VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

A grupės dalykas

NEUROMOKSLAI

Namų darbas

Muzikos poveikis smegenims

2023 11 13

Atliko:

Tikrino: Prof. S. Šatkauskas

KAUNAS 2023
 TURINYS

Įvadas......................................................................................................................................2
Dėstomoji medžiaga................................................................................................................2
Išvados....................................................................................................................................7
Literatūros sąrašas...................................................................................................................7

1
Įvadas
Muzikos ir smegenų sąveika yra sudėtingas fenomenas, kuriuo domisi ne tik muzikos
mylėtojai, bet ir mokslininkai bei medicinos ekspertai. Atlikti tyrimai rodo, jog muzika turi
poveikį įvairioms smegenų sritims, taip pat ir emociniams centrams, atminties funkcijoms,
kalbai, judesio koordinacijai ir net gebėjimui mąstyti kūrybiškai. Ši tema ne tik suteikia šansą
suvokti muzikos galią, bet ir atskleidžia potencialias galimybes naudotis muzika terapiniais
tikslais, gydant psichologinius ir neurologinius sutrikimus.

Dėstomoji medžiaga
Muzika, susidedanti iš didelės įvairovės garsų, nurodoma kaip viena iš efektyviausių stimulų
smegenims. Jokie kiti veiksniai negali tuo pačiu metu aktyvuoti įvairių smegenų sričių kaip
muzika. Ji turi didelę įtaką daugeliui individo pažinimo funkcijų. Pavyzdžiui, įsimintų darniai
skambančių garsų niūniavimas smegenyse sąlygoja kompleksinius garsinės informacijos
apdorojimo mechanizmus: dėmesio sutelkimą, atminties tausojimą ir regeneraciją, motorinį
planavimą, sensorinės ir motorinės informacijos konsolidaciją bei kitus procesus.

Muzika padidina aktyvumą tam tikrose smegenų dalyse ir dominuoja šių dalių struktūrą.
Daugelį metų muzikuojantys žmonės turi didesnį smegenų ląstelių skaičių smegenų dalyse,
kurios atsako už grasinį informacijos suvokimą. Šių smegenų dalių pakitęs dydis pas
muzikantus gali asocijuotis su faktu, jog asmenys, pradedantys muzikavimą ankstyvaisiais
gyvenimo metais bei tęsiantys šią veiklą visą gyvenimą patiria mažesnę riziką susirgti
neurodegeneracinėmis ligomis ir turi geresnes kognityvines funkcijas senstant. Be to,
pastebima, jog tam tikros smegenų dalys, pavyzdžiui, smegenų žievė atsakinga už smulkias
motorikos funkcijas ir smulkius judesius, yra mažesnės pas daugiamečius muzikantus. Taip
gali būti dėl neuroadaptacinių mechanizmų – muzikantams gausingai kartojant specifinius
judesius, kuriems įvykdyti nebereikia tokio didelio kiekio smegenų ląstelių, todėl pačios
smegenys palieka jų tiek, kiek yra būtina.

Muzikos klausymas suaktyvina nemažą kiekį skirtingų smegenų dalių tuo pačiu metu, o
muzikavimas muzikos instrumentu suaktyvina beveik visas smegenis ir suteikia stulbinantį
stimulų skaičių. Skambinimas muzikos instrumentu prisideda prie didžiosios smegenų
jungties, kuri jungia smegenų pusrutulius. Šis reiškinys paaiškina kodėl informacija tarp
skirtingų smegenų pusrutulių perteikiama paprasčiau ir greičiau, o tai gali pagelbėti

2
sprendžiant kompleksines problemas efektyviau ir kūrybingiau. Tyrimai rodo, jog muzikantai
pasižymi geresne atmintimi, didesniu gebėjimu sutelkti dėmesį, kūrybingumu ir efektyvesniu
problemų sprendimu, Jie taip pat turi aukštesnes kognityvines funkcijas – planavimą,
pastabumą ir pasekmių nuspėjimą. Deja, bet negalime užtikrinti, ar muzikuojantys žmonės
turi šias smegenų savybes įgimtai, ar jų grojimas muzikos instrumentu paskatino jų smegenų,
savybių ir elgesio kaitą.

1 pav. Schema, vaizduojanti garsinę – motorinę sąveiką. (Pagal

https://www.nature.com/articles/nrn2152 ).

3
2 pav. The brains reaction to music: smegenų reakcija į muziką; The brain at rest: smegenys
ramybės būsenoje; The brain‘s reaction to music: smegenų reakcija į muziką. (Pagal
https://enterprise.press/stories/2020/06/01/how-music-affects-your-brain-16468/ ).

Mokslas įrodo, jog geriausiai mokomės tada, kai esame nuotaikingi ir atsipalaidavę.
Dopaminas yra neuromediatorius, atsakingas už teigiamus jausmus – tai natūralus organizme
gaminamas cheminis junginys. Dopaminas skatina žingeidumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą
savimi ir pozityvumą. Jis taip pat motyvuoja mokantis. Stresinėse situacijose, stengdamiesi
prisiminti svarbią informaciją, įprastai jaučiamės ribojami laiko ir tokie bandymai virsta
nepasisekusiais. Esant ramioje, mums saugioje aplinkoje tą pačią informaciją galime
prisiminti kuo puikiausiai. Gebėjimas valdyti savo emocijas, tokias kaip nerimas ir įtampa,
padeda sukurti tinkamą mokymosi aplinką, o tai galima padaryti klausantis muzikos. Tam
tikri muzikos kūriniai padeda atsipalaiduoti: sulėtina širdies plakimą ir kvėpavimą, o tai
nuramina protą, padeda geriau mąstyti ir įsiminti mokomąją medžiagą. Neuromokslininkai,
vadovaujami Davido Lewiso-Hodgsono, atliko mokslinį tyrimą, kuriame išanalizavo skirtingų
muzikos kūrinių poveikį žmogaus nervų sistemai. Tiriamiesiems asmenims buvo mestas
iššūkis pabandyti išspręsti komplikuotus galvosūkius per kuo mažesnį laiko tarpą, klausantis
skirtingų muzikos kūrinių, kol tyrėjai matavo jų smegenų veiklą, pulsą, kraujospūdį ir
kvėpavimo ritmą. Diagnozuota, kad klausant kartu su garso terapeutais būtent streso
malšinimui sukurtos dainos pavadinimu „Waithless“ , tyrime dalyvavusių asmenų nerimas
sumažėjo net 65%, o fiziniai lygiai buvo patobulinti 35%. Patiriant mažiau nerimo,
pastebimai padidėja mokymosi našumas.

4
Muzikos terapija įvairiuose literatūros šaltiniuose apibūdinama kaip būdas pagerinti paciento
sveikatos būklę ir gyvenimo būdą pasitelkiant vieną iš daugelio muzikinių užsiėmimų ir jų
metu išplėtotų tarpusavio ryšių. Toks terapijos tipas yra tinkamas pacientams, turintiems
skirtingų poreikių: socialinių, emocinių, intelektualinių ir kitų. Muzikos terapijoje reikšminga
naudoti melodijas, kurios klientui turi prasmę, atspindi jo asmeninę patirtį ir išgyvenimus
muzikiniame užsiėmime, padedant muzikos terapeutui. Be muzikos, svarbiausias aspektas
muzikos terapijoje yra kliento ir terapeuto sukurtas tarpusavio ryšys. Pagrindinė užduotis
muzikos terapijoje yra atsipalaiduoti ir pajusti ramybę, lavinti vaizduotę ir patirti teigiamas
emocijas. Šis terapijos metodas dažniausiai įgyvendinamas pacientų grupėse yra derinamas
atsižvelgus į pacientų psichinę būklę ir šiuo metodu stengiamasi sumažinti nerimo, streso ir
kitus blogus pojūčius.

Muzikos terapija gali padėti asmenims, sergantiems Parkinsono liga. Pacientai, sergantys
Parkinsono liga, neretai susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, pradėti judėti ar sustoti dėl
pažeidimų smegenų srityse, kurios atsako už motoriką. 2021 metų sisteminga apžvalga ir
meta analizė, apimanti 17 studijų, kuriose dalyvavo 598 dalyviai, įrodė, jog muzikos terapija
gerina motoriką, pusiausvyrą, žingsnio sustojimą, eisenos greitį ir psichinę sveikatą
asmenims, sergantiems Parkinsono liga. Šia liga sergantiems žmonėms klausantis ritmingų
melodijų stimuliuojamos smegenų grandinės, skatinančios judėjimą, o tai gali pagerinti
motorinių ir nemotorinių simptomų būklę bei skatinti aukštesnę gyvenimo kokybę.

Muzika yra tokia stipri, jog gali sugrąžinti atmintį net iš neurodegeneracinių ligų sukeltos
amnezijos ūkanos. Dažniausiai vėlyvosiose neurodegeneracinių ligų stadijose, pavyzdžiui,
sergant Alzhaimerio liga, ligoniai retai pamena savo gyvenimo detales. Pacientui išgirdus
mėgstamą muziką, jo būklė pasikeičia: nušvinta akys, pradeda krutėti, neretai ir dainuoti.
Toks poveikis gali būti net ir išjungus muziką. Suomijoje buvo atliktas tyrimas kognityvinei,
emocinei ir socialinei reguliarios muzikinės veiklos naudai atpažinti, pacientams, sergantiems
vidutinio sunkumo Alzhaimerio liga. Šis tyrimas buvo vykdomas 9 mėnesius. Tyrime buvo
pastebėta, jog muzikos terapija prisidėjo ne tik prie ligonių emocinės simptomatikos ir elgesio
pokyčių, bet ir prie tolimosios atminties bei orientacijos tobulėjimo, kuriuose terapija buvo
vykdoma naudojant elektroninius įrenginius. Pacientų trumpalaikės atminties pagerėjimas
buvo užfiksuotas pacientų grupei, kuriai dainavo slaugytojos, o tai įrodo šia liga sergančių
pacientų kognityvinių simptomų pažangą. Tyrimas, orientuotas į muzikos ir piešimo poveikį
lėtiniam skausmui, nuotaikai, gyvenimo kokybei, sergantiems lengvo sunkumo Alzhaimerio

5
liga, kuris buvo vykdomas Prancūzijoje. Viena pacientų grupė dalyvavo užsiėmimuose,
susijusiuose su muzika, o kita – su piešimu. Tyrimas buvo vykdomas 12 savaičių. Abiejuose
pacientų grupėse pastebėta, kad šios terapijos pagalba padėjo sumažinti nerimo ir skausmo
pojūčius bei gerinti gyvenimo kokybę. Įdomu tai, jog pagerėję atminties epizodai sergantiems
Alzhaimerio liga buvo pastebėti tik tiems pacientams, kurie priklausė muzikos terapijos
grupei.

3 pav. Music Therapy‘s effect on Parkinson‘s Disease (Muzikos terapijos poveikis Parkinsono
ligai); The Neck - Improved muscle strength improves swallow (Kaklas - geresnė raumenų
jėga pagerina rijimą); The Lungs – Singing improves lung capacity and strength (Plaučiai -
dainavimas gerina plaučių talpą ir stiprumą); The Hands – Exercises improve motor contol
(Rankos – pratimai pagerina motorinę kontrolę); The Brain – Stimulation creates new neutral
connections (Smegenys - stimuliacija sukuria naujas neutralias jungtis); The Heart – Music
improves stress levels and sense of community (Širdis - muzika gerina streso lygį ir bendrumo
jausmą); The feet – Gait improved through exercise and dance (Pėdos - eisena gerinama
mankštinantis ir šokant). (Pagal https://iowastatedaily.com/9175/news/research-finds-music-
therapy-benefits-those-with-parkinsons-disease/).

6
Pav. 4 Suaugusiųjų, sergančių Alzheimerio demencija, funkcinio ryšio padidėjimas klausantis
mėgstamos muzikos. Music (Forward) > Silence (Muzika (Pirmyn) > Tyla); Music (Reverse)
> Silence (Muzika (Atgal) > Tyla); Overlap (Persidengimas); Music (Forward) > Music
(Reverse) (Muzika (Pirmyn) > Muzika (Atgal)). (Pagal
https://link.springer.com/article/10.14283/jpad.2018.19).

Išvados
Išanalizavus šią muzikos ir smegenų sąveiką:
 Muzika, kaip įvairių garsų derinys, yra efektyvus stimuliatorius smegenims, turintis
įtakos įvairioms pažinimo funkcijoms – dėmesiui, atminčiai, kalbai ir judesio
koordinacijai;
 Muzikavimas ir muzikos klausymas gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų struktūrai ir
mažina riziką susirgti neurodegeneracinėmis ligomis bei pagerina kognityvines
funkcijas;
 Muzika gali būti didžiulis faktorius gydant Parkinsono ir Alzhaimerio ligas,
suaktyvinant smegenų grandines, kurios stimuliuoja judesį, gerina atminties ir
orientacijos funkcijas šiomis ligomis sergantiems pacientams.

Literatūros sąrašas

1. https://enterprise.press/stories/2020/06/01/how-music-affects-your-brain-16468/
2. https://iowastatedaily.com/9175/news/research-finds-music-therapy-benefits-those-
with-parkinsons-disease/
3. https://link.springer.com/article/10.14283/jpad.2018.19

7
4. https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1609019/mano-smegenys-ir-muzika-
kaip-mes-ja-girdime-suvokiame-ir-kodel-tai-vienas-galingiausiu-smegenu-stimulu
5. https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/186168/kaip-muzika-veikia-smegenis
6. https://www.nature.com/articles/nrn2152
7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9624344/
8. https://www.nccih.nih.gov/health/providers/digest/music-and-health-science
9. https://www.neuromedicina.lt/muzikos-terapijos-metodai-ir-ju-taikymas/