Smegenėlės, rombinė duobė, galvinių

nervų branduoliai, ketvirtasis skilvelis

Vilniaus Universitetas
Medicinos Fakultetas
Anatomijos, histologijos
ir antropologijos katedra

CATHEDRA ANATOMIAE, HISTOLOGIAE

ET ANTHROPOLOGIAE
FACULTATIS MEDICINAE
UNIVERSITATIS VILNENSIS
 Smegenėlės, cerebellum
Didţiausia uţpakalinių smegenų
Kirminas dalis, pripildanti uţpakalinę
smegeninės duobę
Ţievė
Sveria apie 150g

Pusrutuliai Branduoliai Baltoji medţiaga

Sudarytos iš vidurinės neporinės dalies – smegenėlių kirmino, vermis

cerebelli, ir porinių dalių – smegenėlių pusrutulių, hemispheria
cerebelli.
Smegenėlės, cerebellum
Uţpakalinėje kaukolės
duobėje (pakauškaulio
ţvyno vidiniame
paviršiuje esančiose
smegenėlinėse duobėse)

Su tiltu ir pailgosiomis
smegenimis sudaro IV
skilvelio sienas.

Pjūvyje matomas
savitas baltosios ir
pilkosios medţiagos
santykis vadinamas
gyvybės medžiu, arbor
vitae.
• Išor. paviršius išvagotas plyšių (fissurae), kai kurie jų giliai
įsiterpia į vidų ir ten dar šakojasi.
• Siauros smegenėlių paviršiaus juostelės (vingiai) tarp dviejų
gretimų vagų vadinamos smegenėlių lapais, folia.

• Smegenėlių lapai jungiasi į skilteles.

• Kiekvieną kirmino skiltelę atitinka pusrutulių skiltelių pora.
Smegenėlės, cerebellum
 Smegenėlės, cerebellum
Viršutiniame paviršiuje yra pirmasis plyšys, fissura prima, kuris dalija
kūną į priekinę skiltį, lobus anterior, ir užpakalinę, lobus posterior.

Priekinė skiltis atsakinga uţ visų galūnių giliuosius jutimus, uţpakalinė -

uţ somatomotorines (valingo judėjimo) funkcijas.
• Visos skiltelės, turi savo pavadinimus (ţymimi romėniškais
skaitmenimis, pradedami skaičiuoti nuo kirmino viršutinio priekinio
galo).
• Kirmino ir pusrutulių atitinkamos skiltelės ţymimos tuo pačiu
numeriu, tik prie pusrutulių skiltelė paţymima raide H
(hemispherium).
• Pirmuoju numeriu paţymėta kirmino ir smegenėlių bendroji dalis –
smegenėlių liežuvėlis, lingula cerebelli, (I).
• Uţ jos yra kirmino centrinė skiltelė, sudaryta iš priekinės dalies (II), ir
uţpakalinė dalis (III). Šios dalys į šonus nuo kirmino tęsiasi į
smegenėlių centrinės skiltelės sparnus, ala lobuli centralis, ir
ţymimos atitinkamai HII ir HIII.
• Paskutiniu, dešimtuoju, numeriu yra paţymėti kirmino mazgelis,
nodulus, (X) ir smegenėlių skilčių skiautė, floculus, (HX), esantys
smegenėlių kirmino apačioje ir priekyje.
• Ši smegenėlių kirmino ir pusrutulių dalyba į 10 skiltelių yra pagrįsta
jų išorės morfologijos poţymiais.
 Smegenėlės, cerebellum

Priekyje apačioje yra skiautės mazgelio skiltis, lobus flocculonodularis,

atsakinga uţ pusiausvyrą.
• Smegenėlių skirstymas į 3 skiltis atskleidţia ne vien tik
jų filogenetinę kilmę, bet ir funkcinę specializaciją.

• Skiautės mazgelio skiltis yra pusiausvyros sensorinės

sistemos sudėtinė dalis,

• Priekinė smegenėlių skiltis – apatinių ir viršutinių

galūnių proprioreceptinio (giliojo) jutimo smegenėlinis
centras.

• Uţpakalinė smegenėlių skiltis yra somatomotorinės

sistemos, tvarkančios mūsų valingą judėjimą, sudėtinė
dalis.
ARCHICEREBELLUM – LOBUS
FLOCCULONODULARIS
PALEOCEREBELLUM – LOBUS ANTERIOR,
PYRAMIS & UVULA VERMIS
NEOCEREBELLUM – LOBUS POSTERIOR
Smegenėlių kojytės
Smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares
 PEDUNCULI CEREBELLARES

- INFERIORES:
TRACTUS SPINOCEREBELLARIS POSTERIOR,
FIBRAE CUNEOCEREBELLARES,
TRACTUS OLIVOCEREBELLARIS,
TRACTUS VESTIBULOCEREBELLARIS ET CEREBELLOVESTIBULARIS,
TRACTUS RETICULOCEREBELLARIS ET CEREBELLORETICULARIS

- MEDII:
FIBRAE PONTOCEREBELLARES

- SUPERIORES:
TRACTUS SPINOCEREBELLARIS ANTERIOR,
TRACTUS TECTOCEREBELLARIS
 Smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares
• Apatinės kojytės (aferentinės) → į smegenėles sensorinę informaciją iš
vidinės ausies vestibuliarinio aparato ir kūno proprioreceptorių per alyvą
(tractus olivocerebellaris) ir tractus spinocerebellaris posterior. Jomis dar
eina skaidulos iš grakščiojo ir pleištinio branduolių, pusiausvyros nervo
branduolių (corpus juxtarestiformis), tinklinio darinio.
• Vidurinės kojytės yra didţiausios (tik aferentinės), tilto tęsinys, jos per tilto
branduolius (tractus pontocerebellaris) neša signalus iš galvos smegenų
apie tai, ką smegenys liepia daryti raumenims; tai leidţia smegenėlėms
lyginti komandas su atlikimu. T.p. šios kojytės neša informaciją iš akių ir
ausų, susijusią su kūno padėtimi.
• Viršutinės kojytės turi aksonus, einančius iš smegenėlių → į raudonuosius
vidurinių smegenų branduolius (tractus cerebellorubralis) bei kai kuriuos
gumburo branduolius (tractus cerebellothalamicus). Taip pat viršutinėse
kojytėse praeina ateinantis laidas iš nugaros smegenų (tractus
spinocerebellaris anterior). Tarp viršutinių smegenėlių kojyčių išsidėsto
viršutinė smegenų burė.
Smegenėlės, cerebellum

Priekinis vaizdas
 Smegenėlių branduoliai
• Pilkosios medţiagos yra ne tik ţievėje, bet ir baltosios medžiagos
viduje, kur ji sudaro smegenėlių porinius branduolius.

• Kirmino viduje, apsuptas baltosios medţiagos sluoksniu yra

šelmeninis branduolys, nucleus fastigii.

• Pusrutulių baltosios medţiagos šoninėje dalyje yra stambus

dantytasis branduolys, nucleus dentatus. Įdomu tai, kad savo
dydţiu ir forma jis yra tarsi veidrodinis atspindys apatinės alyvos
dantytojo branduolio.

• Į vidų nuo dantytojo branduolio yra kamštinis branduolys,

nucleus emboliformis, ir rutulinis branduolys, nucleus globosus.
– Abu šie branduoliai kartais dar vadinami priekiniu ir užpakaliniu
įterptiniais branduoliais, nucleus interpositius anterior et posterior.
Smegenėlių vidinė sandara
Smegenėlių branduoliai

• Nucleus fastigii -
šelmeninis
• Nucleus dentatus -
dantytasis
• Nucleus interpositus
anterior
(emboliformis) -
kamštinis
• Nucleus interpositus
posterior (globosus)
- rutulinis
 Smegenėlių branduoliai
• Eferentiniai
• Formuoja laidus į:
1. smegenų kamieno branduolius
2. smegenų gumburo branduolius
• Į juos ateina aferentiniai
1 - arbor vitae:
2 - cortex cerebellaris
3 - nucleus dentatus didţiausias
branduolys, pjūvyje atrodo kaip lenkta
plona vingiuota plokštelė (panaši į
pailgųjų smegenų alyvos branduolį).
Atvira branduolio vieta – vartai – yra
atkreipti į viršutinės smegenėlių kojytės
pusę
4 - nucleus emboliformis
medialiau, prie pat dantytojo branduolio
vartų (priešais juos)
5 - nucleus globosus
6 - nucleus fastigii medialiausiai
(arčiausiai vidurio linijos)
 Smegenėlių baltosios medžiagos sandara
• Smegenėlių baltoji medţiaga, pripildanti jų vidų, sudaryta
iš asociacinių, komisūrinių ir projekcinių skaidulų.

• Asociacinės skaidulos jungia skilteles ir skiltis, ir jų ţievę

su branduoliais. Šios rūšies skaiduloms priklauso Purkinė
ląstelių ir grūdėtojo sluoksnio ţvaigţdinių nervinių ląstelių
aksonų skaidulos.

• Projekcinės skaidulos įeina į aferentinių ir eferentinių

laidų sudėtį. Šie laidai sudaro tris poras smegenėlių
kojyčių.
←Aferentiniai

Eferentiniai→

laidai

Dėka smegenėlių mes

net uţsimerkę
ţinome, kuris sąnarys
sulenktas, kuris
ištiestas, galime groti
pianinu
Tractus spinocerebellaris
 Smegenėlių funkcijos:

• Kūno pusiausvyros palaikymas (archicerebellum)

• Raumenų tonuso reguliavimas (paleocerebellum)
• Judesių koordinavimas, tikslus sudėtingų judesių
atlikimas, stereotipinių judesių kontrolė
(neocerebellum)
• Smegenėlių pažeidimas (vaistai, ypač
alkoholis) daţniausiai reiškiasi judėjimo
sutrikimu. Tipiški simptomai - ataksija -
nekoordinuoti, trūkčiojantys judesiai (gr. a -
be + taxis - tvarka) arba pusiausvyros stoka,
daţn. matoma einant. Asmuo negali
uţsimerkęs pirštu pataikyti į savo nosį (dėl
sutrikusios propriorecepcijos)
 Rombinė duobė, fossa rhomboidea

• Ribos:
o Dugnas – tilto ir pailgųjų smegenų viršutinės dalies
paviršiai
o Viršutinis kraštas – viršutinės smegenėlių kojytes
o Apatinis kraštas – apatinės smegenėlių kojytės

• Forma – rombas, kurio smailieji kampai atsisukę

į viršų ir apačią
 Rombinė duobė,
• Sudaro ketvirtojo skilvelio dugną,
paviršiaus pilkojoje medţiagoje fossa rhomboidea
yra 8 paskutinių galvinių nervų
branduoliai. •Išilgai eina vidurinė vaga, sulcus
medianus,

• Abipus jos - medialinė pakyla,

eminentia medialis, kuri apačioje
baigiasi poliežuvinio nervo
trikampiu, trigonum n.
hypoglossi.

•Nuo lateralinių kampų link jos

eina 3-5 ploni smegeniniai
ruoželiai, striae medullares,

•Į šoną nuo jo yra trigonum n.

vagi.
Rombinė duobė, fossa rhomboidea
– polieţuvinio nervo
tikampis, trigonum n.
hypoglossi
– klajoklio nervo trikampis,
trigonum n.vagi
– veidinis gumburėlis,
colliculus facialis
– prieanginis laukas, area
vestibularis

area vestibularis

trigonum n. hypoglossi

trigonum n. vagi
Virš ruoţelių vidinėje
pakyloje įţiūrimas
veidinis gumburėlis,
colliculus facialis.
Duobės šonuose yra
prieanginis
(akustinis) laukas,
area vestibularis, kur
prasideda ruoţeliai
 Rombinė duobė, fossa rhomboidea
• Šon. kampuose
yra prieanginis
laukas, area
vestibularis, kur
prasideda
smegeniniai
ruoţeliai.
• Į šoną nuo
veidinio
gumburėlio ir
aukščiau
prieanginio
lauko yra
melsvoji dėmė,
locus
caeruleus, taip
pavadinta dėl
labiau
pigmentuotų
neuronų.
Galvos smegenų kamieno galvinių nervų branduoliai

• Galviniai nervai sunumeruoti

romėniškais skaitmenimis – juo
didesnis nr., juo arčiau nugaros
smegenų ↓ yra galvinio nervo
branduoliai.

• Juntamieji – dangčio kraštų

šonuose;
• Motoriniai – arčiau vidurio linijos;
• Parasimpatiniai – išsidėstę tarp jų,
tik giliau.
XII, poliežuvinis nervas, n.
hypoglossus
• Turi 1 motorinį somatinį branduolį
– nucleus n. hypoglossi
• Pačioje rombinės duobės apačioje

XI, priedinis nervas, n.

accessorius
• 1 motorinis branduolys sud. iš 2
dalių:
– nucleus spinalis n. accessorii,
einantis nugaros smegenyse
išilgai 6 kaklinių segmentų
– nucleus ambiguus - bendra
dalis su klajoklio ir lieţuvinio
ryklės nervų motoriniu br.
XI – n. accessorius XII – n. hypoglossus
•motorinis motorinis
X, klajoklis nervas, n.
vagus

• Turi 3 br.: vegetacinį,

motorinį ir juntamąjį.

• N. dorsalis n. vagi
(vegetac.simpat.) – yra
rombinės duobės apačioje
• N. ambiguus
(motor.somat.) – giliau nei
vegetacinis br.
• N. solitarius (juntam.) –
išilgai rombinės duobės
pakraščio
IX, liežuvinis ryklės nervas,
n. glossopharyngeus
• Turi 3 br.: vegetacinį,
motorinį ir juntamąjį
• N. salivatorius inferior
(veget.parasimp.) – yra
tinkliniame darinyje tarp
nucleus ambiguus ir alyvos br.
• N. ambiguus (motor.somat.)
• N. solitarius (juntam.)

Bendri su
klajoklio nervo
br.
IX – n. glossopharyngeus X – n. vagus
•vegetacinis (nucleus salivatorius inferior) vegetacinis (nucleus dorsalis n. vagii)
•motorinis (nucleus ambiquus) motorinis (nucleus ambiquus)
•sensorinis (nucleus solitarius) sensorinis (nucleus solitarius)
VIII, klausos ir
pusiausvyros
(prieangio ir sraigės)
nervas, n.
vestibulococlearis
• pats nervas sudarytas iš
2 dalių: pars cochlearis
(sraiginės d.) ir pars
vestibularis (prianginės
d.)
• Sraiginės dalies 2 br.:
nuclei cochleares
ventralis et dorsalis
• Prianginės dalies 4 br:
nuclei vestibulares
(vidurinis, šoninis,
viršutinis ir apatinis)
 VII, veidinis nervas, n. facialis
• Turi 3 branduolius:
• Motorinis somatinis yra tilto tinkliniame darinyje, veidinio
gumburėlio gilumoje. Iš jo skaidulų pluoštas iš pradţių eina vidurio
link į viršų, iškyla į rombinės duobės paviršių, sudarydamas veidinį
gumburėlį, po to pasisuka ţemyn ir išeina į pamato paviršių šaknele,
kuri vadinama veidiniu nervu.
• Veidinio nervo vegetacinis parasimpatinis, viršutinis seilinis
branduolys, nucleus salivatorius superior,
• Smegenų kamieno juntamajame branduolyje, nucleus solitarius,
pasibaigia specifinės skonio jutimo skaidulos, kurios prasideda iš
veidinio nervo alkūninio mazgo, ganglion geniculi, esančio veidinio
nervo kanalo pradţioje, skaidulos.

• Parasimpatinės ir juntamosios skaidulos sudaro veidinio nervo

šaknelę, vadinamą tarpiniu nervu, n. intermedius.
VII – n. facialis VIII – n. vestibulocochlearis
•motorinis branduolys pars vestibularis (4 branduoliai)
•vegetacinis (nucleus salivatorius superior) pars cochlearis (2 branduoliai)
•sensorinis (nucleus solitarius)
 VI, atitraukiamasis nervas, n. abducens
• Turi tik 1
motorinį somatinį
branduolį
veidinio
gumburėlio
viduje, veidinio
nervo motorinių
skaidulų kilpoje.
 Turi motorinį ir 3 juntamuosius
V, trišakis nervas, n. trigeminus branduolius
• Motorinis branduolys yra rombinės dalies viršutinėje dalyje. Nuo
branduolio prasideda nedidelė dalis trišakio nervo skaidulų, kurios išeina iš
tilto plona motorine šaknele, radix motoria.
• Trišakio nervo juntamųjų skaidulų didesnė dalis prasideda nuo tariamųjų
vienpolių neuronų, sudarančių stambų trišakį mazgą, ganglion trigeminale.
Jos sudaro trišakio nervo juntamąją šaknelę, radix sensoria. Tilto viduje šios
skaidulos suskyla į nusileidţiančiąsias ir kylančiąsias atšakas.
• Nusileidţiančiosios šakos pasibaigia trišakio nervo nugariniame
branduolyje, nucleus spinalis n. trigemini. Šis branduolys nuo tilto
leidţiasi per pailgąsias smegenis iki nugaros smegenų kaklinių segmentų ir
susilieja su drebutine medţiaga.
• Juntamųjų skaidulų kylančiosios šakos pasibaigia antrajame juntamajame
branduolyje - trišakio nervo pagrindiniame branduolyje, nucleus
pricipalis n. trigemini, kuris yra tilto dangtyje.
• Į šiuos du juntamuosius branduolius ateina bendrojo jutimo (lietimo,
spaudimo, vibracijos, temperatūros, skausmo) skaidulos iš veido odos, akies
obuolio, nosies ir burnos ertmės organų receptorių.
 V, trišakis nervas, n. trigeminus
• Trečiasis trišakio
nervo - vidurinių
smegenų
branduolys,
nucleus
mesencephalicus
n. trigemini, yra
propriorecepcinio
jutimo
branduolys.
• Jo skaidulos eina
į kramtymo ir
akies obuolio
raumenis.
V - n. trigeminus VI – n. abducens
•motorinis motorinis
•sensorinis
 IV, skridininis nervas, n. trochlearis
• Branduolys yra vidurinių smegenų dangtyje, vandentiekio dugne, ties
apatinių kalnelių aukščiu.
• Šio nervo skaidulos, skirtingai nuo kitų galvinių nervų, perėjusios į
priešingą pusę, išeina į viršutinį smegenų paviršių abipus priekinės
smegeninės burės pavadėlio.

III, judinamasis akies nervas, n. oculomotorius

• Motorinis branduolys yra vidurinių smegenų dangtyje, vandentiekio

dugno pilkojoje medţiagoje, ties viršutinių kalnelių aukščiu.
• Netoli jo yra parasimpatiniai - priediniai judinamųjų akies nervų
branduoliai, nuclei accessorii n. oculomotorii. Šių branduolių
parasimpatinės ikimazginės skaidulos į periferiją eina, įeidamos į
judinamąjį akies nervą.
Kad būtų lengviau atsiminti nervų eiliškumą ir pavadinimuas

Olivija
Opinija ir
Oktavija
trolino
tris
absoliučiai
fainus
vaikinus
globėjiškai / geltonai
vaidindamos / violetinių
alkanas / arklių
hidras / hipodrome
III: NUCLEUS MOTORIUS N. OCULOMOTORII
NUCLEI ACCESSORII N. OCULOMOTORII
IV: NUCLEUS N. TROCHLEARIS
V: NUCLEUS MOTORIUS N. TRIGEMINI
NUCLEI MESENCEPHALICUS, PRINCIPALIS
ET SPINALIS N. TRIGEMINI
VI: NUCLEUS N. ABDUCENTIS
VII: NUCLEUS MOTORIUS N. FACIALIS
NUCLEUS SOLITARIUS
NUCLEUS SALIVATORIUS SUPERIOR
VIII: NUCLEI COCHLEARES ET
VESTIBULARES
IX: NUCLEUS AMBIGUUS
NUCLEUS SOLITARIUS
NUCLEUS SALIVATORIUS INFERIOR
X: NUCLEUS AMBIGUUS
NUCLEUS SOLITARIUS
NUCLEUS DORSALIS N. VAGI
XI: NUCLEUS SPINALIS N. ACCESSORII ET
NUCLEUS AMBIGUUS
XII: NUCLEUS N. HYPOGLOSSI
GSE nuclei: nucleus n. oculomotorii (III), nucleus n.
trochlearis (IV), nucleus n. abducentis (VI),
nucleus n. hypoglossi (XII)
GVE nuclei: nuclei accessorii n. oculomotorii (III),
nucleus salivatorius superior (VII), nucleus
salivatorius inferior (IX), nucleus dorsalis n.
vagi (X)
SVE nuclei (motor innervations to the muscles of
brachial arches): nucleus n. trigemini (V),
nucleus n. facialis (VII), nucleus ambiguus
(IX, X)
GSA nuclei: nuclei mesencephalicus, principalis et
spinalis n. trigemini (V)
GVA/SVA nuclei: nucleus solitarius (VII, IX, X)
SSA nuclei: nuclei cochleares et vestibulares (VIII)
 Ketvirtasis skilvelis, ventriculus quartus
• Rombinių smegenų ertmės liekana.
• Forma – palapinė, kurios viršūnės
remiasi į smegenėles.
• Sienos:
o Dugnas ir šoninės sienos –
rombinė duobė
o Stogas – viršutinė ir apatinė
smegeninės burės, vela
medullaria superius et inferius.
Jos suauga smailiu kampu,
sudarydamos skilvelio viršūnę,
fastigum
 Ketvirtasis skilvelis, ventriculus quartus
• Apatinė smegeninė burė,
velum medullare inferius,
sudaryta iš plonos gyslinės
epitelio plokštelės, lamina
chorioidea epithelialis, kuri
yra nesustorėjusios rombinių
smegenų pūslelės
uţpakalinės sienos liekana.

• Iš išorės plokštelė suaugusi

su kraujagysliniu audiniu,
tela chorioidea ventriculi
quarti, kuriame yra gyslinis
rezginys, plexus
chorioideus.
 Ketvirtasis skilvelis, ventriculus quartus
• Pakraščiuose apatinė burė
yra šiek tiek storesnė, o
smegenų preparatuose šie
kraštai išlieka kaip plona
juostelė, tenia ventriculi
quarti.
• Apatiniame rombinės
duobės kampe sustorėjusi
dalis vadinama skląsčiu,
obex. Virš jo yra neporinė
vidurinė atvara, apertura
mediana.
• Kitos dvi šoninės atvaros,
aperturae laterales, yra
rombinės duobės
šoniniuose kampuose. Per
šias atvaras ketvirtasis
skilvelis susisiekia su
povoratinkliniu tarpu.
 Ketvirtasis skilvelis, ventriculus quartus

• Per smegenų vandentiekį ketvirtasis

skilvelis jungiasi su trečiuoju skilveliu.

• Apatiniame rombinės duobės kampe į

IV skilvelį atsiveria nugaros smegenų
centrinis kanalas.

• IV skilvelio ertmėje yra smegenų

skysčio, liquor cerebrospinalis, kurį
gamina skilvelių gysliniai rezginiai.

• Smegenų skystis iš ketv. skilvelio

nuteka į povoratinklinę ertmę.