KRIMINALINIO ELGESIO

PSICHOLOGIJA

Lekt. Aistė Bakaitytė

KRIMINALINIO ELGESIO
PSICHOLOGIJA
 Siekia atskleisti ir paaiškinti nusikalstamo elgesio ypatumus, taip
pat suteikti žinių, kurias būtų galima taikyti atskleidžiant
nusikaltimus ir kuriant prevencines ir reabilitacines priemones
(Žukauskienė, 2006).
 Kriminologija – mokslas tiriantis nusikaltimų priežastis ir ieškantis
būdų, kaip sumažinti/kontroliuoti nusikalstamumą.

 Tai koks tarp jų skirtumas?

SĄVOKOS
 Nusikalstamas elgesys – įstatymus, religines, moralines ir socialines
normas pažeidžianti asmens veika, kelianti žalą aplinkiniams ir
baudžiama įstatymų numatyta tvarka (Andrews, Bonta, 2010).
 Asocialus elgesys – nevisuomeniškas, pasyvus, abejingas
visuomeniniams santykiams (nebūtinai neigiamas elgesys).
 Antisocialus elgesys – deviantinis elgesys, žmogaus poelgiai arba jų
sistema, prieštaraujantys visuomenės priimtoms teisės ir dorovės
normoms (aktyvus ėjimas prieš visuomenės normas).
 Delinkventinis elgesys (jaunų žmonių, iki 18m.) – smulkūs nusižengimai,
moralinių elgesio normų pažeidimai, nesukeliantys didelio pavojaus ir
didelės žalos (tam tikras polinkis laužyti taisykles).
 KRIMINALINIO ELGESIO
KONTINUUMAS (HELFGOTT, 2008)
Normalus Kasdienio gyvenimo Patologinės priežastys
problemos
Elgesį lemia: Elgesį lemia: Elgesį lemia:

Prastas įvertinimas Nedideli fizinės ar psichinės Dideli fizinės ar psichinės

Blogi sprendimai sveikatos sutrikimai sveikatos sutrikimai
Situaciniai faktoriai Priklausomybės Ilgalaikis deviantinio elgesio
Aplinkos kontekstas Didelis nepriteklius (skurdas) formavimasis nulemtas
biologinių ir aplinkos bei kitų
veiksnių sąsajų (vaikystės
traumų, gyvenimo istorijos).
Pavyzdžiai:
Greičio viršijimas, daiktų Pavyzdžiai: Pavyzdžiai:
pasisavinimas, mokesčių Vagystės dozei, vairavimas Savo vaikų nuodijimas,
nemokėjimas, narkotinių išgėrus ar pavartojus, įniršio šaudymas į svetimus žmones
medžiagų pirkimas ar nevaldymas sužalojant kitus viešose vietose, žaginimas,
pardavimas ir t.t. ir t.t. kankinimas ir kt.
KRIMINALINIO ELGESIO PRIGIMTIS

 Socialinės medijos dažniausiai „išpučia“ pačius žiauriausius

nusikaltimus ir tai skatina pamiršti, kad didžioji dalis nusikaltimų yra
atliekami eilinių žmonių kasdienėse situacijose.
 Iš kriminalinio elgesio tyrimų perspektyvos, eiliniai nusikaltimai yra
kur kas turtingesni informacija, nes jie atliekami paprastų žmonių ir
tai leidžia tiksliau aiškintis atliekamų nusikaltimų priežastis.
 Vis dėlto, nėra vienos universalios teorijos ar paaiškinimo kodėl
žmonės daro nusikaltimus.
KRIMINALINIO ELGESIO PRIEŽASTYS

 Galima išskirti tris istoriškai susiformavumas pagrindines

paradigmas, kurios analizuoja nusikalstamo elgesio fenomeną:
 Biologinė
 Sociologinė
 Psichologinė
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS: IŠVAIZDA

 Cesare Lombroso (1836-1909) – antropologiniai nusikaltėlių tipai -

nusikaltėliai turi labiau „primityvius“ veido bruožus ir mažesnį
jautrumą skausmui.
 Biologinės nusikaltėlių charakteristikos: būdinga asimetrija veide,
smailėjantis smakras, platūs skruostai ir žandikaulis, ilgos rankos,
neįprastai mažos arba ilgos ausys.
 Šias prielaidas vėliau paneigė Charles Buckman Goring (1913).
NUSIKALTĖLIO IŠVAIZDOS STEREOTIPAI
(MACLIN & HERRERA 2006)
 Stereotipinis nusikaltėlis yra aukštas, ilgais arba susivėlusiais
tamsiais plaukais, nešiojantis nešvarius ir/arba tamsius plačius
rūbus, turintis veido plaukų (barzdotas), rudomis akimis, gali būti
agresyvus.
 Taip pat turintis tatuiruočių, randų ar kitų žymių ant kūno.
 Svarbu suprasti, kad tai stereotipiniai bruožai, kuriuos žmonės
asocijuoja su nusikalstamu elgesiu, tačiau jais nebūtinai pasižymi
žmonės darantys nusikaltimus.
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
PSICHOFIZIOLOGIJA

 Tyrimai rodo, kad prislopintas autonominis funkcionavimas

(retesnis širdies plakimas ir mažesnis prakaitavimas) susijęs su
padidėjusiu antisocialiu elgesiu (tokiu, kaip smurtas) (Ling,
Umbach ir Raine, 2019).
 Tęstiniai tyrimai rodo, kad žemas bazinis širdies plakimo ritmas
paauglystėje susijęs su padidėjusia rizika suaugusiame amžiuje
(Latvala ir kt., 2015).
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
PSICHOFIZIOLOGIJA (2)

 Bebaimiškumo hipotezė teigia, kad asmenys pasižymintys silpnu

autonominiu funkcionavimu neatbaidomi nuo nusikalstamo
elgesio, nes nepatiria tinkamų fiziologinių reakcijų ar galimų
neigiamų fiziologinių pasekmių dėl rizikingų ar stresinių situacijų.
 Sužadinimo siekimo hipotezė teigia, kad silpnas autonominis
funkcionavimas yra „nepatogus buvimas“ organizmui ir siekiant
padidinti sužadinimo lygį žmogus jaučia didesnį polinkį įsitraukti į
antisocialią veiklą.
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
HORMONAI

 Seratoninas – hormonas, laikomas nuotaikos stabilizatoriumi.

 Žemi seratonino lygiai organizme gali lemti depresiją arba
padidėjusią agresiją.
 Agresijos padidėjimas dažniausiai susijęs su mažesniu seratonino
lygiu dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
HORMONAI (2)

 Dopaminas – apdovanojimo hormonas, skatinantis vėl ir vėl daryti

tai, dėl ko jis išsiskyrė.
 Padidėjęs dopamino lygis susijęs su didesniu impulsyvumu ir
agresyviu elgesiu.
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
HORMONAI (3)

 Testosteronas – vyriškumo hormonas, kurį turi tiek vyrai, tiek

moterys, tačiau vyrų organizme koncentracija kur kas didesnė.
 Aukštas testosterono lygis susijęs su socialiniu dominavimu,
varžymusi, impulsyvumu, o šios savybės padidina agresyvaus
elgesio pasireiškimą.
 Raine (1993): pats agresyvus elgesys dažniau gali padidinti
testosterono kiekį, negu, kad atvirkščiai.
 BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
SMEGENŲ VEIKLA
 Tyrimai rodo, kad kriminalinis elgesys yra susijęs
sutrikusiu (slopinamu) funkcionavimu smegenų
srityse atsakingose už emocijų reguliaciją,
sprendimų priėmimą ir moralę bei padidintu
sužadinimu srityse, atsakingose už
apdovanojimą (Ling, Umbach ir Raine, 2019).
 Smurtinis/nusikalstamas elgesys susijęs su
procesais vykstančiais limbinėje sistemoje ir
katinėje smegenų skiltyse.
 Kaktinė skiltis atsakinga už sudėtingus
kognityvinius procesus, kaip sprendimų
priėmimas, dėmesys, emocijų reguliacija,
impulsų kontrolė, moralė.
 Limbinė sistema valdo emocijas bei atminties
funkcijas.
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
SMEGENŲ VEIKLA (2)

 Phineas Gage 1848 m. patyrė smegenų traumą, kai sprogimo

metu metalinis strypas perrėžė jo galvą.
 Po įvykio jo motoriniai, kalbos įgūdžiai ir atmintis liko nesužaloti.
 Pasikeitė asmenybė: tapo neramus, nepagarbus, impulsyvus,
agresyvus.
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS:
GENETIKA

 Su nusikalstamumo paveldimumu susiję intelektas, asmenybė,

psichinės sveikatos sutrikimai.
 Tyrimai rodo, kad antisocialaus elgesio paveldimumas svyruoja
tarp 40-60% (Raine, 2013).
BIOLOGINĖS PRIEŽASTYS: DVYNIŲ
IR ĮVAIKINTŲJŲ TYRIMAI
 Atskirtų dvynių tyrimuose randama, kad vienam iš dvynių
padarius nusikaltimą, padidėja tikimybė, kad ir kitas nusikals
(Grove ir kt. 1990).
 Jei biologiniai tėvai kriminalūs, yra tendencija, kad jų vaikai gali
tokiais tapti, net, jei juos augina įtėviai. Jei biologiniai tėvai nėra
kriminalūs, o vaiką augina kriminalūs įtėviai, ši tendencija
silpnesnė (Medmic, 1984).
 Vis dėlto, šie tyrimai labai kritikuojami dėl pasirinktų metodologijų
bei nusikaltimų apibrėžimo neaiškumo.
Kokios grėsmės kyla priimant poziciją,
kad nusikalstamas elgesys yra nulemtas
biologinių priežasčių?
SOCIALINIAI VEIKSNIAI
 Rizikos veiksniai, didinantys vaikų nusikalstamumo riziką (Farrington, 2015):
 Vaikų nepriežiūra
 Jauni tėvai
 Smurtas prieš vaikus
 Tėvų konfliktiniai santykiai
 Tėvų skyrybos
 Mažos šeimos pajamos
 Prastas pažangumas mokykloje
 Prasižengiantys bendraamžiai
 Nepalanki kaiminystė
SOCIALINIAI VEIKSNIAI: ŠEIMA
 Tęstinio tyrimo rezultatai Jungtinėje Karalystėje (2010) atskleidė,
kad stipriausi ankstyvieji rizikos veiksniai nusikalstamumui suaugus
yra:
 Vieniša mama
 Paauglė mama
 Rūkymas nėštumo metu
 Biologinio tėvo ar mamos netektis
 Sunki šeimos padėtis (žema socialinė klasė, prastas tėvų išsilavinimas,
per daug žmonių gyvenančių vienoje vietoje)
SOCIALINIAI VEIKSNIAI: ŠEIMA (2)

 Šeima yra pradinis ir pagrindinis socialaus ir moralinio elgesio

formavimo šaltinis.
 Jeigu šeimoje vyrauja smurtas, nusikalstamumas arba iš vis nėra
sektino pavyzdžio, kuriuo vaikas galėtų vadovautis – tai padidina
vaiko nusikalstamo elgesio tikimybę paauglystėje ar suaugus.
SOCIOEKONOMINIAI VEIKSNIAI

 Dažnai įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad dauguma

delinkventiškai besielgiančių paauglių kilę iš asocialių šeimų arba
iš socialiai nepalankios aplinkos.
 Tyrimai rodo, kad socioekonominis statusas labiau susijęs su
prastais tėvų auklėjimo įgūdžiais, kas veda į paauglių
nusikalstamumą.
 Tačiau svarbu suprasti, kad skurdas ir/ar nedarbas yra gana
svarbus indikatorius, didinantis nusikalstamumo riziką ir skatinantis
ieškoti „alternatyvių“ būdų pragyvenimui.
GYVENAMOJI VIETA

 Tyrimai rodo, kad nusikalstamumas didesnis miestuose, lyginant su

kaimu (Foster ir kt., 2013).
 Gyvenantys aukšto nusikalstamumo rajonuose linkę būti
agresyvesniais, nei tie, kurie gyvena mažesnio nusikalstamumo
rajonuose.
AMŽIUS IR LYTIS

 50% suimtų asmenų JAV yra jaunesni nei 30 metų (Ulmer ir

Steffensmeier, 2014).
TELEVIZIJA, INTERNETAS IR KT.
 Televizijoje, internete, filmuose transliuojama daug smurto
scenų/istorijų ir jos gali:
 Sukelti nepagrįstą baimę
 Paskatinti tokį elgesį
 Jeigu žiaurumas pateisinamas, romantizuojamas arba
paliekamas nenubaustas, žiūrovo kaltės jausmas arba baimė dėl
savo agresijos sumažėja.
 Transliuojamas smurtas mažina žiūrovo jautrumą, dėl ko lengviau
pasiduodama impulsyvumui, mažiau kontroliuojamas elgesys.
 Eksperimentas su vaikais ir agresyviu filmu (Thomas ir kt.,1977).
PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI

 Nusikaltimus įvykdžiusieji pasižymi aukštesniais neurotiškumo lygiais

(Addad ir Leslau, 1989).
 Su kūnu susijęs pasitikėjimas savimi susijęs su padidėjusiu vyrų
agresyviu elgesiu (Woessner ir Schneider, 2013).
 Su nusikalstamu elgesiu susijusi žema savivertė (Baumeister ir
Boden, 1998).
SVARBU PAŽYMĖTI, KAD...
 Nėra vienos priežasties kriminalinei asmenybei susiformuoti.
 Biologiniai, aplinkos, psichologiniai veiksniai ir jų sąveika gali
sukurti prielaidas kriminalinei asmenybei susiformuoti.
KLAUSIMAI?