Temos ir potemės Psichologija (Myers, 2008) psl.

 Sapnai ir jų prasmė Sapnai 357–362

 Pagrindinės sapnų teorijos ir kritinės pastabos
 Psichoaktyvių medžiagų poveikis sąmonei: raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai, Narkotikai ir sąmonė 371–386
haliucinogenai, priskiriamos medžiagos ir kaip jie veikia nervinę sistemą:
neuromediatorių veikla ir fiziniai, psichologiniai „simptomai“
 Neverbalinio bendravimo reikšmė Neverbalinis bendravimas 642–652
 Veiksniai darantys įtaką mūsų gebėjimui iššifruoti neverbalinius ženklus
 Kultūra ir emocinė raiška: universali ir kultūriškai specifinė emocijų raiška
 Stresas ir jo valdymas Stresas ir ligos 675–688
 Bendrasis prisitaikymo sindromas Sveikatos stiprinimas 690–707
 Stresas ir ligos
 Sapnai ir jų prasmė
Pagrindinės sapnų teorijos ir kritinės pastabos

Psichoaktyvių medžiagų poveikis sąmonei: raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai, haliucinogenai, priskiriamos

medžiagos ir kaip jie veikia nervinę sistemą: neuromediatorių veikla ir fiziniai, psichologiniai „simptomai“
  Neverbalinio bendravimo reikšmė
 Veiksniai darantys įtaką mūsų gebėjimui iššifruoti neverbalinius ženklus
 Kultūra ir emocinė raiška: universali ir kultūriškai specifinė emocijų raiška

 Stresas ir jo valdymas
 Bendrasis prisitaikymo sindromas
Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS) (general adaptation syndrome, GAS) - Selye sąvoka, reiškianti organizmo
prisitaikymo prie streso reakciją susidedančią iš trijų fazių - aliarmo, priešinimosi, išsekimo.

Kad patikrintų savo spėliojimus, Selye tyrinėjo gyvūnų reakcijas į įvairius stresorius, pavyzdžiui, elektros šoką,
chirurginę operaciją, judesių ribojimą. Jis nustatė, kad visų reakcijų fiziologiniai padariniai buvo panašūs. Iš tikrųjų,
or ganizmo prisitaikomoji reakcija į stresą pasirodė esanti bendra - kaip signali zacija, kuri kaukia vienodai, nesvarbu,
kas įsibrovė - todėl ją Selye pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu (BPS).

Pasak Selye, bendrasis prisitaikymo sindromas turi tris fazes (14.4 pav.). Tar kime, jūs patyrėte fizinę ar emocinę
traumą. Pirmosios fazės metu, staiga suak tyvėjus simpatinei nervų sistemai, patiriama aliarmo reakcija. Jūsų širdis
ima smarkiau plakti, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir pajuntate tarsi žemė slystu iš po kojų. Taip sutelkę jėgas
jūs pasirengiate antrajai fazei, priešinimuisi. Jūsų kūno temperatūra ir kraujospūdis padidėję, kvėpavimas -
sustiprėjęs, išsiskiria daugiau hormonų. Ilgai trunkanti tokia streso būklė gali išsekinti organizmą (išse kimas - trečioji
BPS fazė). Išsekęs jūs greičiau galite susirgti kokia nors liga,o kraštutiniu atveju tai gali baigtis mirtimi.

Beveik visi medicinos specialistai sutinka su pagrindiniu Selye teiginiu: nors žmogaus kūnas sukurtas taip, kad
įveiktų laikinąjį stresą, ilgai trunkantis stre sas gali fiziškai sužlugdyti. Vieno neseniai atlikto tyrimo metu buvo
pastebėta, kad moterims, dirbančioms vaikų, turinčių sunkias negalias, auklėmis ir dėl to patiriančioms ilgalaikį
stresą, atsiranda simptomas, paprastai būdingas senėji mui - sutrumpėja DNR dalelės chromosomų galuose (Epel ir
kiti, 2004). Kai šios DNR dalelės, vadinamos telomeromis, tampa per trumpos, ląstelė nebepa jėgia dalytis ir
galiausiai žūva. Stipriausio streso veikiamų moterų ląstelės at rodė dešimtmečiu senesnės nei turėtų būti pagal jų
chronologinį amžių. Tai lei džia paaiškinti, kodėl atrodo, kad stiprus stresas sendina žmones. Buvo paste bėta, jog net
baikščios žiurkės, kurios dažniau patiria stresą, miršta greičiau (maž daug po 600 dienų) nei jų labiau pasitikinčios
savimi gentainės, kurių vidutinė gyvenimo trukmė yra 700 dienų (Cavigelli ir McClintock, 2004).

Kitų tyrimų metu buvo padarytos žmonių, patyrusių ilgalaikį streso hormo nų poveikį dėl nuolatinio smurto
vaikystėje, dalyvavimo karo veiksmuose ar dėl endokrininių ligų, MRV smegenų nuotraukos (Sapolsky, 1999).
Daugumos ti riamųjų Amono ragas, vidinė smegenų struktūra, kuri yra gyvybiškai svarbi įsisą monintiems
(deklaratyviems) prisiminimams, buvo susitraukęs. Panašūs daly kai vyksta ir su gyvūnais. Įvairus stresas - kai
grupėje jie privalo paklusti ki tiems, kai būna fiziškai suvaržyti ar atskirti - gali priversti susitraukti gyvūnų Amono
rago audinius (McEwen, 1998, 2002). Tai šių dienų sveikatos psicho logams kelia praktinius klausimus: kas sukelia
stresą? Kaip stresas mus veikia?
 Stresas ir ligos

 Stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų padarinių. Vaiko fiziologinė reakcija į skaudžią prievartą
lemia didesnę riziką vėliau susirgti lėtinėmis ligomis (Repetti ir kiti, 2002). Vietnamo karo dalyviai,
stipriai jautę potrauminio streso padarinius po didelių mūšių, vėliau dažniau sirgo kraujotakos, virškinimo,
kvėpavimo ir infekcinėmis ligomis.

 Padidėjęs kraujospūdis - tik vienas iš veiksnių, didinančių riziką susirgti vai nikinių širdies kraujagyslių
liga: kraujagyslių, maitinančių širdies raumenį, susiaurėjimu. Iki 1900 m. tai buvo reta liga, tačiau XX a.
šeštajame dešimtmetyje ji tapo svarbiausia Šiaurės Amerikos gyventojų mirties priežastimi. Tokia ji yra ir
dabar.