NUSIKALTĖLIŲ TIPAI IR

ASOCIALAUS ELGESIO
TEORIJOS

Lekt. Aistė Bakaitytė

ANKSTYVOSIOS TIPOLOGIJOS
HAVELOCK ELLIS (1907)
 Instinktyvūs nusikaltėliai – „gimę būti“ nusikaltėliais, nusikaltėliai iš
prigimties.
 Impulsyvūs, nekontroliuojami, nusikalstamumas yra tarsi jų
asmenybės dalis. Ellis apibūdino juos kaip „moralinius monstrus“,
atitiktų dabartinę psichopatijos sampratą.
 Kartais nusikalstantys - įprastai laikosi įstatymų, bet nusikalsta dėl
ekonominių poreikių, socialinio spaudimo ar kitų situacinių
veiksnių.
 Kartojantis nusikaltimams, ypač esant nusikalstantiems
bendraamžiams, gali tapti nuolat nusikalstančiais.
 Nuolat nusikalstantys – nusikalstamumas tampa šių žmonių
gyvenimo būdu.
 Nusikaltimai nėra tokie sunkūs kaip instinktyvių nusikaltėlių, tačiau jie
itin dažnai pasikartojantys ir nesiliauja kol nebūna pagaunami.
ANKSTYVOSIOS TIPOLOGIJOS:
ABRAHAMSEN (1952)
 Piniginiai (monetary) nusikaltėliai – vykdo nusikaltimus vedini
praktinių, materialinių paskatų.
 Vagystės, smurtiniai nusikaltimai susiję su grupuočių veikla.
 Neurotiniai nusikaltėliai - yra veikiami neišspręstų neįsisąmonintų
konfliktų, tai nulemia, kad jų nusikaltimai neturi apčiuopamo
pagrindo (kleptomanija, piromanija).
ANKSTYVOSIOS TIPOLOGIJOS:
ABRAHAMSEN (1952)

 Pasąmoninės kaltės skatinami nusikaltėliai – motyvuoja rizika būti

sugautam ir nubaustam.
 Gali persidengti su neurotiniu tipu.
 Charakterio sutrikimus turintys nusikaltėliai – patologiniai
melagiai, sukčiai, alkoholikai, narkomanai, prievartautojai ir pan.
ANKSTYVOSIOS TIPOLOGIJOS:
GUTTMACHER (1972)

 Normalūs nusikaltėliai – dažniausiai pasitaikantis tipas,

nusikalstamumą lemia disfunkcinė šeima, nusikalstantys
bendraamžiai, dažniausiai vykdo dažnus, nesunkius, nesmurtinius
nusikaltimus.
 Netyčia ar kartais nusikalstantys – dažniausiai paklūstantys
įstatymui žmonės, tačiau nusikalstamumą lemia tam tikros
situacijos, aplinkos spaudimas.
ANKSTYVOSIOS TIPOLOGIJOS:
GUTTMACHER (1972)
 Turintys organinių ar funkcinių sutrikimų nusikaltėliai – protinis
atsilikimas, epilepsija ar kiti organiniai smegenų sutrikimai lemia
impulsyvų elgesį ar pasidavimą kitų įtakai.
 Psichopatiniai nusikaltėliai – vykdo sunkius nusikaltimus, ypatingai
smurtaujantys, žaloja kitus nejausdami sąžinės graužaties ar
suvaržymų.
TIPOLOGIJŲ BENDRUMAI
 Apibrėžia:
 paprastai įstatymams paklūstančius, tačiau kartais dėl tam tikrų
aplinkybių nusikalstančius žmones.
 nuolatinius nusikaltėlius, kurių nusikalstamumas yra tapęs jų gyvenimo
būdu, pasižyminčiu smulkiais nusižengimais, kartais galinčiais pereiti į
sunkesnius.
 sunkius nusikaltėlius, darančius sunkius nusikaltimus.
 sutrikusius nusikaltėlius, kurie nusikaltimus daro ištikti psichozės,
neurozės ar esant smegenų sutrikimams. Savo elgesį jiems sunku
kontroliuoti, o nusikalstamumas dažnai pasižymintis keistumais, neturi
aiškios priežasties.
ASOCIALŲ ELGESĮ
AIŠKINANČIOS TEORIJOS
GEROS TEORIJOS BRUOŽAI

 Paprasta, tačiau paaiškina daug įvairių reiškinių

 Ja remiantis galima prognozuoti ateities įvykius
 Remiasi anksčiau patvirtintomis žiniomis, tačiau yra labiau
išplėtota ir padeda geriau suvokti dominuojančio reiškinio veikimo
principus ir pan.
GEROS ASOCIALAUS ELGESIO
TEORIJOS BRUOŽAI

 Nusikalstamumo pokyčių laike dėsningumus. Pvz., jaunesni teisės

pažeidėjai yra aktyvesni ir dažniau nusikalsta nei tie, kurie yra
vyresni.
 Skirtingo pobūdžio nusikalstamumo aiškinimas. Pvz., smurtinio,
turtinio pobūdžio nusikalstamumas.
 Nusikalstamumo pradžios, pastovumo, pabaigos fenomenus.
TEORIJOS AIŠKINANČIOS
ASOCIALŲ ELGESĮ
 Kriminalinis elgesys yra individualių skirtumų rezultatas, kuriuos
nulemia:
 Įgimtos asmenybės savybės (Eysenck teorija)
 Psichikos vystymasis kūdikystėje ir vaikystėje (psichodinaminės
teorijos)
 Išmokimas (socialinio išmokimo teorijos)
 Socialinės informacijos apdorojimo ir pažinimo procesai (kognityvinė
elgesio teorija)
H. J. EYSENCK TEORIJA
 Nors buvo bihevioristas, manė, kad asmenybės individualius
skirtumus lemia genetinis paveldimumas.
 Žmogaus elgesio kontrolė priklauso nuo to, kaip asmenybė išvysto
gebėjimą kontroliuoti savo elgesį, o šis gebėjimas formuojasi
išmokimo procese:
Nepageidautinas elgesys – Bausmė – Elgesio kontrolė
 Išmokimo greitis ir kokybė priklauso nuo asmenybės įgimtų savybių
- jos reakcijas į aplinką nulemia įgimtos nervų sistemos (centrinės
ir autonominės) ypatybės.
H. J. EYSENCK TEORIJA (2)

 Yra 3 pamatiniai asmenybės faktoriai: psichoziškumas

(P), ekstraversija (E) ir neurotizmas (N) – kitaip – PEN
modelis.
 Šie faktoriai arba dimensijos yra biologiškai nulemti.
 Teisės pažeidėjai surenka aukštesnius balus visose
trijose dimensijose.
EYSENCK TEORIJA: EKSTRAVERSIJA

 Ekstravertai gali būti apibūdinti šiais bruožais: bendraujantys,

aktyvūs, gyvybingi, siekiantys pojūčių, nerūpestingi,
dominuojantys, ryžtingi, azartiški.
 Ekstravertai charakterizuojami kaip turintys mažesnį žievės
sužadinimą lyginant su intravertais. Kad pasiektų optimalų
sužadinimo lygį reikia daugiau susijaudinimo ir stimulų savo
aplinkoje.
 Intravertai stipriau reaguoja į tuos pačius dirgiklius nei ekstravertai,
todėl vengia stimuliacijos ir yra ramūs.
EYSENCK TEORIJA: NEUROTIZMAS

 Neurotikai gali būti apibūdinami šiais bruožais: neramūs,

depresiški, paniurę, drovūs, įsitempę, neracionalūs, jaučiantys
kaltę, pasižymintys žema saviverte ir emocionalūs.
 Biologinis neurotizmo pagrindas yra autonominės nervų sistemos
simpatinė dalis, kuri valdo „kovok arba bėk“ reakcijas. Ši nervų
sistemos dalis yra kur kas jautresnė, todėl neurotikai stipriau
reaguoja į stresą.
 Pasak Eysenk, aukšti N balai pasireikšdami kartu su aukštais E
balais teisės pažeidėjams ypatingai skatina antisocialų elgesį.
EYSENCK TEORIJA: PSICHOTIZMAS

 Psichoziškumas susijęs su tokiais bruožais: impulsyvumas,

egocentriškumas, šaltumas, agresyvumas, empatijos nebuvimas,
nesentimentalumas.
 Šio tipo žmonės genetiškai jautresni stresui, todėl susidūrus su
aukštais streso lygiais padidėja psichotinių sutrikimų tikimybė
(psichozė, šizofrenija ir t.t.)
 Kuo aukštesni P įverčiai, tuo mažiau streso reikia stipriai psichozinei
reakcijai sukelti.
EYSENCK TEORIJA

 Remiantis biologiniais ir sąlygojimo procesais, teisės pažeidėjai

turėtų pasižymėti aukštesniais visų 3 asmenybės dimensijų įverčiais
(aukštas PEN profilis).
 Vis dėlto, tyrimai rodo, kad teisės pažeidėjai pasižymi aukštais P
įverčiais, bet ne visada E ir N.
 Pataisos namuose darytų tyrimų rezultatai atskleidžia du tipus:
aktyvų (aukšti PEN įverčiai) ir socialiai neadekvatų (aukšti P ir N,
žemi E įverčiai) (Dam ir kt., 2007).
GOTTFREDSON & HIRSCHI
SAVIKONTROLĖS TEORIJA
 Remiasi prielaida, kad neadekvatus, netinkamas vaikų auklėjimas
lemia žemą savikontrolę, kuri veda prie įvairaus nusikalstamo
elgesio.
 Žemos savikontrolės bruožai:
 pyktis
 impulsyvumas
 rizikos siekimas
 vadovavimasis fiziniais, o ne psichologiniais poreikiais
 egocentrizmas.
GOTTFREDSON & HIRSCHI
SAVIKONTROLĖS TEORIJA

 Žema savikontrole pasižymintys asmenys nekelia ilgalaikių tikslų,

neužsitikrina savo profesinės ir asmeninės gerovės, įsitraukia į
nusikalstamą veiklą.
 Tyrimai rodo, kad daugumai įvairius nusikaltimus vykdančių
žmonių būdingi žemos savikontrolės bruožų, taip pat jiems
būdinga aukšta pakartotinio nusikalstamumo rizika.
S. FREUD PSICHOANALITINĖ
TEORIJA

 Sigmund Freud (1856-1939) – psichoanalizės

pradininkas, pirmasis pradėjo kalbėti apie
pasąmonę ir jos reikšmę žmogaus elgesiui ir
patologijai.
 Išskyrė tris asmenybės komponentus – id, ego
ir superego – kurių tarpusavio bei aplinkos
sąveika lemia žmogaus elgesį.
S. FREUD PSICHOANALITINĖ
TEORIJA (2)
 Id – primityvioji dalis, įgimta, iracionali, amorali,
paklūstanti malonumo principui.
 Ego – sąmoningas Aš, paklūsta realybės
principui.
 Ego funkcijos –savisauga, patirties kaupimas,
grėsmės vengimas, instinktų, kylančių iš Id
kontrolė.
 Superego – kontroliuojanti ir baudžianti dalis.
Suformuota moralinių ir religinių normų patirties
ir auklėjimo dėka.
 Superego atspindi sąžinę ir Ego idealą arba tėvų
balsus.
PSICHOLOGINĖ BRANDA

 Branda pagal Froidą yra gebėjimas atidėti pasitenkinimą, mylėti ir

būti mylimam ilgalaikių santykių kontekste ir būti socialiai produktyviu.
 Šių faktorių nebuvimas (t.y. silpna savikontrolė, vedybinis
nepastovumas, negebėjimas dirbti) yra rizikos faktorius kriminalinio
elgesio pasireiškimui.
 Kad branda vyktų sėkmingai, būtinos sąlygos yra – šiluma, rūpestis,
dėmesys derinyje su priežiūra, mokymu ir pavyzdžio demonstravimu.
 Besąlygiškos šilumos ir žavėjimosi neturi būti per daug.
 Taisyklės turi būti diegiamos su meile.
NUSIKALTĖLIŲ TIPAI (MANNHEIM,
1965)
 Silpno Superego tipas – nori pasitenkinimo nedelsiant ir negirdi ar neatsiliepia
„balsui galvoje“ (‚nedaryk, tai yra blogai“)
 Šis tipas dažniausiai siejamas su antisocialiu asmenybės sutrikimu, psichopatija ir
kriminaliniu elgesiu.
 Silpno Ego tipas – yra nebrandus, neturi suformuotų socialinių įgūdžių, patiklus
ir priklausomas, todėl gali būti įtrauktas į kriminalinį elgesį per nepalankią
aplinką ar sekdamas lyderiu.
 „Normalus“ asocialus nusikaltėlis – perėjęs normalias vystymosi stadijas ir
funkcionuojantis kaip visiškai suaugęs, bet turintis prokriminalinį Superego,
kaip rezultatą identifikacijos su kriminaliniais tėvais ar kitais reikšmingais
žmonėmis.
 Neurotinis nusikaltėlis – turintis labai griežtą Superego. Įsitraukia į kriminalinį
elgesį, kad įgyvendintų nesąmoningą troškimą būti nubaustam už „praeities
nuodėmes“
SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORIJA
 Išvystė Albert Bandura (1977, 1986).
 Išmokimas stebint – tai išmokimo forma, paremta tuo, jog žmogus
įvaldo naują elgesį, matydamas, kaip kiti yra skatinami arba
baudžiami už tą elgesį.
 Išmokimas stebint vyksta 4 etapais:
 besimokantysis turi atkreipti dėmesį į modelio elgesį
 žmogus turi įsiminti modelio elgesį
 žmogus turi atkartoti modelio elgesį pats
 žmogus turi būti motyvuotas elgtis taip, kaip modelis
SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORIJA
(2)

 Išmokimo teorijos požiūriu nusikaltimas yra socialinio išmokimo

pasekmė – žmogaus sprendimas nusikalsti yra stebėjimo ir
asociacijų rezultatas.
 https://www.youtube.com/watch?v=dDA5nmiGD2w
SOCIALINIO IŠMOKIMO TEORIJA

 Trys išmokimo stebint šaltiniai:

 Šeima
 Individo aplinka (draugai, bendraamžiai)
 Kultūrinė aplinka (TV, filmai, internetas, knygos)
 Pastiprinimai (apdovanojimai) gali būti tiek išoriniai (pinigai,
daiktai), tiek vidiniai (socialinis statusas, dominavimas, gebėjimas
išsisukti nuo bausmės).
KOGNITYVINĖS TEORIJOS

 Pagrindinis dėmesys skiriamas mąstymo klaidoms ir informacijos

apdorojimo trūkumams.
 Kognityvinės schemos – įsitikinimų apie kitus žmones ir gyvenimo
reiškinius rinkiniai (pvz. Nepasitikėjimo/išnaudojimo schema)
 Remiasi patyrimu ir mūsų žiniomis apie žmones, įvykius.
 Atribucija - kito žmogaus psichikos savybių ir elgesio priežasčių
aiškinimas, interpretavimas.
SOCIALINĖS KOGNICIJOS
SUTRIKIMAS
 Kognicija – informacijos apdorojimas.
 Tiriant individų socialines kognicijas siekiama
nustatyti, kaip individai suvokia, ,,perskaito“ iš
aplinkos socialinius dirgiklius (informaciją).
 Toks klaidingas informacijos perdirbimas ir yra Agresyvus individas
vadinamas socialinės kognicijos sutrikimu.
 Agresyvūs paaugliai, prieš priimdami sprendimus,
Neutralus arba
nėra linkę ieškoti papildomos informacijos, nevienareikšmiškas aplinkos
patvirtinančios ar paneigiančios kito asmens dirgiklis
priešiškus ketinimus.
Įžvelgiama provokacija arba
agresyvūs ketinimai
SOCIALINĖS INFORMACIJOS
PERDIRBIMO MODELIS

 K. A. Dodge ir kt. (1994, 1981) socialinės informacijos perdirbimo

modelyje agresyvus elgesys aiškinamas netinkamu informacijos
apdorojimu.
 Tinkamas informacijos apdorojimas lemia socialiai kompetentingą
elgesį, o jo trūkumai nulemia netinkamo elgesio pasireiškimą.
SOCIALINĖS INFORMACIJOS
PERDIRBIMO MODELIS
 Išskiriami 6 etapai:
1. Informacijos užkodavimas (agresyvūs asmenys
daugiau dėmesio kreipia į agresyvias užuominas,
daugiau vadovaujasi susikurtom agresyvaus
turinio schemomis)
2. Informacijos interpretacija (agresyvūs asmenys turi
išankstinį nusistatymą, ypač nevienareikšmiškose
situacijose, kad kitų elgesys yra priešiškas jo
atžvilgiu)
3. Siekiamo tikslo ir numatomo rezultato
pasirinkimas (agresyvių asmenų vyraujantys tikslai
- dominuoti ir atkeršyti)
SOCIALINĖS INFORMACIJOS
PERDIRBIMO MODELIS (2)
4. Vienos ar kelių galimų reakcijų generavimas
(agresyvių žmonių reakcijų generavimui paprastai
trūksta lankstumo)
5. Reakcijų įvertinimas ir sprendimų priėmimas
(netinkamai pasielgiama kai vertinimas
paviršutiniškas, impulsyvus, pervertinamos
galimybės)
6. Reakcija
TERRIE MOFFITT ASOCIALAUS
ELGESIO TEORIJA

 Pasak Moffit, remiantis nusikalstamo elgesio pradžia, galima išskirti

dvi teisės pažeidėjų grupes:
 Nuolatos nusikalstantys asmenys – nusikalstamas elgesys pasireiškia
vaikystėje ir pasireiškia viso gyvenimo eigoje, o jo pobūdis sunkėja.
 Tik paauglystėje nusikalstantys asmenys – nusikalsta paauglystėje,
tačiau suaugus nebenusikalsta.
NUSIKALSTAMO ELGESIO RAIDOS
TRAJEKTORIJA

 Nuolatos nusikalstantys asmenys – labiau patologinė, susijusi su

neuropsichologinių funkcijų sutrikimais nuo ankstyvojo amžiaus
(raidos sutrikimai).
 Tik paauglystėje nusikalstantys asmenys - brendimo laikotarpiu
augant laisvės, materialinių gėrybių ir seksualinių kontaktų
poreikiams sulaukiama įvairių visuomenės apribojimų, nes
paauglius vis dar laikomi nepilnamečiais ir nepakankamai
brandžiais. Šie apribojimai skatina pažeisti taisykles ir nusikalsti.
MOFFITT TEORIJA

 Nuolatos nusikalstantys asmenys:

 Maža grupė asmenų, bet atsakinga už didžiąją nusikalstamumo dalį
 Nusikalsti pradeda labai anksti
 Turi neuropsichologinių problemų: kognityvinių gebėjimų sunkumų,
sunkų būdą, yra hiperaktyvūs, jų intelektas paprastai būna žemas
 Juos supa problemiška aplinka: netinkama priežiūra, auklėjimas,
skurdas
 Santykių problemos su tėvais, mokytojais, o bręstant su partneriais ir
darbdaviais
MOFFITT TEORIJA

 Pateikia socialinį ir istorinį nusikalstamo elgesio formavimosi

kontekstą.
 Teorija integruoja biologinius, socialinius ir asmenybinius veiksnius.
 Paaiškina, kodėl daugiausia nusikalsta paaugliai.
 HEINZO DILEMA
 Europoje viena moteris, serganti vėžiu, buvo netoli mirties. Gydytojo
nuomone, ją išgelbėti galėjo vieninteliai vaistai, kuriuos buvo sukūręs
mieste garsus vaistininkas. Tų vaistų pagaminimas buvo brangus (200
$), bet vaistininkas dar dešimt kartų padidino vaistų kainą (2000$) už
kiekvieną vaistų dozę.
 Sergančios moters vyras Heinzas visų pažįstamų prašė paskolinti
pinigų, bet surinko tik pusę reikiamos sumos, apie 1000 $. Jis pasakė
vaistininkui, kad žmona miršta ir prašė vaistus parduoti pigiau arba
leisti trūkstamą sumą sumokėti vėliau. Tačiau vaistininkas atsisakė
nuleisti kainą arba duoti vaistus į skolą, nes norėjo uždirbti ir gauti
pelną už savo išrastus vaistus. Heinzas, apimtas nevilties, įsilaužė į to
vyro vaistinę ir pavogė vaistus savo žmonai.
L. KOHLBERGO MORALES RAIDOS
TEORIJA

 Autorius teigia, kad nesvarbu kurią moralinę vertybę – palaikyti

įstatymą ar išsaugoti gyvybę pasirenka subjektas.
 Svarbi yra atsakymo struktūra, tai, kaip individas samprotauja
apie įvykių eigą ir būtent samprotavimas rodo moralinio
subrendimo lygmenį.
L. KOHLBERGO MORALES RAIDOS
TEORIJA
 I. Prekonvencinis moralės lygmuo.
 Pirmoji stadija – bausmės ir paklusnumo orientacija.
 Antroji stadija – naivaus hedonizmo orientacija.
 II. Konvencinis moralės lygmuo.
 Trečia stadija - „gero berniuko – geros mergaitės orientacija“.
 Ketvirtoji stadija - socialinės tvarkos palaikymo orientacija.
 III. Pokonvencinis moralės lygmuo.
 Penktoji stadija - socialinės sutarties, teisėtumo orientacija.
 Šeštoji stadija - orientavimasis į universalius etinius principus.
L. KOHLBERGO MORALES RAIDOS
TEORIJA
 Žmogus stadijas praeina nuosekliai, nepraleisdamas nei vienos iš
jų.
 Kiekvienoje stadijoje vadovaujamasi ankstesnės stadijos
samprotavimais ir jie integruojami, todėl kaskart plačiau
pritaikomas ir suprantamas teisingumas negu per ankstesnę
stadiją.
 Šeštąją stadiją pasiekia labai maža dalis žmonių.
 Gyventi su šeštos stadijos nuostatomis sunku, todėl dažnai žmonės
renkasi žemesnių lygmenų sąlygotumus.
MORALĖ IR NUSIKALSTAMAS
ELGESYS
 Tyrimai rodo, kad dažniausiai nusikalstamu elgesiu pasižymintys
žmonės pasižymi žemesniu moraliniu lygmeniu, nei
nenusikalstantys.
 3 stadijos struktūra nurodo mažesnį polinkį laužyti įstatymus, nes
čia labai svarbus tampa priklausymas ir ištikimybė grupei ir
nepritarimas tam, kas gali žaloti kitus.
 Tuo tarpu 2 stadija labiau orientuota į pasekmes, todėl šioje
stadijoje esantys žmonės, tikėtina, bus labiau linkę nusikalsti, jei
manys, kad jų gali „nepagauti“.
KLAUSIMAI?