intrapersonalinė (pa-
gal komunikacijos dalyvių skaičių)
Organizacinė – neorganizacinė (pagal institucijos ar grupės veiklos specifiką) ir t.t.

2 komunikacijos studijų mokyklos:

Pirmajai mokyklai komunikacija yra pranešimų perdavimas (PROCESO mokykla):
Pirmoji tiria kaip siuntėjai ir gavėjai užkoduoja ir iškoduoja, kaip perdavėjai naudoja komu-
nikacijos kanalus ir priemones. Ji užsiima tokiais dalykais, kaip efektyvumas ir tikslumas. Ji
laiko komunikaciją procesu, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elgesį ir dvasinę būseną.
Jei poveikis menkesnis už numanytą, ši mokykla kalba apie komunikacijos nesėkmę

Svarbu: INTRAPERSONALINĖ KOMUNIKACIJA nepriskiriama proceso mokyklai

Antrajai komunikacija – reikšmių kūrimas ir keitimasis jomis (SEMIOTINĖ mokykla):

Domisi tuo, kaip pranešimai ar tekstai sąveikauja su žmonėmis, kad sukurtų reikšmes. T.y., ji
domisi tekstų vaidmeniu mūsų kultūroje. Šiai mokyklai komunikacijos studijos yra tekstų ir
kultūros studijos. Pagrindinis tyrimų metodas – semiotika (ženklų ir reikšmių mokslas).
Semiotika, struktūrinė semantika – moderniosios kalbotyros (lingvistikos) sritis, tirianti ženklų
struktūras, naudojamas įvairiose ženklų sistemose – kalboje, tekstuose, architektūroje, muzikoje
ir t. t.

Kas kaltas dėl komunikacijos nesėkmės?

Jei poveikis menkesnis už numanytą, ši mokykla (1) kalba apie komunikacijos nesėkmę.
Siuntėjas kaltas, kad gavėjas nesuprato.
Informaciją siuntusi XX institucija kalta, jog jos platinamą informaciją gavę piliečiai nesuprato,
neatsiliepė, nepalaikė, neperskaitė ir t.t

Paprastas komunikacijos proceso modelis:

.
Abiejų mokyklų skirtumai:

PROCESO mokykla SEMIOTIKOS mokykla

Kas yra komunikacija pranešimų perdavimas
Ką tiria kaip siuntėjai ir gavėjai užkoduoja ir
iškoduoja, kaip perdavėjai naudoja
komunikacijos kanalus ir priemones.
Efektyvumą ir tikslumą
Kodų nagrinėjimas laiko juos užkodavimo ir iškodavimo
priemonėmis
Pranešimas pranešimu laiko tai, kas perduodama
komunikacijos proceso metu
Kaip apibrėžia socialinę socialinę sąveiką apibrėžia kaip
sąveiką procesą, kai vienas asmuo sąveikauja
su kitais arba paveikia kito elgesį,
dvasinę būseną ar emocijas ir
atvirkščiai.
Komunikacijos nesėkmė jei poveikis menkesnis už numanytą, ši
mokykla kalba apie komunikacijos
nesėkmę. Siuntėjo problema
Kokiais mokslais remiasi linkusi remtis socialiniais mokslais,
ypač psichologija ir sociologija
Į ką telkia dėmesį į komunikacijos veiksmus.
reikšmių kūrimas ir keitimasis jomis
kaip pranešimai ar tekstai sąveikauja su
žmonėmis, kad sukurtų reikšmes. Domisi
tekstų vaidmeniu mūsų kultūroje.
laiko juos reikšmių sistemomis
yra ženklų konstrukcija, kuri, sąveikaudama
su gavėjais, sukuria reikšmes
socialinę sąveiką apibrėžia kaip tai, kas
sukuria individą kaip tam tikros kultūros ar
visuomenės narį.
komunikacijos nesusipratimai gali atsirasti
dėl kultūrinių skirtumų tarp siuntėjo ir
gavėjo. Ne komunikacijos problema
linkusi remtis lingvistika ir meno kūriniais
į komunikacijos dirbinius

Tylos spiralė:
Žmogus vengia išsakyti savo nuomonę, jeigu mano, kad ji prieštarauja daugumos požiūriui.
Nujausdamas, kad jo nuomonė būtų nepopuliari, jis verčiau vadovaujasi principu „tylėjimas –
auksas“. Šis „auksas“ padeda dar labiau įsitvirtinti dominuojančiai nuomonei. Nepasigirstant
prieštaraujančių balsų, susidaro įspūdis, kad taip galvoja visi, nors iš tiesų taip toli gražu
nėra. Vokiečių sociologė Elisabeth Noelle-Neumann tokią situaciją vadino tylos spirale.
Mažumos tylėjimas leidžia spiralei vis labiau įsisukti, užgriebiant vis didesnius ir reikšming-
esnius socialinio gyvenimo plotus. Nepritariančiųjų tylėjimas suglaudus ausis sudaro sąlygas
netrukdomai įsitvirtinti anaiptol ne pačioms teisingiausioms politinėms nuostatoms ir iškil-
ti populistinėms politinėms jėgoms.
Kodėl veikia tylos spiralė? Kodėl žmogui taip nedrąsu išsakyti nepopuliarią nuomonę? Dėl
politinio arba socialinio nesaugumo. Žmogus gali bijoti pasakyti savo nuomonę kaip tam tikros
valstybės, tautos, bendruomenės pilietis, bijodamas politinių sankcijų ar represijų. Darbo kolek-
tyvas taip pat yra mažytė visuomenė, „respublika“. Kiekviename darbe yra tam tikra hierarchija,
ir pavaldiniai dažnai prisitaiko prie darbdavių požiūrio. Pasitaiko netgi, kad vadovas laikosi
priešingos pozicijos, negu priimta valstybėje apskritai, ir darbuotojo požiūris atitinka bendrąją
valstybės elito poziciją, bet jis prisitaiko prie darbdavių požiūrio. Įmanoma situacija, kai žmogus
prisitaiko netgi šeimoje.
Neseniai nužudytas Libijos diktatorius M.Gaddafi skelbė, kad visi jį myli. Netgi tam tikri mit-
ingai lyg ir rodė, kad Tripolio žmonės jį palaiko. Bet vėlesni įvykiai parodė, kad tai buvo visiškas
situacijos nesuvokimas ir klaidingas interpretavimas. Karų arba nedemokratinių, nelaisvų
režimų sąlygomis tylos spiralė labai smarkiai veikia.
Bijoma, kad išsišokėlis nepakenktų konformistams. Galvojama, kad jis kenkia ne tik sau, bet ir
man ar kitam, kuris prisitaiko. Manoma, kad per jį visi nukentės, panašiai, kaip mokykloje visa
klasė nukenčia per vieną išdykėlį. Be to, žmogus nelinkęs į inovacijas. Jeigu jį tenkina nu-
sistovėjusi būsena, jis užprogramuotas pačios gamtos šį balansą išlaikyti.

Pažinimo disharmonija:
In psychology, cognitive dissonance is the mental stress or discomfort experienced by an in-
dividual who holds two or more contradictory beliefs, ideas, or values at the same time, or is
confronted by new information that conflicts with existing beliefs, ideas, or values. Leon
Festinger's theory of cognitive dissonance focuses on how humans strive for internal con-
sistency. When inconsistency (dissonance) is experienced, individuals tend to become psy-
chologically uncomfortable and they are motivated to attempt to reduce this dissonance, as
well as actively avoiding situations and information which are likely to increase it.
Cognitive dissonance theory is founded on the assumption that individuals seek consistency be-
tween their expectations and their reality. Because of this, people engage in a process called dis-
sonance reduction to bring their cognitions and actions in line with one another. This creation of
uniformity allows for a lessening of psychological tension and distress. According to Festinger,
dissonance reduction can be achieved in four ways. In an example case where a person has
adopted the attitude that they will no longer eat high fat food, but is eating a high-fat doughnut
(spurga), the four methods of reduction would be:
Change behavior or cognition ("I will not eat any more of this doughnut")
Justify (pateisink) behavior or cognition by changing the conflicting cognition ("I'm allowed
to cheat every once in a while")
Justify behavior or cognition by adding new cognitions ("I'll spend 30 extra minutes at the
gym to work this off")
Ignore or deny any information that conflicts with existing beliefs ("This doughnut is not high
fat")

MAGIC BULLET OR HYPODERMIC NEEDLE THEORY OF COMMUNICA-

TION
History: In mid 1930’s media scholars found the first theory on Media Effects and the Media Be-
haviors. During second world wars media plays a vital role in both United States and Germany to
made influence in the people’s mind. The Germany Hitler’s Nazi used film industry for Propa-
ganda and they produced lots of movies about their achievements which made a great impact in
Germans mind. Later the United States also used its own Hollywood and produced films like “Its
Happened one night”, “It’s a wonderful life” and Mr. Smith goes to Washington” to portrait
Germany as Evil force which also made impact in Americans Mind. Here media audience ac-
cepts the messages directly without any rejection.
Theory: The media (magic gun) fired the message directly into audience head without their
own knowledge. The message cause the instant reaction from the audience mind without
any hesitation is called “Magic Bullet Theory”. The media (needle) injects the message into
audience mind and it cause changes in audience behavior and psyche towards the message. Au-
dience are passive and they can’t resist the media message is called “Hypodermic Needle
Theory”.
Both theories are deals with impact of media messages in audience mind and how audience react
towards the message without any hesitation.
Example: In 1930, Newly formed mercury theater and Orson Wells join together and created a
fake news bulletin about aliens invasion in American city called Grover’s Mill, New jersey. They
broadcast this news bulletin in between the radio program called “The War of the Worlds”. The
“Panic Broadcast” was reached merely 12 million American people and one million were seri-
ously believed. Due to this broadcast the whole country was in chaos.
Study: The magic bullet theory is based on assumption of human nature and it was not based on
any empirical findings from research. Few media scholars do not accepting this model because
it’s based on assumption rather than any scientific evidence. In 1938, Lazarsfeld and Herta Her-
zog testified the hypodermic needle theory in a radio broadcast “The War of the Worlds” (a fa-
mous comic program) by insert a news bulletin which made a widespread reaction and panic
among the American Mass audience. Through this investigation he found the media messages
may affect or may not affect audience.
“People’s Choice” a study conducted by Lazarsfeld in 1940 about Franklin D. Roosevelt election
campaign and the effects of media messages. Through this study Lazarsfeld disproved the Magic
Bullet theory and added audience are more influential in interpersonal than a media messages.

The Muted Group Theory

The Muted Group Theory was firstly developed in the field of cultural anthropology; however, it
has been taken up by other fields of inquiry such as communication, feminist, and cross-cultural
studies. Introduced by the British Anthropologist Edwin Ardener, the Muted Group Theory is a
critical theory that explores the asymmetrical relationship – mostly established by language –
between dominant and silenced groups. Ardern’s study shows that it is men that have mainly
produced ideas and knowledge concerning the world. Consequently, the voices of women have
been ignored and ‘muted’. As part of the critical approach to the world, the Muted Group Theo-
ry explores power and societal structure in relation to the dynamism between dominant and
subordinated groups. As aforementioned the Muted Group Theory has been conceptualized,
elaborated, and applied by many scholars. These include but are not limited to: Edwin Ardener,
Shirley Ardener, Cheris Kramarae, Mark P. Orbe.
Cheris Kramarae is one of the main theorists who investigates the Muted Group Theory in the
communication studies field. Her contribution to the Muted Group Theory comes from her inter-
est in the relationship between gender and social interaction. Language, its use, and its struc-
ture play a central role in her analysis of society. Her main idea is that social interaction
and communication create the current language structure. Because the latter was mainly
built by men, men have an advantage over women. Consequently, women cannot express
their thoughts through their own words because their language use is limited by the rules of
a man’s language. Kramarae states, “The language of a particular culture does not serve all its
speakers equally, for not all speakers contribute in an equal fashion to its formulation. Women
(as well as members of other non-dominant groups) are not as free or as able as men are to say
what they wish, because the words and the norms for their use have been formulated by the dom-
inant group, men.

Propagandos modelis
Pagal propagandos klasikus Edwardą Hermaną (Edvardą Hermaną) ir Noamą Chomsky (Noamą
Chomskį) komunikaciją galima vadinti propaganda
(http://www.chomsky.info/onchomsky/20031209.htm), kai yra trys veiksniai – nuosavybės san-
tykiai, finansavimas ir naujienų kilmė.
Pirmą kartą propagandos modelis pristatytas 1988 m. jų knygoje „Gamybinis sutikimas: žiniask-
laidos politinė ekonomika“ (Manufacturing Consent: the Political Economy of the Mass Media),
propagandos modelis žvelgia į privačias žiniasklaidos priemones, kaip įmones, parduo-
dančias produktus – skaitytojus ir žiūrovus (o ne naujienas) – kitoms įmonėms (reklamos
užsakovai) ir visų pirma priklauso nuo vyriausybės ir verslo informacijos ir propagandos.
Teorija iškelia penkių bendrųjų „filtrų“ klasių sąlygą, kuri lemia, kokio tipo žinia pateikiama
žiniasklaidos priemonėse: priemonės nuosavybė, priemonės finansavimas, naujienų kilmė,
aštri kritika ir anti-komunistinė ideologija.
Pirmieji trys (nuosavybė, finansavimas, ir kilmė) paprastai yra autorių laikomi svarbiausiais.
Nors šis modelis iš esmės buvo grindžiamas Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaidos apibūdin-
imu, Chomsky ir Herman teigia, kad teorija yra vienodai taikoma bet kurioje šalyje, kurioje
vyrauja panašūs ekonomikos struktūros ir organizavimo principai. Po Sovietų Sąjungos suirimo,
Chomsky teigė, jog terorizmas ir islamas būtų naujas filtras, pakeisiantis komunizmą.

Komunikacinė viešosios srities samprata ir J. Habermas

Siekiant šio tikslo pirmiausia reikia sudaryti analitinį viešosios sferos modelį, kuris išskirtų
viešosios sferos dalis ir jas būtų galima apibrėžti konkrečiais kintamaisiais. Tuo tikslu yra
remiamasi Habermaso teorija, jo suformuluotu svarstomosios (deliberative) demokratijos
modeliu (Habermas 1998) ir viešosios sferos funkcijomis jame, bei sistemų teorijos pateikiamu
viešosios sferos modeliu. Sistemų teorija išskiria viešosios sferos struktūrines dalis, tuo tarpu
normatyvinis Habermaso modelis iškelia joms normatyvinius reikalavimus, pagal kuriuos gali
būti vertinamas jų veikimas. Pagal normatyvinį svarstomosios demokratijos modelį, visi politin-
iai sprendimai turi būti apsvarstyti, išdiskutuoti viešojoje sferoje, o viešajai sferai keliamas
reikalavimas suteikti areną viešosioms diskusijoms, prieinamą visiems pasisakyti norinti-
ems veikėjams.

Tinklo visuomenė ir M. Castells

„Dalyvavimas ar nedalyvavimas tinkle bei kiekvieno tinklo dinamika yra svarbiausios
dominavimo bei kitimo prielaidos mūsų visuomenėje, kuri pagrįstai gali būti vadinama
tinklaveikos visuomene, o jai būdingas socialines morfologijos pranašumas socialinio
veiksmo atžvilgiu“. Taip apie nūdienos visuomenę Manuelis Castellsas rašė savo trilogijos „In-
formacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra“ (1989) pirmoje dalyje „Tinklaveikos**
visuomenės raida“ (angl. The Rise of The Network Society). Trilogijos autorius toliaregiškai ir
įvairiapusiškai atskleidžia tinklaveiką – bene svarbiausią šiuolaikinės globalios visuomenės
socialinės organizacijos bruožą – ir jos raišką institucinėse srityse.
Apie tinklus M. Castellsas kalba kaip apie susijungusių mazgų visumą. Mazgas yra taškas, ku-
riame kreivė kerta pati save. Kas yra mazgas konkrečiai, lemia tai, kokiam konkrečiam tinklui
jis priklauso. Tinklų tipologija lemia, kad du taškus (ar socialines padėtis) skiriantis atstumas (ar
jų sąveikos intensyvumas bei dažnis) yra trumpesnis (ar dažnesnis, ar intensyvesnis), jei abu
taškai priklauso vienam tinklui, negu tuomet, kai jie nepriklauso vienam tinklui. Kita vertus, nuo
vieno prie kito to paties tinklo mazgo sklindančių srautų neskiria joks atstumas arba vienodas
atstumas iki kiekvieno mazgo. Todėl (fizinis, socialinis, ekonominis, politinis, kultūrinis) atstu-
mas iki kokio nors taško ar padėties kinta nuo nulio (jei kalbėtume apie to paties tinklo mazgą)
iki begalybės (jei kalbėtume apie bet kurį tinklui nepriklausantį tašką). Įtraukimas į tinklus ar
pašalinimas iš jų bei tinklų tarpusavio sąsajų struktūra, kuria sudaro šviesos greičiu veikiančios
informacinės technologijos, formuoja mūsų visuomenėse vyraujančius procesus bei funkcijas.
Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, jei
tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle – t.y. jei disponuoja bendrais ryšio kodais (pavyzdžiui,
bendromis vertybėmis ar veikimo tikslais). Tinklaveikinė socialinė struktūra yra labai dinamiška,
atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros.

Komunikacija, medija ir M. McLuhan

Garsiausias jo aforizmas „Medija yra pranešimas“ (paskelbtas 1964 m. išleistoje knygoje „Kaip
suprasti medijas: žmogaus tęsiniai“, angl. Understanding Media: The Extensions of Man) pa-
traukia dėmesį į esminį komunikacijos medijų efektą.

„Kaip suprasti medijas“ (1964 m.)

Garsiausias M. MakLuhano darbas „Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai“ taip pat yra pi-
onierinis medijų aplinkos tyrimas. Jame autorius pasakė, kad medija, o ne jos turinys, turėtų
būti tyrimo objektas. Tai ir nusako skambi citata „medija yra pranešimas“. Jo teorija buvo
tokia, kad medijos veikia visuomenės dalyje, kurioje jos yra naudojamos. O medijoje pristatomas
turinys tam įtakos neturi.
M. MakLuhanas nurodo elektros lemputę, kaip aiškiausią šio koncepto pavyzdį. Elektros
lemputė neturi jokio aiškiai apčiuopiamo turinio (t. y. televizija turi programą,
laikraščiai/žurnalai – straipsnius), bet ji yra medija turinti socialinį efektą. Lemputė suteikia
žmonėms galimybę kurti erdves per naktį, nes kitaip viskas skendėtų tamsoje. Jis elektros
lempute apibūdina kaip medija be jokio turinio.
Dar kontroversiškiau skamba jo teigimas, kad turinys visuomenei neturi jokios įtakos. Kitaip
tariant, visai nesvarbu ar televizija transliuos laidas vaikams ar smurtines programas – televizijos
efektas visuomenei bus toks pats. Jis pažymėjo, kad visos medijos turi tam tikrų bruožų, kurie
įtraukia žiūrovus skirtingais būdais.

Figūra (medija) ir motyvas (medijos turinys)

M. MakLuhanas perėmė iš geštalpsichologijos formos ir motyvo idėją, kuri ir paaiškina „Medija
yra pranešimas“ termino prasmę. Jis panaudojo šį konceptą tam, kad paaiškintų kaip komu-
nikacijos technologijų forma, medija arba figūra, neišvengiamai veikia per turinį, motyvą.
Autorius tikėjo, kad pilnai suvokti naujųjų technologijų efektą, galima tik analizuojant figūrą
(mediją) ir motyvą (turinį) bendrai, nes nei vienas iš šių komponentų nėra visiškai įmanomas be
kito. M. MakLuhanas įrodinėjo, kad reiktų studijuoti medijas jų istoriniame kontekste, būtent
santykių tarp dabartinių/ateities technologijų ir tų, kurios buvo prieš jas. Dabartinė jų aplinka yra
sukurta ant buvusių prieš jas technologijų pamatų, taip pat aplinka kažkada bus naujų technologi-
jų pamatas, kuri, savo ruožtu paveiks visuomenę ir individus.
Visos technologijos turi savo laiką ir erdvę, egzistencine prasme. Pranešimas, kurį neša medija,
gali būti teisingai suprastas tik tuo atveju, jei medija ir aplinka, kurioje medija naudojama – ir
kurioje, tuo pat metu, jį veiksmingai sukuriama – yra nagrinėjami kartu. Jis manė, kad figūros –
motyvo lygiagretaus, kartu vykstančio reiškinio nagrinėjimas gali parodyti kritiškų pastebėjimų
apie kultūra ir visuomenę.

Komunikacijos modeliai (tradicinis skirstymas)

 Vienpusis - propaganda
 Vienpusis - informavimas
 Dvipusis asimetrinis, (tikslas – įtikinti)
 Dvipusis simetrinis, (tikslas – tarpusavio supratimas)

Dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis (tai profesionalieji RSV)

PUBLIKOS
 “Ne publikos” – žmonės, kurių nesieja bendros problemos.
 Latentinės publikos – žmonių grupės, kurios turi bendrų problemų, bet kol kas jų nesuvokia.
 Suvokiančia publika jie tampa kai suvokia bendrą problemą.
 Aktyvia publika – kai organizuojasi, kad bendrai veiktų spręsdami problemą. Jos kuria pa-
sekmes organizacijai.

Fatinė funkcija
Tai adresanto ryšys su adresantu, paprastai sakant, kontakto užmezgimas tarp pašnekovų.
Fatinės funkcijos tikslas ir yra komunikacijos užmezgimas ir palaikymas.

Išsamiausiai šia funkciją yra apibrėžusi lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų
daktarė-Marija Liudvika Drazdauskienė, ji akcentuoja kad ši funkcija pragmatiškai nerele-
vantiško turinio įvadinė, baigiamoji ir poilsio situacijų kalba žmogaus interesų, aplinkos, buities
ir užsiėmimų temomis arba žodinė socialumo išraiška, kuri atspindi atskirą individo konkrečios
visuomenės patirtį, lingvistinę etiką, kultūrines tradicijas ir etines vertybes.

Komunikacijos veiksmų plano struktūra

 Padėties analizė (SWOT, apklausos, tyrimai, auditas, ekspertų vertinimai, kiti būdai)
 Tikslai
 Uždaviniai
 Tikslinės auditorijos
 “Message” (pagrindinė žinia komunikavimui)
 Strategija (-jos)
 Taktika
 Biudžetas
 Efektyvumo įvertinimas

Media funkcijos
 Informavimas (inf. apie įvykius ir socialines aplinkybes, nuorodos į galios santykius, inovaci-
ja, adaptacijos irn progreso palaikymas)
 Koreliacija (ryšys) (inf. paaiškinimas, interpretavimas, komentavimas; pripažintų autoritetų
bei normų palaikymas; atskirų veiklų koordinavimas, konsensuso formavimas (gydytojai bei
sveikatos apsaugos valdininkai),
 Socializacijos funkcija – kad nauji ir jauni visuomenės nariai išmoktų socialinių funkcijų,
prioritetų nustatymas***
 Tęstinumas (vyraujančios kultūros išraiška, bendrų vertybių formavimas ir palaikymas, etik-
os normos)
 Pramoga (socialinės įtampos sumažinimas: J.Erlickas, “Kakadu”, “Be tabu”, “Dviračio
žyyynios” ir t.t.)
 Mobilizavimas (“prieš” kažką, “už” kažką... “už” – sunkiai įmanoma)

Komunikacijos kanalai
Kanalas – tai paprasčiausios fizinės priemonės, kuriomis perduodamas signalas.

Pagrindiniai kanalai: šviesos, radijo bangos, telefono kabeliai, nervų sistema, oru ir pan.

Komunikacijos priemonės
Priemonių pagrindas yra fiziniai ar techniniai būdai, kuriais pranešimas konvertuojamas į
tinkamą perduoti kanalu sistemą.
Žmogaus balsas yra priemonė, transliavimo technologija sudaro radijo ir TV priemones.
Technologinės ar fizinės priemonių savybės priklauso nuo kanalų, tinkamų joms naudoti,
prigimties.

KOMUNIKACIJOS KANALAI (pateikiamas jų efektyvumo* mažėjimo tvarka)

 Asmeninis, tiesioginis pokalbis (efektyviausias*)
 Diskusijos mažoje grupėje, susirinkimas
 Kalba didelei auditorijai
 Telefoninis pokalbis
 Asmeninis laiškas
 “Masinis” neasmeninis laiškas
 Brošiūra ar lankstinukas, atsiųstas paštu
 Straipsnis organizacijos leidinyje
 Straipsnis, pranešimas žiniasklaidoje
 Reklama žiniasklaidoje
 Reklama gatvės stenduose (mažiausiai efektyvus*)

Kodėl būtent asmeninis, tiesioginis pokalbis yra efektyviausias komunikacijos ka-

nalas?
Manoma, kad tiesioginis susidūrimas su objektu sukelia palankų požiūrį į objektą.
T.y., kuo didesnis kontaktas, tuo didesnis polinkis, nebent pirmas įspūdis buvo labai
nepalankus. Požiūriui susiformuoti didelę įtaką turi socialinės institucijos
(šeima ir t.t.; priklausymas tam tikrai ekonominei klasei taip pat gali lemti pažiūras ir
požiūrius, ir pan.)

Naudojamasi keliais kanalais, nes

a) taip lengviau pasiekti auditoriją,
b) bus mažiau konkuruojančių pranešimų,
c) tas pats pranešimas gaunamas iš daugiau nei vieno šaltinio,
d) galima maksimaliai išnaudoti kanalų savybes,
e) kiekvienas kanalas suteiks priėjimą prie tokios auditorijos, prie kurios neprieitų kitas kanalas

Organizacijos įvaizdžio apibrėžimai skirstomi į 2 kategorijas

Įvaizdis kaip kognityvinis (pažinimo) procesas
(siejama su pojūčiais, vertinimais, nuostatomis)

Įvaizdis kaip komunikacijos padarinys

(tai komunikacinis procesas, paveiktas organizacijos skleidžiamos informacijos

Ženklų tipai
Populiariausia – Pierce ženklų teorija. Pierce siūlo visus ženklus grupuoti pagal santykį su rea-
lybe

Ikona, indeksas, simbolis

 Ikona išlaiko panašumą į savo objektą, atspindi objekto bruožus (žemėlapis, kompiuterio
save, print ženklai, įprastas tualeto žymėjimas vyro ir moters figūrėlėmis, kai kurie romėniški
skaičiai ir t.t.),yra kiek įmanoma artimesnis tam, į ką nurodo.
 Indeksas – tai ženklas, kai egzistuoja tiesioginis ryšys (realiai ir savitai susijęs) su objektu
(dūmai – ugnies ženklas, čiaudulys – peršalimo ženklas, išbėrimas, išbalimas (...), skrybėlaitė
– moters indeksas (nors rūbinėje skrybėlaitė jau bus IKONA); susitikimo metu “aš būsiu su
barzda bei geltona rože atlape”). Indeksai – tai tokie ženklai, kurie nurodo tam tikrą objekto
savybę. Peilis ir šakutė bus valgyklos indeksas (o ne parduotuvės).
 Simbolis – tai ženklas, kurio sąsajos su objektu yra susitarimo, taisyklės arba įpročio dalykas
(žodžiai, Raudonas kryžius, arabiški skaičiai, trikampiai tualeto žymėjimui, 5 olimpiniai
žiedai ir t.t.).
Didžioji dalis komunikacijos remiasi simboliais.

Per egzaminą neprašysiu mokėti atskirti konkrečius komplikuotus atvejus...

Sąvokos
 Informacija - tai, kas nuima neapibrėžtumą
 Triukšmas - bet kas, kas įsiterpia tarp gavėjo ir pranešimo, kas trukdo suvokti patį pranešimą.
Tai gali būti blogas techninis ryšys (sniegelis TV ekrane), kultūriniai skirtumai, gavėjo
nuovargis ir t.t.
 Perteklius – tai pasikartojimai, paryškinimai. Kai informacijos kiekis yra gyvybės ir mirties
klausimas, tos informacijos atsiranda labai daug (pridedama papildomai). Ne visada
pasiteisina “taupi” informacija

Entropija
BANDYMAI APIBRĖŽTI ENTROPIJĄ
Entropija yra pertekliaus priešingybė, didelio nenuspėjamumo rezultatas.
Perteklius yra didelio nuspėjamumo rezultatas, entropija - mažo
Entropija yra mažiau vertinga studijuojantiems komunikaciją, nes ji sukuria komunikavimo
problemą (o perteklius yra komunikacijos pagerinimo priemonė)
Komunikacija gali vykti ir be pertekliaus, bet taip būna l. retai. Perteklius būtinas komunikacijai.
Labai nuspėjamas pranešimas yra perteklinis ir menkai informatyvus. Entropinis pranešimas –
informatyvus, neperteklinis, bet... neefektyvus. Padidintas perteklius gali įveikti entropiško
pranešimo perdozavimo problemas. Visai nenuspėjamą pranešimą reikės daug kartų kartoti,
dažnai skirtingais būdais.
Mažai specialistų auditorijai tiks entropinis pranešimas, o masinai heterogeniškai auditorijai
būtinas perteklinis pranešimas. Skalbimo miltelių reklama bus labiau perteklinė, nei verslo
kompiuterių.
Entropija yra suprantama kaip maksimalus nenuspėjamumas.
Tas pats pranešimas gali vieniems būti entropinis, kitiems perteklinis
Aukštasis menas bus daugiau entropinis, o masinis – perteklinis.
Menininkai, kurie vartoja perteklių, yra atidūs auditorijai, jiems rūpi komunikacija. Tie, kurie to
nedaro, labiau rūpinasi turiniu arba forma.

Komunikacijos funkcijos (paskirtis)

Funkcija – tai, kas patenkina kokį nors poreikį

 Išraiškos
 Socialinė
 Informacinė
 Kontrolės