VILNIAUS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
Socialinės gerovės katedra
Socialinis darbas (valstybinis kodas 6531JX007)

Božena Milgevič

SO23s grupė

SUŽEISTAS „AŠ“: KAIP VAIKYSTĖS TRAUMOS VEIKIA

SUAUGUSĮJĮ
Bendrosios ir raidos psichologijos esė

Darbo vadovė: Lekt. A. Martinkutė-Vorobej

Pateikimo data: 2023-10-23

Vilnius
2023
 Psichologija yra mokslas, kuris tyrinėja žmogaus elgesį, protinę būklę ir jausmus. Žmogaus
psichinė sveikata yra sudėtingas ir gilus dalykas, kurį įtakoja įvairios gyvenimo patirtys. Viena iš
svarbių psichologijos sričių yra vaikystės traumų tyrimas ir jų poveikis suaugusiojo gyvenimui.
Savo ese norėčiau ištirti, kaip vaikystės traumos gali veikti suaugusį žmogų ir formuoti jo suvokimą
apie save bei santykius su aplinka. Pasirinkau šią temą norėdama suprasti, kaip praeities įvykiai gali
sužaloti mūsų vidinį "aš". Ši tema yra labai svarbi, nes supratimas, kaip vaikystės traumos veikia
suaugusiojo gyvenimą, leidžia geriau įvertinti ir padėti žmonėms, kenčiantiems nuo "traumų".
Vaikystės traumos gali turėti ilgalaikį ir gilų poveiki suaugusiojo gyvenimui, veikiant jo
emocinę, psichologinę ir socialinę sveikatą?
Savo temą nagrinėsiu per smurto apraiškas, patirtas vaikystėje. Pardėjus plačiau nagrinėti šią
temą, pirmiausiai įsigilinau, ką gi mes vadiname smurtu. Visuotinė Lietuvių Enciklopedija smurto
apibrėžimą pateikia taip: smurtas tai sąmoningas agresyvus elgesys, kito žmogaus atžvilgiu, siekiant
jį sužeisti ar įžeisti. Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Kai kuriu smurto apraiškų, mes
net netraktuojame kaip smurto, ir tai klaidinanti aplinkybė. Arlene Drake knygoje " Vidinis vaikas"
yra pateikti Amerikos Humanitarinės Asociacija (American Humane Association) smurto ir
aplaidumo apibrėžimai. Šie pateikti apibrėžimai padėjo man lengviau išsiaiškinti, kokiomis
įvairiomis formomis gali pasireikšti smurtas. Prie smurto formų Amerikos Humanitarinė Asociacija
priskyrė: fizinį smurtą, emocinį smurtą, seksualinį smurtą. Sunkiausia , mano nuomone, yra
atpažinti būtent emocinį smurtą. Fizinis ir seksualinis smurtas dažniausiai turi matomų išorinių
išraiškos formų, ko nepasakysi apie emocinį smurtą. Drake, A. knygoje "Vidinis Vaikas" pateiktas
emocinio smurto apibrėžimas byloja , kad emocinis smurtas toks tėvų arba globėjų pasikartojantys
elgesio modelis turintys pasekmių vaiko kognityvinei , emocinei psichologinei ir socialinei raidai.
Remiantis pateiktu apibrėžimu , galima traktuoti, kad vaikai kurie buvo ignoruojami savo tėvų,
atstumti, izoliuoti, išnaudojami ir verčiami elgtis netinkamai, įžeidinėjami , jiems buvo grasinama,
buvo apleisti yra patyrę emocinį smurtą.
Visų rūšių smurtinės patirtys turi didelę įtaka vaikų smegenų formavimuisi. Aktyviausiai
vaikų smegenys formuojasi ankstyvoje vaikystėje , todėl bet koks patirtas smurtas tame amžiaus
tarpsnyje , turės ilgalaikio poveikio suaugusiojo gyvenime. Bruce D. Perry ir Oprah Winfrey
knygoje "Kas Tau nutiko? Pokalbiai apie traumas, atsparumą ir gijimą" radau puikiai tai
iliustruojančią mintį "...< >galingos bauginančios ar izoliuojančios sensorinės patirtys, trunkančios
vos kelias sekundes ar patiriamos metu metus, gali likti užrakintos giliai mūsų smegenyse." (Perry ,
B.D. Winfrey, O. 22 psl.) Knygoje buvo puikiai pavartotas posakis " Gilėje telpa ąžuolas"
iliustruoja mums, kad žmonės turintys vaikystėje patirtos smurtinės patirties, tik išsigydė šias
traumas gali gyventi laimingą gyvenimą, juk nuo gilės priklauso, koks bus ąžuolas.
1
 Smurtaujančioje aplinkoje užaugę vaikai patiria daug skausmo, apleistumo, neteisybės,
melo, chaoso. Taip gyvendami, jie stengiasi išgyventi, slopindami savo jausmus, juk taip mažiau
skauda. Jau brandžiame amžiuje šie žmonės ir toliau gyvena nuslopinę savo jausmus, o kas
baisiausia, kad slopindami pyktį, neviltį, sielvartą, jie lygiai taip pat išjungia ir džiaugsmą.
Traumuojančios vaikystės patirtys atima iš šių žmonių visą spektrą gerų emocijų, kurios sutinkamos
gyvenime. Žmonės nemoka džiaugtis gyvenimu, jie nesupranta kas su jais yra ne taip. Juos dažnai
aplanko depresyvios mintys. Tėvų aplaidumą, priklausomybės, patyrę vaikai dažnai užauga
slegiami kaltės jausmo, kad nesugebėjo pakeisti, padėti vaikystėje savo tėvams. Dažnai tokie
užaugę vaikai pasirenka panašų šeimos modelį, sau į partnerius pasirenka priklausomą,
nesavarankišką asmenį. Kodėl taip vyksta? Juk matydamas, koks sudėtingas gyvenimas buvo jo
šeimoje , turėtų vengti to? Priklausomas partneris suteikia naują galimybę, ištaisyti padėtį ir padėti,
nusikratyti slegiančios kaltės jausmo. Priklausomos šeimos modelis, yra savas ir pažįstamas.
Žmogus žino, kas tai, jam gyvenimas tokiame pasaulyje atrodo saugiausiais, nes kitokio modelio
augdamas jis nepatyrė.
Žodinio smurto pasekmės ne ką mažiau žaloja vaiką, ir atsiliepia jam suaugus. Tėvai ar
globėjai dažnai užgaulioja savo vaikus vadindami juos žeidžiančiais epitetais, dažnas nuogąstauja
girdint vaikui, verčiau jis net nebūtų gimęs, erzina ir pašiepia. Pašiepiami ir užgauliojami vaikai
užaugę jaučiasi lygiai taip pat, kaip būdami vaikais. Jie gyvena su žeidžiančių žodžių etiketėmis,
jaučiasi esą kvaili, nevykėliai, jų humoro jausmas neišsivystęs, jie nemoka atskirti kur aplinkiniai
juokauja, o kur sako rimtai. Jie labai jautriai reaguoja į aplinką , nes visada laukia, kada vėl bus
įžeisti, ar pažeminti. Dažnai tokie žmonės gyvena nepasitikėdami savimi ir visais. Jiems be galo
sunku megzti santykius ir juos plėtoti.
Kita smurto apraiška stipriai žalojanti vaiką, ir atsiliepianti jo suaugusiojo gyvenimui yra
fizinis smurtas. Fizinį smurtą patiriantis vaikai savo viduje slopina pykti ir įniršį. Būdami vaikais jie
to pykčio negali išreikšti, dėl aplinkos kurioje jie gyvena, todėl išaugus tas pyktis vienaip ar kitaip
išsiveržia. Fizinį smurtą patyrę vaikai, užaugę ir sukūrę savo šeimas pasižymi panašiu elgesiu, kaip
ir jų tėvai, jie nemoka valdyti pykčio. Susan Forward savo knygoje " Toksiški tėvai " užaugusius
fizinę prievartą patyrusius žmonės apibudina, kaip emociškai nebrandžiais . Suaugę žmonės vis dar
lieka vaikais. Dažnai jie naudoja smurtą prieš savo pačių vaikus, kadangi savo vaikuose jie mato
pakaitinius tėvus , kurie turėtų patenkinti jo poreikius. O kai vaikai tų poreikių nepatenkina, įtūžta,
ir viduje nuslopintas pyktis įsiveržia. Kartais užgniaužtas pyktis neradęs išeities taško pradeda
atsiliepti pačio žmogaus sveikatai: galvos skausmai, virškinimo sistemos veiklos sutrikimai,
depresija, autoimunines ligos. Užslėptas pyktis griauna ir žmonių socialinį gyvenimą. Žmonės

2
išlieja pykti darydami sunkius nusikaltimus ir žalodami kitus. Taip dažniausiai jie atsiduria
įkalinimo įstaigoje.
Patirtas vaikystėje seksualinis smurtas yra , mano nuomone, baisiausias. Tokie įvykiai
niekada nepraeina be pasekmių. Seksualinio smurto aukos užaugusios, užgniaužtą sielvartą, baimę,
pyktį išreiškia įvairiausiais būdais. Daug aukų patyrusiu lytinę prievartą ilgainiui turi bėdų su
viršsvorių. Pasąmonėje įsitvirtinusi nuostatą, kad storas kūnas yra nepatrauklus, ir taip bus išvengta
naujo prievartos atvejo, ir dar didelis kūnas asocijuojasi su galia ir saugumu. Dažnai numetę svorio,
tokie žmonės pradeda jaustis vėl silpnais ir bejėgiais. Dar viena patirto seksualinio smurto pasekmė
yra įnikimas į priklausomybės. Žmonės pradeda svaigintis, norėdami užsimiršti. Kartais patyrė
seksualinį smurtą žmonės pradeda save bausti, žaloja savo kūną, arba elgiasi taip, kad juos nubaustų
artimas žmogus, visuomenė.
Kaip matome, kokia tai bebūtų vaikystėje patirta išgyventa patirtys, ji palieka ryškų
pėdsaką suaugusiojo gyvenime. Tačiau, gaudami tinkamą pagalbą ir palaikymą, žmonės turėję
trauminę patirtį vaikystėje gali atkurti ir sustiprinti savo emocinę, psichologinę ir socialinę sveikatą.
Psichoterapija, ypač traumų terapija gali padėti suprasti ir perdirbti vaikystėje patirtas traumas.
Terapijos metu galima gauti įvairių įrankių ir veiksmingų mechanizmų, padėsiančių suvaldyti
emocijas, pakeisti destruktyvų mąstymą, pradėti kurti sveikesnius santykius su savimi ir
aplinkiniais. Meditacija, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas ar meno terapija gali būti puikus
savireguliacijos būdas. Ne mažiau svarbus, manau yra ir bendravimas su artimais draugais ar
lankymas panašią patirtį išgyvenusių žmonių paramos grupėse. Pasidalindamas su kitais, žmogus
gali išsilaisvinti. Psichologinės literatūros skaitymas, kylančių jausmų savirefleksija, dienoraščio
rašymas, pokalbiai su savo vidinių vaikų, rūpinimasis juo gali padėti atkurti ryšį tarp dabarties ir
praeities.
Vaikystės traumos turėti gilų ir ilgalaikį poveikį suaugusiojo gyvenimui, veikiant jo
emocinę , psichologinę ir socialinę sveikatą. Patirtos traumos gali turėti įvairių padarinių
suaugusiojo žmogaus gyvenimui, tačiau labai svarbu pabrėžti, kad suaugę turi realią galimybę
susidoroti su neigiamais vaikystės traumos padariniais, ir atkurti savo gerovę. Terapija, savisauga,
socialinė ir psichologinė parama, savęs pažinimas yra tik nedaugelis įrankių, kuriais žmogus gali
naudotis siekdamas įveikti traumų pasekmes. Kiekvienas žmogus su savo istorija yra unikalus ir
gali atrasti savo būdų ir metodų, kurie padėtų jam. Suaugęs, kitaip nei vaikas turi daugiau resursų ir
galimybių atkurti savo gyvenimą. Suteikus šiems žmonėms tinkamą paramą, supratimą,
bendradarbiavimą jie gali sukurti sveiką ir laimingą gyvenimą .

3
 Literatūros sąrašas:
1. Drake, A.(2017) Vidinis vaikas. Vilnius. Vaga.
2. Forward, S.(2017) Toksiški tėvai. Vilnius. Vaga.
3. Perry, B.D. & Winfrey, O.(2022) Kas tau nutiko? Pokalbiai apie traumas, atsparumą ir
sveikimą. Vilnius. Alma Littera.
4. Perry, B.D. (2022) Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro
užrašų. Liūtai ne avys.
5. Visuotinė Lietuvių Enciklopedija. Prieiga per internetą : smurtas - Visuotinė lietuvių
enciklopedija (vle.lt)