KOMFORTIZMAS, PAKLUSNUMAS IR GRUPĖS ĮTAKA

KOMFORTIZMAS

 Komfortizmas – tam tikra žmogaus elgesio ar mąstymo prisiderinimo prie tam tikros grupės normos
forma. (Įtaigumas yra viena iš komformizmo formų... Aplinkybės, kurios didina konformizmą:
pasijuntame neišmanantys arba nesaugūs; grupėje yra bent 3 žmonės; grupė yra vieninga; grupė
atrodo patraukli, patinka; neesame apsisprendę dėl atsakymo iš anksto; kiti grupės nariai stebi mūsų
elgesį; kultūra skatina pagarbą soc. normoms. Konformizmo priežastys: nenorime būti atstumti;
laukiame socialinio pritarimo. Tokiu atveju pasiduodame normatyvinei socialinei įtakai...)
 Normatyvinė socialinė įtaka – įtaka, kylanti iš žmogaus troškimo gauti pritarimą ir išvengti
nepritarimo (... mes esame jautrūs socialinėms normoms, o kartais jų nesilaikymas gali turėti labai
rimtas pasekmes. Bendras pavyzdys – jei kokios nors komandos žaidėjas atsisako giedoti savo šalies
himną, dėl to jis gali būti pašalintas ne tik iš varžybų, bet ir būti priverstas palikti savo komandą.
Tačiau pagarba normoms nėra vienintelė priežastis, kodėl elgiamės konfomistiškai. Grupės gali
suteikti vertingos informacijos. Tik nepaprastai užsispyręs žmogus niekada nepaklausys kitų
nuomonės. Pritardami kitų žmonių nuomonei apie tikrovę, pasiduodame informacinei socialinei
įtakai...)
 Informacinė socialinė įtaka – įtaka, kylanti iš žmogaus noro perimti kitų nuomones apie tikrovę (...
kitais žodžiais, kai nesame tikri, kas teisinga, o teisybė yra svarbi, labiau paklūstame kitų žmonių
nuomonei. Kyla klausimas – ar socialinę įtaką laikysime gera ar bloga? O tai priklauso nuo mūsų
vertybių. Tai priklauso nuo to, ar mes asmeniškai pritariame tam, ką skatina socialinė įtaka. Jei
pritariame, tuo sekančius žmones laikysime „plačių pažiūrų“, o jeigu nepritariame, iš kitų imsime
tyčiotis. Taip pat, labai svarbi yra kultūra, nes visose kultūrose yra skirtingai vertinamas
individualizmas ir kolektyvizmas. Pavyzdžiui, Vakaruose labiau vertinamas individualizmas.
 Chameleono efektas – nesąmoningas, natūralus kitų žmonių mėgdžiojimas norit prisitaikyti prie kitų.
(Nesąmoningai mėgdžiodami kitų žmonių veid išraišką, laikyseną ir balso toną geriau suprantame, ką
jie jaučia. Tai paaiškina, kodėl jaučiamės laimingesni būdami tarp laimingų, o ne tarp prislėgtų
žmonių. Todėl atsiranda nuotaikų sasajos..)
 Nuotaikų sasajos – bendri nuotaikų pakilimai ir nuosmukiai (... toks automatiškas mėgdžiojimas yra
empatijos dalis. Empatiškiausi žmonės daugiausiai mėgdžioja ir yra labiausiai mėgstami. O labiausiai
norintys pritapti prie grupės, matyt, tai žino intuityviai nes jie būna ypač linkę nesąmoningai
mėgdžioti. Tačiau kartais toks nesąmoningas mėgdžiojimas turi ir rimtesnes pasekmes – garsiai
išreklamuoti nusikaltimai, savižudybės taip pt daro nemenką įtaką kitiems. Pavyzdžiui, per aštuonias
dienas po ginkluoto siautėjimo JAV 1999m. beveik visose valstijose buvo grasinama įvykdyti tokį patį
siautėjimą. Kitas pavyzdys, buvo pastebėta, kad po Marilyn Monroe savižudybės 1962m. rugpjūčio
mėnesį savižudybių skaičius JAV 200-ais viršijo įprastą rugpjūčiui skaičių. Tačiau savižudybės gali būti
ne tik dėl chameleono efekto, bet ir dėl grupės įtakos.

PAKLUSNUMAS

 Paklusnumas – (Paklusnumas yra siejamas su tiesioginių nurodymų vykdymu. Kitas asmuo, kuris
tiesiogiai jus verčia kažką daryti dažniausiai naudoja tokius žodžius, kaip „privalote“. Vykdant
įvairius su paklusnumu susijusius eksperimentus paaiškėjo, kad subtilios aplinkos detalės labai
veikia žmones – keičiant socialines sąlygas „paklusnių“ tiriamųjų santykis kito nuo 0 iki 93 proc.
Tyrimų atsakymai parodė, kad žmonės būna paklusniais tada, kai: nurodymų davėjas būna greta ir
yra suvokiamas kaip teisėtas autoritetingas asmuo; autoritetingą asmenį remia garbinga įstaiga; kai
nukentėjusysis yra nepažįstamas žmogus, arba jis yra toli (pvz kitame kambaryje); kai nėra
nepaklusimo pvz (t. y. nėra tokių tiriamųjų, kurie nevykdytų eksperimentuotojo nurodymų).
Kai susiduria gerumas ir paklusnumas, dažniausiai laimi paklusnumas. Žmonės buvo priversti rinktis
– ar laikytis savų normų, ar jautriai reaguoti į kitus. Tai dilema, su kuria visi susidurime.
Eksperimentai rodo, kad stiprisocialinė įtaka gali priversti žmones pritarti melui ar nusileisti
žiaurumui. Pirmą kartą paklusus ar atsispyrus, nuostatos ima kartotis ir pateisina elgesį.
 GRUPĖS ĮTAKA
 Individualus elgesys stebint kitiems
 Socialinis paleingvinimas – geresnė užduočių atliktis stebint kitiems (Atliekant tyrimus buvo
pastebėta, kad kitų žmonių dalyvavimas gerina atliktį. Tačiau pastebėta, kad duodant sunkesnes
užduotis, žmonės stebint kitiems pasirodo prasčiau. Vėliau buvo atskleista, kodėl šalia esantys
žmonės kartais padeda, o kartais trukdo. Kai kiti mus stebi, kyla sužadinimas. Sužadinimas
palengvina labiausiai tikėtiną atsakymą – teisingą atliekant lengvą užduotį ir klaidingą atliekant
sunkią užduotį. Kai kiti stebi, susijaudinę gerai išmoktas užduotis atliekame greičiau ir tiksliau, o
netobulai atliekamas – lėčiau ir dažniau klysdami.
 Socialinis dykinėjimas – kartu veikiančių žmonių sumažėjusios pastangos ( siekiama tirti, kaip
paveikiamas užduoties atlikimas kai žmonės siekia tikslo kaip komanda. Tyrimai parodė, kad kartu
veikiančių žmonių pastangos sumažėjo. Socialinis dykinėjimas vyksta dėl to, kad: būdami grupės
dalimi žmonės jaučiasi mažiau atsakingi; būdami grupės dalimi jie mažiau jaudinasi dėl kitų
nuomonės; jie įsivaizduoja, kad jų įnašas nebūtinas. Jei žmogus neturi stiprios motyvacijos ir
nesitapatina su grupe, jis gali naudotis kitų grupės narių pastangomis. Kitų žmonių buvimas gali gali
sužadinti žmones arba mažinti jų atsakomybės jausmą. Kartais kitų žmonių buvimas ir sužadina ir
mažina atsakomybės jausmą. Tai gali sukelti nevaldomą elgesį: pradedant kova dėl maisto
valgykloje, baigiant vandalizmu...)
 Nuasmeninimas – atsisakymas norminių ribojimų veikiant grupės jėgai (... tai reiškia, kad grupėje
veikiama nesidrovint ir nevaržant savęs. Nuasmeninimas dažniausiai pasireiškia, kai gruės dalyviai
jaučiasi sužadinti ir anonimiški. Pvz, jei jų negalima atpažinti, jie labiau nusižengia įstatymams, soc.
normoms. Netekti savimonės sambūryje – vadinasi tapti jautresniu grupiniam patyrimui.
 Grupės poliarizacija – vyraujančių grupės nuostatų stiprėjimas diskutuojant (Ji vyksta tada, kai
grupės nariai diskutuoja apie nuostatas, kuriomis dauguma grupės narių pritaria arba nepritaria.
Grupių poliarizacija gali būti: naudinga (pvz. kai ji sustiprina dvasinį sąmoningumą, sutvirtina
savitarpio pagalbą, tolerantiškumo pojūtį grupėse, kuriose prietarai nėra suklestėję), neneaudinga
(gali sustiprėti nepalankūs prietarai, nepalankios nuomonės svarbiomis problemomis, pvz rasinių
problemų tema). Poliarizacijos reiškinys būdingas ne tik įprastoms bendraminčių grupėms, politinių
pažiūrų grupėms, bet ir nusikltėliams, teroristams. Išanalizavus pasaulyje veikiančias teroristines
organizacijas buvo pastebėta, kad teroristo galvosena nesusiformuoja staiga. Ji kaip tik bręsta tarp
žmonių, kurie, pajutę skriaudą, susivienijo. Bendraujant tik tarpusavyje, atsiskyrus nuo bet kokios
nuosaikesnės įtakos, jų pažiūros tampa kraštutinės. Vis dažniau grupių nariai, kurie yra izoliuoti
stovyklose su savo vadinamaisiais „broliais“ ar „seserimis“ skirto pasulį į „mus“ ir „juos“. Kaip teigia
mokslininkai, savižudžiai teroristai niekada neįvykdo išpuolimo dėl asmeninio noro, įgeidžio. Grupių
poliarizacijai terpę suteikia internetas. Internetas teikia sąlygas susivienyti žmonėms tiek dėl kilnių
tikslų (labdaros, kovos už teises), tiek piktadarysčių vykdymui (pvz. norintiems kurti ginkluotus
būrius).
 Grupinis mąstymas – mąstymo būdas, kai grupei siekiant darnos priimant sprendimus, tikroviškai
neįvertinami kitokie požiūriai (Kyla klausimas, ar grupės sąveika gali iškreipti svarbius grupės
sprendimus? GALI. Tai yra vadinama Grupiniu mąstymu. Tam, kad nebūtų sugadinta grupės
nuotaika, priešingos nuomonės, kurios neatitinka tos grupės pažiūrų, yra nuslopinamos. ? Tačiau
yra momentų, kai priimami grupiniai sprendimai yra geri. Šiais atvejais grupinio mąstymo įtakos
išvengiama todėl, kad vadovas išklauso įvairias nuomones, pasikviečia ekspertus, numatančius
galimas problemas. Sprendimai priimti neatsižvelgus į prieštaravimus, daniausiai būna blogi, o
priimti po atvirų ginčų – geri.
 Individų galia ( Mažumos įtaka – vieno ar dviejų žmonių galia palekti daugumą. Mažumai, kuri
nesvyruodama laikosi savo pozicijos, kur kas sėkmingiau pavyksta palenkti daugumą, kuri dvejoja.
Mažumos pasitikėjimas verčia kitus galvoti, kodėl ji būtent šitaip reaguoja. N u o s e k l i a i
laikydamiesi mažumos nuomonės nebū-site populiarūs, tačiau
g a l i t e t a p ti į t a k i n g i . T a i y p a č g a l i o j a t a d a , k a i j ū s ų p a s i -
ti k ė j i m a s p r i v e r č i a k i t u s p a g a l v o ti , k o d ė l j ū s b ū t e n t š i t a i p
reaguojate. Nors žmo-nės dažnai viešai laikosi daugumos
p o ž i ū r i o , p r i v a č i a i j i e m s g a l i p a ti k ti m a ž u - m o s p o ž i ū r i s . N e t
kai mažumos įtaka dar nėra pastebima, ji gali kai
k u r i u o s d a u g u m o s a t s t o v u s p r i v e r s ti p e r ž i ū r ė ti s a v o p o ž i ū r į
( W o o d i r k i ti , 1 9 9 4 ) . S o - c i a l i n ė s į t a k o s g a l i a y r a m i l ž i n i š k a ,
tačiau atsidavęs asmuo taip pat turi didžiu-lę įtaką