KLAIPDOS VALSTYBIN KOLEGIJA SVEIKATOS MOKSL FAKULTETAS KINEZITERAPIJOS KATEDRA

Erika Raiuotyt Kineziterapijos programos student Nuolatins studijos, I kursas ,7 grup

VEIDINIO NERVO PARALYIUS, PASEKMS MOTORIKAI IR SENSORIKAI

Referatas

Darb tikrino: Dst. D. Leniauskien

Klaipda, 2013

TURINYS
1 2 3 VADAS ............................................................................................................................ 3 VEIDINIS NERVAS......................................................................................................... 4 MIMIKOS RAUMENYS.................................................................................................. 6 3.1 3.2 3.3 3.4 3.5 4 5 6 7 Kaukols skliauto raumenys ...................................................................................... 6 Ausies raumenys ........................................................................................................ 6 Nosies raumenys ........................................................................................................ 7 Akies aplinkos raumenys ............................................................................................ 7 Burnos raumenys ....................................................................................................... 7

VEIDINIO NERVO PAEIDIMO PRIEASTYS .......................................................... 9 VEIDINIO NERVO PARALYIAUS PASEKMS MOTORIKAI.............................. 10 VEIDINIO NERVO PARALYIAUS PASEKMS SENSORIKAI ............................. 11 IVADOS........................................................................................................................ 12 LITERATRA ................................................................................................................ 13 PRIEDAI ......................................................................................................................... 14

VADAS

Paralyius tai laisvos judsenos sutrikimas dl raumen nervacijos paeidim. Kai yra paeistas centrinis motorinis neuronas, bna centrinis paralyius, o kai periferinis motorinis neuronas,- periferinis paralyius. Centrinio ir perferinio paralyiaus skirtumai: centrin paralyiius daniausiai bna iplits, j lydi piramidin hipertonija, gilieji refleksai yra sustiprj, bdingi patologiniai refleksai, nra raumen atrofijos, periferiniam paralyius apima viena ar kelis raumenis, inyksta visi refleksai, nes nutrksta reflekso lankas, bdinga raumen atrofija, vadinama neurogenine. Paralyius- tai visikas raumens judesi inykimas; bna ir lengvesnis sutrikimasparez,- kai dl dalinio neurono paeidimo judesiai pasidaro riboti. Paralyi daniausiai sukelia nerv sistemos paeidimai, ypatingai stuburo smegen paeidimai. Kitos pagrindins prieastys yra : insultas, traumos su nervo paeidimais, poliomielitas, botulizmas, igimta stuburo ivara, istin skleroz, Guillain-Barre sindromas. Laikinas paralyius vyksta REM miego fazs metu, tai natrali kiekvieno mogaus kno funkcija, kurios tikslas neleisti mogui fizikai judti sapnavimo metu. Vaistai kurie trikdo nerv funkcijas pvz, kurars gali sukelti paralyi. Yra daug paralyiaus ri pvz. veidinio nervo paralyius. (Avionien I. ,Barkauskas E. Nerv ligos, Avicena, 1988m.)

TIKSLAS Suinoti veidinio nervo paralyiaus pasekmes sensorikai ir motorikai UDAVINIAI 1. Apvelgti veidin nerv 2. Aptarti veidinio nervo veikl 3. Apvelgti veidinio nervo paralyiaus paskms motorikai 4. Apvelgti veidinio nervo paralyiaus pasekms sensorikai

VEIDINIS NERVAS

Veidinis nervas, n. facialis, yra septintoji galvini nerv pora (1 priedas) . J sudaro judinamosios, juntamosios ir vegetacins skaidulos. Juntamosios ir vegetacins skaidulos sudaro tarpin nerv, n.intermedius. Judinamosios skaidulos prasideda i veidinio nervo motorinio branduolio, nucl. n. facialis, esanio tilte, rombins duobs dugne. Ijusios i motorinio branduolio , skaidulos pirmiausia eina vir, pasiekia rombins duobs paviri, sudarydamos colliculum facialis, po to ulinksta emyn, apeina i onins puss atitraukiamojo nervo branduol ir ieina i tilto. Susidariusi motorini skaidul alkn vadinama geniculum n. facialis. Judinamosios skaidulos smegen pamato paviri ieina tarp alyvos ir tilto atskira aknele, kuri vadinama veidiniu nervu. Tarpinis nervas, n. intermedius, j sudaro preganglins parasimpatins ir juntamosios skaidulos. Juntamosios skaidulos prasideda kampiniame mazge, gangl. geniculi. i lsteli centrins ataugos tarpiniu nervu eina tilt ir baigiasi bendrame su devintuoju nervu branduolyjenucl. tractus solitarii. I io branduolio antrj neuron ataugos eina kit pus, prisijungia prie vidins kilpos ir gumbure baigiasi. Gumburo treij neuron centrins ataugos per vidin kapsul patenka iev ir pasibaigia Amonio rago vingyje, gyrus parahippocampialis, ir kablyje, uncus. Parasimpatins skaidulos prasideda viename su devintuoju nervu branduolyje, nucl. salivatorius superior, silieja tarpin nerv. Veidinio ir tarpinio nerv aknels, ijusios i smegen, eina i meatus acusticus internus, susilieja bendr kamien ir toliau eina veidiniu kanalu, canalis facialis , kuris yra smilkinkaulio piramidje. Tarpinis nervas atsidalija nuo veidinio nevo kamieno, silieja bgnin styg ir didij uolos nerv ir pasiekia paandin bei palieuvin seili liaukias, nosies gleivins liaukas, gomur, aar liauk ir lieuv. Veidinis nervas veidiniame kanale guli horizontaliai, o, pasieks didiojo uolos kanalo ang, hiatus canalis n. petrosi majoris, pasisuka atgal ir on 90 kampu. is nervo poskis vadinamas alkne , geniculum n. facialis. Po 6-8 mm nervas daro antraj posuk- i horizontalios padties vertikali ir per foramen stylomastoideum, ijs i smilkinkaulio patenka paausin seili liauk. Paausinje liaukoje sudaro rezgin, plexus parotideus n.facialis, ir atsiakoja ganglines akas. I veidinio nervo kanale atsidalija ios akos. Didysis uolos nervas, n. petrous major, atsidalija ties veidinio kanalo pirmuoju poskiu, kur yra gangl. geniculi, ir per canalis nervi petrosi majoris ilenda ant piramids priekinio paviriaus. Eidamas vaga, jis pasiekia canalis pterygoideus, per j patenka sparnin gomurio duob ir pasibaigia sparniniame gomurio mazge. Didj uolos nerv sudaro parasimpatins skaidulos. 4

Kilpinis nervas, n. stapedius, atskyla ties ta vieta, kur veidinis nervas leidiasi kanalu vertikaliai emyn. Inervuoja m. stapedius. Bgnin styga, chorda tympani, miri, j sudaro specifins skonio jutimo ir parasimpatins skaidulos. Ji atsidalija veidinio kanalo pabaigoje, pauka atgal, per kaulin kanall eina bgnin ertm, kur gleivins rauklje eina atrp plaktuko bei priekalo ir per fissura petrotympanica ieina kaukols kaukols pamato ior. Ijusi i bgnins ertms, prisijungia prie lieuvinio nervo ir kartu su juo pasiekia lieuv. Jos juntamosios skaidulos inervuoja priekini dviej tredali lieuvio skonio svogunlius. Nuo bgnins stygos ten kur ji susikryiuoja su apatiniu alveoliniu nervu, atsidalija akel ausin mazg, ioje akelje eina judinamosios skaidulos, i veidinio nervo m. levator veli palatini. Veidinam nervui ijus i kanalo, nuo jo atsidalija ios akos. Upakalinis ausies nervas, n. auricularis posterior, atskyla nuo veidinio nervo, jam ijus i foramen stylomastoideum, kyla u ausies kauelio ir inervuoja ausies srities bei kaukols skliauto pakauin raumen. Dvipilv aka, ramus digastricus, atsiakoja emiau upakalinio ausies nervo ir inervuoja upakalin pilvel m. digastricus bei m. stylohyoideus. Jungiamoji aka su lieuviniu rykls nervu, ramus communicans cum n glossopharyngeus, atsidalija prie pat foramen stylomasoideum, tsiasi priek ir emyn palei m. stylopharyngeus ir susijungia su lieuvinio rykls nervo akomis. Paausinio rezginio akos. Smilkinins akos, rami temporales, eina m. orbicularis oris, venter frontalis m. epicranii, m. corrugator supercilii, m. temporoparietalis ir ausies srities raumenis. Skruostins akos, rami zygomatici, inervuoja m. orbicularis oculi ir m. zygomaticus. andins akos, rami buccales, inervuoja burnos ir nosies srities raumenis. Kratin andin aka, ramus marginalis mandibulae, inervuoja m. risorius, depressor labii inferioris, mentalis. Kaklin aka, ramus colli, inervuoja platysma ir anastomozuojasi su kaklinio rezginio akomis. (Sabalys G.P, Kubilius R Veido ir burnos neurologija, Kaunas, 2007)

MIMIKOS RAUMENYS

Mimikos raumenys prasideda nuo vairi veido kaul ir pasibaigia veido odoje arba poodyje (2 priedas). Susitraukdami mimikos raumenys, judina veido od, sudaro raukles bei dubas, suteikia veidui atitinkam iraik. Mimikos raumenys skirstomi penkias grupes: kaukols skliauto raumenys, ausies raumenys, nosies raumenys, akies aplinkos raumenys, burnos raumenys. Visus juos inervuoja veidinis nervas n. facialis. Veide yra madaug 21 pora raumen. Taiau asimetrija judesiuose gali bti raumen poroje, taip pat ir sveik pacient. Todl gydytojai turi bti labai atids kai klinikai nustato veido asimetrij kaip lig.. Pavyzdiui, dauguma moni gali pakelti vien antak, taiau ne kit. Negaljimas pakelti antakio, gali reikti bendr motorins sistemos stok, arba raumen nusilpim. Gydytojai reikalauja papildom rodym prie nustatant raumen nusilpim. Papildomus rodymus apima: aplinkini raumen funkcijos, veido padtis ramybs bsenoje ir veido odos bkl. (Oatis C. A. Kinesiology the mechanics and pathomechanics of human movement, Baltimore 2004)

3.1

Kaukols skliauto raumenys

Antgalvinis raumuo, m. epicranius, turi du pilvelius: kaktin ir pakauin. Juos jungia almas, galea aponeurotica. Kaktinis pilvelis, venter frontalis, prasideda nuo galea aponeurotica ties priekine galvos plauk riba ir prisitvirtina prie antaki odos. Sutraukia kaktos od, kelia antakius, traukia priek sausplvs alm. Pakauinis pilvelis, venter occipitalis, prasideda nuo linea nuchae ir prisitvirtina prie sausplvs almo ir traukia j atgal. Smilkininis momens raumuo, m. temporoparietalis, prasideda nuo sausplvs almo smilkinio srityje ir prisitvirtina prie almo palei smilkinio linij.

3.2

Ausies raumenys

Ausies raumenys yra rudimentiniai, isivyst silpnai. Tai trys raumenys, kuri kiekvienas traukia ausies kauel skirtingas puses: priek, vir ir atgal. Ausies priekinis, virutinis, m. auriculares anterior,superior, prasideda nuo smilkinio fascijos ir sausgyslinio almo, prisitvirtina prie ausies kremzls Ausies upakalinis, m. posterior, prasideda prisitvirtina prie ausies kremzls. nuo smilkinkaulio smegenines atugos,

3.3 Nosies raumenys

Suglaudiamasis nosies landos raumuo, m. compressor naris, prasideda nuo virutinio andikaulio ir prisitvirtina prie dorsum nasi, ala nasi. Vienos puss raumuo susijungs su kitos puss raumeniu per aponeuroz ir kaip plati juosta apima nos. Siaurina nos, traukia nosies virun emyn. Pleiamasis nosies landos raumuo, m. dilatator naris, prasideda nuo apertura piriformis virutinio krato ir prisitvirtina prie ala nasi. Kelia nosies sparnel, pleia nosies land. Nosies pertvaros raumuo, m. depressor nasi, prasideda nuo apertura piriformis apatinio krato ir prisitvirtina prie nosies pertvaros. Traukia nosies pertvar emyn.

3.4

Akies aplinkos raumenys

iedinis akies raumuo, m. orbicularis oculi, susideda i trij dali. Akiduobin dalis, pars orbitalis, prasideda nuo kaktikaulio nosies dalies, virutinio andikaulio kaktins ataugos ir ligamentum palpebrale mediale, supa akiduob ir pasibaigia raphe palpebralis lateralis bei antaki odoje. Vokin dalis, pars palpebralis, guli po virutinio ir apatinio vok oda. Aarin dalis, pars lacrimalis, gaubia aar maiel. Funkcija: umerkia ak, ipleia aar maiel. Sutraukiamasis antaki raumuo, m. corrugator supercillii, prasideda nuo kaktikaulio ir prisitvirtina prie antaki odos. Sutraukia antakius.

3.5 Burnos raumenys

iedinis burnos raumuo, m. orbicularis oris, gaubia burnos ply, sudaro virutins ir apatins lp raumenin pagrind. Udaro burnos ply, suspaudia lpas. Kelimasis virutins lpos ir nosies sparnelio raumuo, m. levator labii superioris alaequae nasi, prasideda nuo virutinio andikaulio kaktins ataugos ir prisitvirtina prie nosies sparnelio bei virutins lpos odos. Kelia nosies sparnel ir virutin lp. Keliamasis virutins lpos raumuo, m. levator labii superioris, prasideda nuo virutinio andikaulio paakiduobinio krato ir prisitvirtina prie nosies lp odos vagos. Kelia virutin lp ir nosies sparnel auktyn.

Didysis skruostinis raumuo, m. zygomaticus major, prasideda nuo skruostikaulio ir prisitvirtina prie burnos kampo odos. Traukia burnos kam vir ir on. Maasis skruostinis raumuo, m. zygomaticus minor, prasideda nuo skruostikaulio ir baigiasi nosies ir lp vagos odoje. Traukia burnos kamp vir ir on. Juoko raumuo, m. risorius, prasideda nuo paausins fascijos, prisitvirtina prie burnos kampo odos, Traukia burnos kamp on. Keliamasis burnos kampo raumuo, m. levator anguli oris, prasideda nuo fossa canina prisitvirtina prie burnos kampo odos. Kelia burnos kamp auktyn. Nuleidiamasis apatins lpos raumuo, m. depressor labii inferioris, prasideda nuo andikaulio krato ties smakrine anga ir prisitvirtina prie apatins lpos odos. Apatin lp traukia emyn. Nuleidiamasis burnos kampo raumuo, m. depressor anguli oris, prasideda nuo apatinio andikaulio krato emiau smakrins angos. Traukia burnos kamp emyn. Smakrinis raumuo, m.mentalis, prasideda nuo apatini kandi juga alveolaria ir prisitvirtina prie smakro odos. Kelia smakro od, suformuoja joje duobutes. andinis raumuo, m. buccinator, prasideda nuo crista buccinator mandibulae ir raphe pterygomandibularis, prisitvirtina prie burnos kamp ir lp odos. Prispaudia lpas ir andus prie dant ir andikauli. (Stropus A., Tamaauskas K. A., Pauien N. mogaus anatomija, Kaunas, 2005)

VEIDINIO NERVO PAEIDIMO PRIEASTYS

Veidinio nervo, n. facialis, paeidimas literatroje daniausiai vadinamas veidinio nervo neuritu, arba neuropatija, pasireikia jo inervuojam raumen pareze arba paralyiumi. Tarp periferins nerv sistemos lig pagal danum veidinio nervo paeidimai uima antrj viet. Apie 92 proc. atvej veidinio nervo neurit sukelia daugelis etiologini veiksni: peralimas, kraujagysli patologija, injekcijos, traumos, onkologins ligos, alergins reakcijos; apie 8 proc. ligoni turi vairios etiologijos gimt mimikos raumen patologij. ios ligos etiologijoje tam tikr reikm turi ir paveldejimas. Veidinio nervo neuropatija yra polietiologin liga. Jos isivystym slygojanius veiksnius galima bt suskirstyti kelet grupi: trauminius, infekcinius, ieminius, otoegeninius ir idiopatinius. Trauminiai veidinio nervo neuropatijos veiksniai yra kaukols pamato liai, veido traumos, nervo paeidimas operuojant paausin seili liauk, smilkinin apatinio andikaulio snar, veido ir andikauli srities plynus, vidin aus, galvos smegenis. Infekciniai ios ligos veiksniai gali bti gripas, tonzilitai, difterija, veido ro ir kitos infekcins ligos. Veidin nerv neretai paeidia pliniai vidins ausies udegimai. iai ligai atsirasti takos turi galvos smegen kraujotakos sutrikimai, tilto- smegenli kampo navikai, arachnoiditai, encefalitai. ymiai reiau veidin nerv paeidia alkninio mazgo (ganglion geniculi) virusinis paeidimas ir Rosolimo- Melkersono- Rozentalio liga. Labai danai ligos prieasties nepavyksta nustatyti- tai idiopatins neuropatijos. i lig neretai sukelia peralimas. Veidinio nervo neuropatijos patogenezje lemiamas vaiduo tenka kompresiniams- ieminiams veiksniams, kurie sukelia nervo distrofinius degeneracinius pokyius. (Sabalys G.P, Kubilius R Veido ir burnos neurologija, Kaunas, 2007)

VEIDINIO NERVO PARALYIAUS PASEKMS MOTORIKAI

Pagrindinis veidinio nervo neuropatijos klinikinis poymis yra mimikos raumen parezs arba paralyiaus simptomai. Mimikos raumen paralyius bna periferinis ir centrinis. Periferinio paeidimo atvejais sutrinka vis mimikos raumen funkcija. Tai slygoja veido asimetrij: kaktos raukls isilygina, skruostas pasmunka emyn, praplatja akinis plyys, inyksta nosies ir lpos raukl, nusileidia lp kampas. i veido asimetrija labiau irykja atliekant aktyvius judesius sveikoje veido pusje. Iiepiant dantis ar ypsantis, paeistos veido puss lp kampas nejuda ir dar labiau nukrypsta sveik pus. Burna lieka pusiau pravira tik sveikoje veido pusje, o paeistoje pusje lpos lieka suiauptos- burna gauna lyg gulsio auktelio form. Paeistos puss skruostas, ikvepiant or arba tariant duslius priebalsius, isipuia lyg bur. mogus negali vilpti, suraukti kaktos ir antaki. Dl akies iedinio raumens paralyiaus nemanoma umerkti akies (lagophtalmus), stengiantis t padaryti, paeistos puss akies obuolys krypsta on ir vir- tai Bello simptomas. Esant mimikos raumen parezei, paeistoje veido pusje pastebimas blakstien simptomas: stengiantis stipriai umerkti akis, sveikoje pusje blakstienos pasislepia vok odos rauklje, o paeistoje- ilieka matomos. irint vir, paeistos veido puss akies obuolys pakyla aukiau ir matosi platesnis skleros tarpas tarp ragenos ir apatinio voko. Dl iedinio burnos raumens paralyiaus ligonis negali valgyti- skystis ar maistas per lp kamp krenta i burnos, usilaiko tarp lp, skruosto ir alveolins ataugos. Jeigu bna paeistas veidinio nervo branduolys tilte kartu su piramidiniu laidu, isivysto Mijaro- Gublero alteruojantis paralyius. Kai veidnis nervas paeistas tilto smegenli kampe, daniausiai kartu paeidiamas ir n. vestibulocochlearis. Kai paeistas veidinio nervo ievinis branduoli laidas, isivysto centrinis mimikos raumen paralyius, tada prieingoje patologinio idinio pusje bna apatins veido dalies mimikos raumen paralyius: isilygins nosies lp kampas, nusileids burnos kampas. Kiti mimikos raumenys nepaeidiami. (Sabalys G.P, Kubilius R Veido ir burnos neurologija, Kaunas, 2007)

10

VEIDINIO NERVO PARALYIAUS PASEKMS SENSORIKAI

Esant akies iedinio raumens paralyiui, pagausja aarojimas. T sukelia nuolatinis ragenos dirginimas ir sutriks aar nutekjimas aarin nosies latak. Ligoniai daniausiai skundiasi, kad aarojimas trigdo regjim, jie mato tarytum per rk. Paeistoje veido pusje susilpnja arba inyksta antakio ir ragenos refleksai. Be mimikos raumen funkcijos sutrikimo tokie ligoniai danai skundiasi veido odos jutimo sutrikimais, kurie pasireikia skausmu paeistoje veido pusje, ausyje, u ausies, pakauio srityje, virutiniame andikaulyje ir apatiniame andikaulyje, reiau- kakle, skausmas plinta pet. Skausmas daniau atsiranda iki raumen paralyiaus, taiau galimas ir itikus paralyiui. Skausmas trunka nuo keli dien iki savaii. Esant Bello sindromui ligoniai negali normalei umerkti aki, dl to ilgainiui suprastja j regjimas, dl nuolatinio aki sausumo ir nuovargio. (http://medisato.com/lt/bello-paralyziussimptomai/,2013) Kai veidinis nervas paeistas tilto smegenli kampe, daniausiai kartu paeidiamas ir n. vestibulocochlearis. Tada akis bna sausa, priekiniais dviem tredaliais lieuvio pacientas nejauia skonio, paeistja ausimi negirdi, sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, vemia, atsiranda nistagmas. Kai veidinis nervas paeidiamas toje dalyje, kur nuo jo atsidalija veidiniame kanale didysis uolos nervas, n. petrosus major, itinka tos veido puss mimikos raumen paralyius, atsiranda akies sausumas, keratitas, hiperakusis, dviejuose priekiniuose tredaliuose sutrinka lieuvio skonio jutimas. (Sabalys G.P, Kubilius R Veido ir burnos neurologija, Kaunas, 2007)

11

IVADOS

1. Veidinis nervas, n. facialis, yra septintoji galvini nerv pora. J sudaro judinamosios, juntamosios ir vegetacins skaidulos. Judinamosios skaidulos prasideda i veidinio nervo motorinio branduolio, nucl. n. facialis, esanio tilte, rombins duobs dugne. Veidinis nervas veidiniame kanale guli horizontaliai, o, pasieks didiojo uolos kanalo ang, hiatus canalis n. petrosi majoris, pasisuka atgal ir on 90 kampu. Toliau veidinis nervas akojasi daug tolimesni ak. 2. Mimikos raumenys prasideda nuo vairi veido kaul ir pasibaigia veido odoje arba poodyje Susitraukdami mimikos raumenys, judina veido od, sudaro raukles bei dubas, suteikia veidui atitinkam iraik. Mimikos raumenys skirstomi penkias grupes: kaukols skliauto raumenys, ausies raumenys, nosies raumenys, akies aplinkos raumenys, burnos raumenys. Visus juos inervuoja veidinis nervas n. facialis. 3. Veidinio nervo paralyiaus pasekms motorikai: veido asimetrija: kaktos raukls isilygina, skruostas pasmunka emyn, praplatja akinis plyys, inyksta nosies ir lpos raukl, nusileidia lp kampas, Bello sindromas, paeistoje veido pusje pastebimas blakstien simptomas: stengiantis stipriai umerkti akis, sveikoje pusje blakstienos pasislepia vok odos rauklje, o paeistoje- ilieka matomos. Dl iedinio burnos raumens paralyiaus ligonis negali valgyti- skystis ar maistas per lp kamp krenta i burnos, usilaiko tarp lp, skruosto ir alveolins ataugos. Kai paeistas veidinio nervo ievinis branduoli laidas, isivysto centrinis mimikos raumen paralyius. 4. Veidinio nervo paralyiaus pasekms sensorikai: aarojimas trigdo regjim, pacientai mato tarytum per rk. Paeistoje veido pusje susilpnja arba inyksta antakio ir ragenos refleksai,veido odos jutimo sutrikimai, kurie pasireikia skausmu paeistoje veido pusje, ausyje, u ausies, pakauio srityje, virutiniame andikaulyje ir apatiniame andikaulyje, reiau- kakle, dl paeidimo tilte, priekiniais dviem tredaliais lieuvio pacientas nejauia skonio, paeistja ausimi negirdi, sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, vemia, atsiranda nistagmas.

12

LITERATRA
1. Avionien I. ,Barkauskas E. Nerv ligos, Avicena, 1988m. 2. Oatis C. A. Kinesiology the mechanics and pathomechanics of human movement, Baltimore 2004 3. Sabalys G.P, Kubilius R Veido ir burnos neurologija, Kaunas, 2007 4. Stropus A., Tamaauskas K. A., Pauien N. mogaus anatomija, Kaunas, 2005 5. http://medisato.com/lt/bello-paralyzius-simptomai/

13

PRIEDAI

Paveiksliukas 1 Veidinis nervas

Paveiksliukas 2 Mimikos raumenys

14