1 Plokščioji ląstelė ir vienasluoksnis plokščiasis epitelis (mezotelis) 1

Funkcijos: saugo giliau esančius audinius, transportuoja molekules ir jonus,

išskiria fermentus, hormonus, gleives, įsiurbia medžiagas, priima informaciją iš
aplinkos, išstumia liaukų sekretą
● Kilmė:
○ iš mezodermos - kūno ertmes išklojantis mezotelis
● Savybės:
○ Griežtai orientuotos (turi viršūninį, pamatinį polius bei šoninius paviršius),
○ Nevaskuliarizuotas
○ Gera regeneracija

● Pamatinė membrana:
○ Veikia kaip medžiagų filtras (praeina vanduo, deguonis, mažos molekulės,
jonai),
○ Sukuria ląstelių poliškumą
○ Be pamatinės membranos prasideda ikivėžinis procesas,
○ Pamatinė plokštelė: šviesioji - turi XVII ir IV tipo kolageno skaidulų,
integrinas, lamininai, proteoglikanai; tamsioji - IV tipo kolageno
skaidulos, entaktinas, perlekanas, heparino sulfato proteoglikanas
○ Tinklinė plokštelė: I, III, V tipo kolageno skaidulos, proteoglikanai
2 Goldžio kompleksas neurone (nugarinis mazgas) 4

3 Glikogeno granulės hepatocituose (kepenys) 5

4 Riebalų intarpai hepatocituose (kepenys) 6

5 Melanino granulės neurone (vidurinės smegenys) 7

6 Gleivinis jungiamasis audinys (virkštelė) 12

Kolageninės skaidulos: sintetinamos fibroblastocitų,

● Mukocitai - gleives išskiriančios ląstelės, žvaigždinės arba verpstės formos ląstelės
● Pagrindimas:
○ Kolageninės skaidulos,
○ Turi mukocitus,
○ Pagrindinės medžiagos įterpimai

7 Ašiniai organai II 15
8 Neurofibrilės neurone (nugaros smegenys) 17

Nervinis audinys
● Sudaryta iš: nervinių ląstelių (neuronų), gliocitų, audinių skysčio.
Nervinė ląstelė (neuronas) neuronum
- Pagrindinės ląstelės, labai specializuotos
- Priima dirginimus iš organizmo vidinės terpės ir aplinkos ir paverčia juos nerviniais
impulsais, perduoda kitiems neuronams arba organams - efektoriams.
- Po gimimo šios ląstelės nesidalija
- Senstant mažėja neuronų, o daugėja gliocitų
Neuronus galima aptikti:
- Galvos ir nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje,
- Jutimo organuose (pvz.: tinklainės raginėje dalyje, uoslės organe),
- Galvos ir nugaros juntamuosiuose bei autonominiuose nerviniuose mazguose,
- Pavieniai randami dar antinksčių šerdyje
Neurono kūnas corpus neuroni:
- 14-150 mikrometrų skersmens,
- Gali būti 60 įvairių formų,
- Branduolys šviesus, būna ląstelės centre, kartais ekscentriškai,
- Reta pamatyti dvibranduolių neuronų,
- Didelis branduolėlis ląstelės centre
- Citoplazma:
- Turi visas bendros paskirties organeles (Goldžio kompleksą, lizosomas,
mitochondrijas, ribosomas, gET, nET, mikrovamzdelius, mikrosiūlelius)
- Turi specifinių struktūrų: neurofibriles (sudaryta iš neurofilamentų pluoštų -
įvairių dydžių molekulinės masės polipeptidų; citoskeleto dalis) bei pūsleles
su neurotransmitoriais (neuromediatoriais)
- Turi pigmentinių intarpų: lipofuscino bei melanino
Aksonas axon:
- Funkcija: perduoti nervinį impulsą iš neurono kitiems neuronams arba organams
efektoriams,
- Ilgis: nuo kelių mikrometrų iki metro ir daugiau,
- Pradžia aksono: nuo ląstelės kūno kūgio formos sustorėjimu - aksono kalvelės
colliculus axonis,
Dendritai dendritii:
- Funkcija: generuoti nervinį impulsą ir jį perduoti neurono kūnui,
- Pradžia: iš neurono kūno plačiu pamatu,
- Šakojasi kaip medis; galinės šakutės turi receptorius, kad priimtų dirginimus iš kitų
neuronų ir aplinkos
Baltoji medžiaga - sudaryta iš mielininių, nemielininių skaidulų, skaidulinių astrocitų,
oligodendrocitų ir kraujagyslių.

9 Kaulo formavimasis iš hialininės kremzlės (embriono pirštas) 19

Formuojasi buvusios hialininės kremzlės vietoje,
● Susidaro kaukolės pamato kaulai, trumpieji ir ilgieji kaulai,
● Formavimasis:
○ Susidaro būsimo kaulo modelis: prasideda 8 nėštumo savaitę, mezenchimos
ląstelės diferencijuojasi į chondroblastocitus, gaminama hialininė kremzlė,
dalis mezenchimos diferencijuojasi ir suformuoja antkremzlį,
○ Ląstelės dalijasi, chondrocitai vešėja, auga į plotį bei ilgį,
○ Chondrocitų proliferacija ir hipertrofija: inicijuojamas pirminio kaulėjimo
centro susidarymas; šioje stadijoje išskiriamas endotelio augimo faktorius,
kuris skatina kraujagyslių formavimąsi ir įaugimą į antkaulio sritį,
○ Per kraujagysles patenka osteogeninės ląstelės, pradedamas antkaulio
gaminimas antkremzlio vietoje, storėja diafizės sritis, susidaro kaulinė
manžetė, tirpsta chondrocitų mityba; patenka osteoblastocitų prekursoriai,
kurie diferencijuojasi, pragraužia ertmes, pro kurias patenka kraujagyslės į
kaulo centrą, formuojasi pirminis kaulėjimo centras; patenka Ca jonas, kurie
pradeda kremzlės matricos kalcifikaciją, osteochondrocitų mityba dingsta,
susidaro vieta osteoblastocitų gamybai,
○ Osteoklastocitai rezorbuoja kalcifikuotą kremzlę, o osteoblastocitai
gamina naują kaulinę medžiagą; atsiranda pirminis kaulėjimo centras, dėl
kurioo vyksta kaulėjimo procesai ir kaulas didėja,
○ Inicijuojama antrinių kaulinių centrų susidarymas, pradeda formuotis
kaulas epifizėse,
○ Metafizėje kaulas ilgėja
● Pagrindimas:
○ Matomos atskirtos hialininės kremzlės osteogenezės sritys: atsarginė,
vešėjimo, hipertrofinė, rezorbcijos ir kaulėjimo
○ Antrinis kaulėjimo centras
10 Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis ir nervinės galūnėlės (delno oda) 21

Randamas: ant viso kūno paviršiaus (storasis - kur beplaukė oda, plonasis -
plaukuota; turi plaukinius folikulus)
● Pamatinis sluoksnis: prizmės formos ląstelės, jungiasi su pamatine membrana
tariamomis desmosomomis
● Dygliuotasis sluoksnis: dyglinės formos ląstelės, desmosomomis jungiasi viena su
kita
● Grūdėtasis sluoksnis: turi keratohielialino grūdelių ir tonofibrilių
● Skaidrusis sluoksnis: turi stipriai šviesą laužiančio eleidino; būna tik storajame
epitelyje; jame nesimato aiškių ląstelių,
● Raginis sluoksnis: neturi branduolių ar organoidų, turi keratino fibrilių ir ragėjančių
žvynelių, tarp kurių yra oro pūslelių; atlieka apsauginę funkciją, neleidžia odai išdžiūti;
nėra gyvos, išlaiko jungtis, bet keliaujant link paviršiaus disponuoja nepraleidžia
vandens
● Pagrindimas: turi penkis raginiam epiteliui būdingus sluoksnius
Plokštelinis/Vater-Pačini kūnelis corpusculum lamellosum:
- Randamas poodyje, žarnų pasaite, kasoje,
- Priima spaudimo bei vibravimo jutimus,
- 2mm skersmens ir 1-4 mm ilgio,
- Sudaryta iš: kapsulės, vidinio (bulbus internus) ir išorinio (bulbus externus) stormenų,
- Vidinį stormenį sudaro aferentinės nervinės skaidulos galinės šakutės, apgaubtos
galinių gliocitų,
- Išorinį stormenį sudaro 20-60 koncentriškai išsidėsčiusių kolageninio jungiamojo
audinio plokštelių ir fibroblastocitai; įeina kraujagyslė

Lytėjimo/Meisnerio kūnelis corpusculum tactus:

- Ovalus,
- 100-150 mikrometrų ilgio,
- Randamas tikrosios odos speneliniame sluoksnyje,
- Priima lytinėjimo jutimus,
- Aferentinė nervinė skaidula, netekusi mielinio dangalo, įeina į kūnelį ir suskyla į daug
galinių šakučių, kurios susisuka į spiralę kūnelio viduje. Šakutes supa galiniai
gliocitai, o kūnelį gaubia jungiamojo audinio kapsulė

11 Holokrininė liauka (plaukuota oda) 22

Išskirdamos sekretą, holokrininės liaukos suyra, tuomet regeneruoja iš specialių
kamieninių ląstelių
● Čia turbūt sudėtinė vamzdinė-pūslinė liauka, turi šakotą lataką, į kurį atsiveria kelios
sekrecinės dalys
● Sekrecinės dalys atsiveria į pradinę ištekamųjų latakų dalį - įterptinius latakus,
● Būdinga gera fiziologinė regeneracija
● Pagrindimas:
○ Liaukos su riebalų granulėmis,
○ Apsupta adipocitų

12 Purusis kolageninis jungiamasis audinys 33

Dažnas audinys, randamas visuose organuose,

Minkštas, purus audinys,
Supa kraujagysles, limfagysles, sudaro tuščiavidurių organų pogleivį,
Daug pradinės medžiagos,
Skaidulos išdėstytos įvairiomis kryptimis,
Daug fibroblastocitų
13 Glaudusis taisyklingas kolageninis jungiamasis audinys (sausgyslė) 34

Visos kolageno skaidulos sudaro kolagenų skaidulų pluoštą,

● Randamas, kur reikia daug mechaninio atsparumo,
● Glaudusis taisyklingasis jungiamasis audinys atsparus tempimui, nes kolageninių
skaidulų pluoštai išsidėstę labai glaudžiai ir lygiagrečiai,
● Skaidulų išsidėstymo kryptis atitinka tempimo kryptį tam organui
● Iš šio audinio sudarytos sausgyslės ir kolageniniai raiščiai
● Šitam audiny daugiausiai būtų I ir II tipo kolageninių skaidulų
● Fibrocitai: subrendę fibroblastocitai; jie negali vešėti, jų funkcinis aktyvumas
sumažėjęs, pasyvesni
● Pagrindimas:
○ Banguotos, glaudžios kolageninės skaidulos,
○ Įterpti tarp skaidulų fibrocitai

14 Elastinis jungiamasis audinys (raištis) 35

Turi daugiausiai elastinių skaidulų, tarpuose ir kolageninių bei tinklinių
● Randamas: sprando raištyje, geltonuosiuose raiščiuose tarp slankstelių lankų, balso
ir varpos raiščiuose
● Elastinės skaidulos teikia audiniui tamprumo
● Pagrindimas:
○ Elastinės skaidulos,
○ Tarp skaidulų įterpti fibrocitai,
○ Turi kolageninių skaidulų šiek tiek

15 baltasis Riebalinis jungiamasis audinys 36

Baltasis riebalinis audinys: didelė ląstelė, organelės nustumtos, visą ląstelę užima
riebalinis audinys; sudarytas iš vienalašių adipocitų ir tinklinių skaidulų tinklo; reaguoja į
hormoninius ir nervinius signalus; funkcijos: išskiria hormonus, atlieka termoizoliacijos
funkciją, sugeria delnus bei padus veikiančias spaudimo jėgas; pasiskirstymas priklauso nuo
lyties, genetinių ir aplinkos veiksnių
16 Elastinė kremzlė (ausies kaušelis) 37

Nelabai skaidri tarpląstelinė medžiaga,

● Turi kolageninių ir elastinių skaidulų,
● Visada turi antkremzlį,
● Chondrocitai didesni nei hialininėje kremzlėje,
● Izogeninėse grupese mažiau chondrocitų,
● Nesikalcifikuoja
● Randama antgerklyje, ausies kaušelyje, gerklų kremzlėse, išorinėje ausies landoje
● Pagrindimas:
○ Elastinės skaidulos
Antkremzlis su skaiduliniu ir chondrogeniniu sluoksniais,
○ Turi pavienių chondrocitų arba izogeninių chondrocitų grupių
○ Teritorinė bei tarpteritorinė medžiaga
17 Skaidulinė kremzlė (tarpslankstelinis diskas) 38

I tipo kolageninės skaidulos ir pagrindinė medžiaga tarpląstelinėje medžiagoje,

● Neturi antkremzlio,
● Jungiasi su hialinine kremzle,
● Mažiau būdingos chondrocitų izogeninė grupės,
● Randama vietose, kur reikia atramos ir atsparumo tempimui: tarpslanksteliniuose
diskuose, šlaunikaulio meniskuose, gaktinėje sąvaržoje ir kur taisyklingas glaudusis
kolageninis jungiamasis audinys pereina į hialininę kremzlę
● Pagrindimas:
○ Matomos kaulinės sijos,
○ Hialininė kremzlė, kuri jungiasi su skaiduline kremzle,
○ Turi išsilenkiančių? kolageninių skaidulų
○ Chondrocitai įsiterpę tarp kolageninių skaidulų
18 Kaulinis audinys (osteonas; ilgasis kaulas) 39

Randamas tarp išorinio ir vidinio antkaulio,

● Intersticinės kaulinės plokštelės: senų osteonų liekanos, dėstosi šalia gretimai
esančių osteonų,
● Haverso ir Volkmano kanalai: turi kraujagyslių bei nervų, Volkmano dar turi
osteogeninių ląstelių
● Kiekviena plokštelė turi kolageninių skaidulų
● Osteonas turi lakūnų, kuriuose dėstosi osteocitai
● Pagrindimas:
○ Antkaulis ir žiedinės kaulinės plokštelės,
○ Matomi išsidėstę osteonai su koncentriškomis kaulinėmis plokštelėmis ir jose
esančiais osteocitais, taip pat osteone matomas Haverso kanalas su kraujagysle

19 Kaulų čiulpai (preparatas) 41

Megakarioblastas: bezofilinė citoplazma, didelis ovalus branduolys, turi kelis branduolėlius; DNR replikuojasi ir pasiekia
nuo 8N iki 64N, bet citoplazma nesidalija, dėl to branduolys labai padidėja ir segmentuojasi
20 Kaulų čiulpai (tepinėlis) 42

Dar turi bazofilinius granuliocitus, bet pas mane nebuvo

● Eritrocitai:
○ 7,5 mikrometrų diametras, 2,0 mikrometrų storis,
○ Įgaubto disko formos, ją palaiko elastingas baltymas spektrinas,
○ Didesnis paviršiaus plotas,
○ Subrendus neturi branduolio,
○ Nedaug organelių, daugiausiai turi hemoglobino (33% tūrio),
○ Neturi mitochondrijų, kvėpuoja anaerobiškai,
○ Eritrocitų:leukocitų santykis - 800:1,
○ Retikuliocitai - nesubrendę eritrocitai, leidžiantis suprasti ar konkrečios
anemijos atveju yra pakankamas regeneracinis rezervas bei ar organizmas
atsako į anemijos gydymą,
○ Turi ploną plazmolemą, kuri užtikrina dujų apykaitą,
○ Gyvena 120 d.,
○ Fagocituojami blužnyje, kaulų čiulpuose ir kepenyse, kai susensta,
● Skaičius:
○ Vyrų: 4,1-6,0 x 1012
○ Moterų: 3,9-5,5 x 1012
● Hemoglobinas:
○ Tai yra geležies turintis metaloproteinas visuose žinduoliuose,
○ Gali prisijungti deguonį ir virsta oksihemoglobinu, bet gali ir prisijungti CO2 ir
virsti karbohemoglobinu (dauguma CO2 pernešama kaip dalis bikarbonato
buferio sistemos, o dalis ištirpsta plazmoje),
○ Sumažėjęs hemoglobino/eritrocitų skaičius kraujyje sukelia anemiją, kuri
nustatoma suskaičiuojant eritrocitus periferiniame kraujyje, nustatant
hemoglobino koncentraciją ir analizuojant eritrocitų morfologiją kraujo
tepinėliuose,
○ Genų mutacija gali sukelti paveldimą pjautuvo formos ląstelių
anemiją/pjautuvinę anemiją, kurios atveju eritrocitai tampa nelankstūs,
lipnūs ir įgauna pusmėnulio/pjautuvo formą; ląstelės gali prilipti prie mažų
kraujagyslių, kurios sulėtina arba stabdo kraujo tekėjimą ir deguonies
patekimą
● Leukocitai:
● Sudaro 1% kraujo,
● Skaičius: 4-8 x 109 litre,
● Skirstomi į granulocitus (neutrofilai, eozinofilai, bazofilai) ir agranulocitus
(limfocitai ir monocitai)
● Funkcijos:
○ Apsauga nuo mikroorganizmų, parazitų, toksinų bei vėžinių ląstelių,
○ Diapedezė: gali pasiskverbti pro kapiliarų sienelę,
○ Juda amebiodiškais judesiais per visą kūną,
○ Chemotaksis: juda link tam tikrų cheminių medžiagų,
○ Leukocitozė: leukocitų skaičius padidėja kaip atsakas į infekciją, išemiją ar
kitą pažeidimą
● Granulocitai:
○ Turi granulių citoplazmoje bei segmentuotą branduolį,
○ Negali dalintis,
○ Vienos formos leukocitai negali virsti kitos formos granulocitais,
○ Gyvena nuo kelių iki 20 d.,
○ Neutrofilinis granulocitas:
■ Sudaro 47-70% tūrio,
■ Cirkuliuoja kraujyje iki 12h, po to diapedezės būdu patenka į audinius
ir nebegrįžta į cirkuliaciją, gyvena iki 5d.,
■ Branduolys iš 2-5 skilčių, jauni su pasagos formos branduoliu, turi
citoplazmą su mitochondrijomis, Goldžio kompleksu bei glikogenu,
kuris užtikriną ląstelių gyvybingumą,
■ Tam tikra dalis moterų turi B1 neutrofilinių granulocitų lytinį
chromatiną,
■ Granulės:
● Pirminės granulės:
○ lizosomos su hidroliziniais fermentais (fosfatazės,
peroksidazės, esterazės, proteazės),
○ Išskiria mieloperoksidazę (MPO), kuri generuoja
toksines medžiagas bakterijoms,
○ Turi lizocimą, kuri degraduoja bakterijų sieneles,
○ Turi defensinus - baltymus, kurie turi daug cisteino, jie
prisitvirtina prie bakterijų sienelių ir jas ardo
● Antrinės granulės:
○ Mažesnės,
○ Dažosi rausvai,
○ Sekretuoja fermentus, kurie degraduoja tarpląstelinius
komponentus (kolagenazės)
■ Daugėja uždegimo metu, fagocituoja bakterijas, žuvusių ląstelių
liekanas,
■ Neutrofilai pritraukia į uždegimo vietas chemokinų, kurie pritraukia
citokinus bei kitas ląsteles ir taip padeda atsistatyti audiniui,
■ Pūliai yra žūstantys apoptotiniai neutrofilai, nebaigtos degraduoti
bakterijos ir audinių skystis,
■ Neutropenija - žymus neutrofilų skaičiaus sumažėjimas periferinio
kraujo tepinėlyje, tada jų neužtenka kovoti su bakterinėmis
infekcijomis; priežastys gali būti genetinės, sąlygotos vaistų
(chemoterapiniai preparatai) ir kita; susijusi su autoimuninėmis
ligomis, AIDS
■ Neutrofilų migracija:
○ Eozinofilinis granulocitas:
■ Sudaro 2-4% tūrio,
■ Gyvena 8-12 d.,
■ Branduolys turi 2 skiltis, turi daug granulių su fermentais, kurios
dažosi rūgštiniais dažais,
■ Atsiranda daug alergijų metu,
■ Funkcijos: fagocituoja antigeno-antikūno kompleksus, fermentai
ardo parazitus; išskiria histaminazę,
■ Eozinofilija - padidėjęs cirkuliuojančių eozinofilų skaičius, pasireiškia
parazitinių infekcijų, alergijų ir kai kurių piktybinių navikų metu;
išskiria toksines medžiagas, kad naikintų parazitus; gali įvykti
bronchinės astmos metu
○ Bazofiliniai granulocitai:
■ Sudaro 0,5-1% tūrio,
■ Branduolys sudarytas iš 2-3 skilčių,
■ Kraujyje cirkuliuoja apie 6h, o po to pereina į audinius, turi granules,
kuriose yra histamino (didina kraujagyslių pralaidumą, sukelia
edemą) ir heparino (mažina krešumą),
■ Gyvena kelias paras,
■ Bazofilai ir alergija: bazofilai, pakartotinai į organizmą patekus
stipriam antigenui (pvz.: bitės gėluonis), gali staiga degranuliuotis,
kas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujo spaudimo nukritimą; šiuo
atveju gali įvykti anafilaksinis šokas ir net mirtis,
● Agranulocitai:
○ Limfocitai:
■ Sudaro 20-40% tūrio,
■ Skirstomi į: B limfocitus (atsakingi už humoralinį imunitetą), T
limfocitus (atsakingi už ląstelinį imunitetą) ir natūraliuosius žudikus,
■ Ramioje būsenoje randami limfoifiniuose organuose bei kraujyje,
■ Eiga:
● Į kūną patekus antigenams limfocitai aktyvuojami, prasideda
proliferacija - virtimas funkciškai aktyviomis skirtingomis
ląstelių populiacijomis; tada ląstelės migruoja į audinius, kur
imuninės ląstelės atlieka savo funkcijas
■ B limfocitai:
● Išsivysto ir subręsta kaulų čiulpuose,
● Paplinta antriniuose limfoidiniuose organuose ir
audiniuose,
● Gali diferencijuotis į: B atminties ląsteles ir plazmocitus,
● Dalyvauja humoraliniame imunitete
○ Plazmocitai: išskiria antikūnus; diferencijuojantis
tampa kitokiu limfocitu, padidėja citoplazmos,
organelių; diferencijuojasi iš kamieninės ląstelės;
○ B atminties ląstelės: atsimena informaciją apie buvusį
antigeną ir jei reikia, gali diferencijuotis į plazmocitus ir
pradėti kurti antikūnus
■ T limfocitai:
● Eiga:
○ Po brendimo patenka į kraujotaką ir cirkuliuoja per
limfinius mazgus ir sutinka antigenus,
○ Aktyvacija ir virtimas efektorinėmis ir atminties
ląstelėmis,
○ Efektorinės ląstelės migruoja į infekcijos ar pažeidimo
vietą ir ją gydo
● Pirmtakai išsivysto kaulų čiulpuose, tada iškeliauja ir subręsta
užkrūčio liaukoje, subrendę patenka į kraują ir plinta,
● Paplinta periferiniuose limfiniuose organuose ir
audiniuose,
● Vykdo ląstelinį imunitetą ir padeda B limfocitams vykdyti
humoralinį imunitetą,
● Diferencijuojasi į: padėjėjus, atminties, citotoksinus ir
slopintojus,
○ Citotoksinai (TC): pirminės efektorinės ląstelės,
○ Padėjėjai (TH): aktyvuoja B limfocitus bei padeda
kitiems T limfocitams,
○ Slopintojai (TS): slopina imuninį atsaką, kai antigenas
pašalinamas; slopina abiejų tipų limfocitus tiesioginėse
ir uždelstose imuninėse reakcijose,
○ Atminties (TM): labai ilgai gyvena ir atsimena
informaciją apie antigenus, dalyvauja antrinėse
imuninėse reakcijose, kai antigenas patenka antrą
kartą
■ T ir B limfocitų skirtumai: a.) B limfocitai atpažįsta neapdorotą
antigeną kraujyje arba limfoje receptorių dėka b.) T limfocitai
atpažįsta antigeną apdorotoje formoje kaip peptido fragmentą, kurį
pateikia MHC molekulės
■ Natūralieji žudikai:
● Reziduoja blužnyje, o cirkuliuoja kraujyje,
● Gali diferencijuotis į: citotoksinius limfocitus,
● Naikina vėžines bei virusais infekuotas ląsteles,
● Gali išskirti citokinus ir moduliuoti imuninį atsaką
■ Pagrindinis audinių suderinamumo kompleksas (MHC) - tai
ląstelių paviršiaus molekulių kompleksas, koduojamas genų; ši šeima
kontroliuoja didžiąją dalį imuninės sistemos; MHC prisijungia patogenų
baltymų fragmentus; atpažįstamas T limfocitų
■ Ag - genetiškai svetima medžiaga, antigenas (baltymai, virusai,
svetimos ląstelės, genetiškai pakitusios savos ląstelės,
■ Ak - baltymai ir plazmos globulinai, išskiriami plazmocitų, kai į kūną
patenka svetimkūnis, antikūnai pristvirtina prie jo paviršiuje esančių
antigenų, antikūnai yra specifiški ir kiekvienas susijungia su tam tikru
antigenu
■ IgA, IgD, IgE, igG, IgM - pagrindinės imunoglobulinų klasės
● Megakariocitai: didelės ląstelės, skiltėti ir dideli branduoliai, citoplazmoje yra daug
mitochondrijų, turi ŠET, Goldžio kompleksą, iš kurio atsiranda kraujo plokštelių
granulės; galima rasti kaulų čiulpuose, kepenyse ir blužnyje; jie priartėja prie venulės
ir nuo jų atitrūksta kraujo plokštelės
● Kraujo plokštelės:
● Neturi branduolių,
● Ląstelių fragmentai,
● Kyla iš poliploidinių kaulų čiulpų ląstelių megakariocitų, kurie vystosi iš
megakarioblastų (megakarioblastų virtimą į megakariocitus stimuliuoja
trombopoietinas):
○ Megakarioblastas: bezofilinė citoplazma, didelis ovalus branduolys, turi kelis
branduolėlius; DNR replikuojasi ir pasiekia nuo 8N iki 64N, bet citoplazma
nesidalija, dėl to branduolys labai padidėja ir segmentuojasi,
○ Megakariocitai: didelės ląstelės, skiltėti ir dideli branduoliai, citoplazmoje yra
daug mitochondrijų, turi ŠET, Goldžio kompleksą, iš kurio atsiranda kraujo
plokštelių granulės; galima rasti kaulų čiulpuose, kepenyse ir blužnyje; jie
priartėja prie venulės ir nuo jų atitrūksta kraujo plokštelės
● Dalyvauja kraujo krešėjime,
● Skaičius: 150-400 x 109 litre,
● Gyvena apie 10d.,
● Turi tamsesnę centrinę zoną - granulomerą, kurioje yra granulių su plokštelės
kilmės augimo faktoriumi (PDGF), plokštelių faktoriu 4, mitochondrijomis ir
glikogenu, gali susijungti su citoplazma ir degranuliuojasi; šviesesnė zona -
hialomeras su atvirais kanalėliais, kurie susijungę su plazmine membrana greitai
degranuliacijai, ir citoskeletu,
● Turi dvi veikimo stadijas: užkemša kraujagyslių sienelės pažeidimą ir dalyvauja
trombų susidaryme
● Plokštelių agregacija:
○ Pirminė: sudaromas plokštelių kamštis, kai pažeidžiamas kraujagyslių
endotelis ir plokštelių glikogaliksas prisijungia prie kolageno endotelio
pamatinėje membranoje arba po ja esančiame audinyje,
○ Antrinis: plokštelės kamštyje išskiriamas glikoproteinas, kuris skatina
tolimesnę adheziją, taip didinant kamštį
● Kraujo krešėjimas:
○ Dalyvauja: fibrinogenas (iš kraujo plazmos), baltymai iš pažeisto endotelio
(pvz.: von Willebrand faktorius) ir plokštelių faktorius 4 (iš plokštelių
granulių; jis yra chemokinas monocitams, neutrofilams ir fibroblastams)
○ Faktoriai paskatina reakcijas, kurių dėka iš fibrinogeno susidato fibrinas,
kuris sudaro skaidulų tinklą ir pritraukia kraujo forminius elementus,
○ Plokštelių augimo faktorius taip pat stimuliuoja fibroblastus, kurie
stimuliuoja kolageno gamybą ir užgydo žaizdą po krešuliu,
○ Kraujo krešulio susitraukimas/retrakcija: krešulys sumažėja dėl aktino ir
miozino esančio kraujo plokštelėse,
○ Krešulio pašalinimas: atsistato po krešuliu esantis endotelis ir patį krešulį
ištirpina proteoliziniai fermentai, kuriuos aktyvuoja endotelis, gali susidaryti
randas
● Trombocitopenija:
○ Cirkuliuojančių kraujo plokštelių sumažėjimas,
○ Priežastys:
■ Neefektyvi gamyba kaulų čiulpuose dėl folinės rūgšties arba B12
trūkumo,
■ Spindulinis arba chemoterapinis gydymas,
■ Autoimuninės arba virusinės ligos
Iš mieloidinių kamieninių ląstelių formuojasi: visos kraujo ląstelės išskyrus limfocitai
Iš limfoidinių kamieninių ląstelių formuojasi: tik limfocitai

21 Tinklinis jungiamasis audinys (limfmazgis) 45

22 Makrofagocitai, fagocitavę anglies dulkes (limfmazgis) 47

Makrofagocitai:
○ susiformuoja iš monocitų, jiems emigruojant iš kraujo į jungiamąjį audinį;
○ fagocituoja žuvusias ląsteles jungiamuosiuose audiniuose, svetimkūnius,
ląstelių liekanas;
○ sintezuoja ir išskiria citokinus, kurie difunduoja į kapiliarus ir išplinta organizme, citokinai padeda sutelkti su
svetimkūniais kovojančias ląsteles (kaip limfocitus);
○ makrofagocitai apdoroja antigeną ir pateikia jį B limfocitams ant
makrofagocito plazminės membranos paviršiaus, tuomet B limfocitai susiriša su antigeno ir MHC (audinių suderinamumo
kompleksas) kompleksu ir gamina specialius tam antigenui antikūnius
● Limfa:
○ Cirkuliuoja iš iš audinių širdies link,
○ Vykdo mitybinę ir apsauginę funckijas
23 Hialininė kremzlė ir tariamai daugiasluoksnis stulpinis virpamasis epitelis (trachėja) 54

Randama sąnariniuose paviršiuose, kvėpavimo takų sienelėse

● Turi antkremzlį, kurį sudaro chondrogeninis bei skaidulinis sluoksnis (neturi tik
sąnariniuose paviršiuose),
● Sinovijinė membrana dalyvauja sinovijinio skysčio gamyboje, o jis svarbus sąnarinių
paviršių hialininės kremzlės mitybai,
● Sąnarinė kremzlė nevaskuliarizuota,
● Turi didelį kiekį II tipo kolageno tarpląstelinėje medžiagoje,
● Gali dalyvauti kremzlinėje osteogenezėje,
● Chondrocitai išskiria tarpląstelinę medžiagą, gali daugintis,
● Chondrocitoblastai gamina tarpląstelinę medžiagą
● Pagrindimas:
○ Turi antkremzlį su skaiduliniu ir chondrogeniniu sluoksniais,
○ Pavieniai chondrocitai arba izogeninės chondrocitų grupės,
○ Turi tarpteritorinės ir teritorinės medžiagos

24 Kaulo formavimasis iš mezenchimos (embriono galvutė) 57

Formuojasi iš mezenchimos,
● Susidaro plokštieji, trumpieji ir ilgieji kaulai,
● Formavimasis:
○ Kaulėjimo centro susidarymas: formuojasi kraujagyslės, susidaro vaskuliarizuotas kaulėjimo centras, kad patektų
osteoblastocitų prekursoriai; dalis mezenchimos ląstelių palaipsniui pradeda grupuotis ir virsta osteogeninėmis ląstelėmis
○ Osteoidinė: osteoblastocitai sintetina ir išskiria osteoidą (dar neturinti druskų,
minkšta medžiaga, turi daug I tipo kolageno ir proteoglikanų); osteoblastocitai
išskiria kaulinę matricą, vis ją atidėdami žemiau savęs, tačiau dalis sustoja
gaminti medžiagą ir pavirsta į osteocitus.
○ Tarpląstelinės medžiagos mineralizacija (kalcifikacija): pagamintas osteoidas kietėja dėka jo kalcifikacijos ir
mineralizacijos; Ca druskos kaupiasi kaulinio audinio matricoje; Ca jonai ir kitos neorganinės medžiagos į šitą sritį gali
patekti per audinių skystį
○ Kaulinio audinio persitvarkymas: tinklinis skaidulinis kaulinis audinys virsta plokšteliniu; kai kuriose srityse akytoji
medžiaga virsta tankiąja kauline medžiaga; pradeda formuotis plokštelinis kaulas apie kraujagysles; osteoblastocitai pradeda
gaminti kaulines plokšteles, kurios kaupiasi sijų paviršiuje

25 Riebalinis jungiamasis audinys (liežuvis) 60

26 Vienaląstė liauka ir neruožuotasis raumeninis audinys (storoji žarna) 69

Egzokrininė liauka
● Randama: tarp kitų epitelio ląstelių kvėpavimo takuose, žarnyno gleivinėje
● Sekretuoja apokrininiu būdu (išskiriant sekretą, atsiskiria ląstelės membranos
fragmentai), būdinga gera viduląstelinė regeneracija, taip atkuriami prarasti ląstelės
sandai
● Gamina gleives
● Pagrindimas:
○ Aiškios kriptos,
○ Turi stulpines ir taurines ląsteles
27 Chromatofilinė medžiaga neuronuose ir ependimocitai (nugaros smegenys) 75

Chromatofilinę medžiagą sudaro daug, glaudžiai išsibarsčiusių gET talpyklų,

plokštelių, maišelių ir vamzdelių.
● Neurono kūno ir dendritų labai suvešėjęs gET garantuoja viduląstelinę jų
regeneraciją ir ilgaamžiškumą. Pažeidus neuroną, chromatofilinė medžiaga išnyksta.
● Nudažius metileno mėliu (Nislio reagentu), kūne bei dendrituose išryškėja
chromatofilinė medžiaga - gET+ribosomos. Aksone šios medžiagos nėra.
● Pažeidus neuroną, chromatofilinė medžiaga išnyksta.

28 Periferinė mielininė nervinė skaidula 80

Mielinės nervinės skaidulos neurofibrae myelinatae:
- Randama CNS ir PNS,
- Šios struktūros yra sudėtingesnės ir storesnės,
- PNS:
- Sudaryta iš vieno ašinio cilindro, kurį dengia iš neurolemocitų susiformavę du
dangalai: storesnis vidinis - mielinis stratum myelini ir plonesnis išorinis
- neurolema neurolemma,
- Neurolema - neurolemocito branduolys, citoplazma ir organelės,
sukoncentruotos mielinės skaidulos perferijoje ir apgaubtos plazmine
membrana,
- Mielinį dangalą sudaro mezaksonas, apsisukęs apie ašinį cilindrą,
- Mielinis dangalas sistemingai nutrūksta ir trūkio vieta, kurią gaubia tik
neurolema ir gretimų neurolemocitų plazmolemų jungtys, vadinama nervinės
skaidulos/Ranvjė mazgu nodus neurofibrae. Čia randama daug Na+
kanalų, kurie būtini nerviniam signalui plisti,
- Skaidulos segmento mieliniame dangale matyti intervalai išsidėstę šviesi
ruoželiai - mielino įpjovos,
- Mielino įpjovose mielinis dangalas nenutrūksta, tik mielino plokštelės
išsidėsto puriau ir tarpelius tarp jų užpildo neurolemocito citoplazma,
- Nervinis impulsas sklinda 5-120 m/s greičiu, jis plinta šuoliškai,
- Depoliarizacija randama tik Ranvjė mazgo srityje
● Mielino skaidulų formavimasis:
- Ašinis cilindras įsiterpia į neurolemocito plazmolemą, susidaro mezaksonas,
- Neurolemocitas ima suktis spirale apie ašinį cilindrą, o mezaksonas koncentriškai sluoksniuojasi apie jį ir sudaro mielinį
dangalą,
- Neurolemocito branduolys, citoplazma ir organelės nustumiamos į ląstelės periferiją,
- Susiformuoja neurolema
Švano ląstelės - periferinės nervų sistemos glijos ląstelės, esančios prie mielininių ir
nemielininių nervinių skaidulų.
29 Daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis (makštis) 91

Randama burnos ertmėje, makštyje, stemplėje, išangėje, ragenoje

● Pamatinis sluoksnis: ląstelės aktyviai dalijasi, kad atsinaujintų epitelis, vienas, kartais du sluoksniai kubinių/stulpinių
epiteliocitų
● Tarpinis sluoksnis: keli sluoksniai daugiakampių epiteliocitų; tvirtinasi apatiniu poliu prie žemesnių ląstelių viršutinio
poliaus
● Paviršinis sluoksnis: plonas; keli sluoksniai plokščių epiteliocitų
● Pagrindimas:
○ Daugiasluoksnis: turi pamatinį, tarpinį ir paviršinį sluoksnius skirtingų ląstelių
(jos skiriasi forma, branduolių ryškumu),
○ Plokščiasis: nes viršutinis sluoksnis yra plokščiųjų ląstelių sluoksnis,
○ Neragėjantis: nes yra makštyje, neturi ragėjančio epitelio, jis randamas tik ant
kūno paviršiaus, ragėjantis epitelis saugo oda nuo išdžiūvimo, o jo
neturėjimas reiškia, kad šis epitelis yra drėgnas dėl liaukų išskiriamų sekretų

30 Griaučių ruožuotasis raumeninis audinys (liežuvis) 92

Griaučių ruožuotasis audinys
● Sudarytas iš: griaučių ruožuotųjų miocitų ir jungiamojo audinio su
kraujagyslėmis, limfagyslėmis ir nervais.
Griaučių ruožuotasis miocitas susideda iš:
- Plazmolemos,
- Daug branduolių,
- Miofibrilių,
- Citoplazmos su organelėmis
Savybės:
- Labai ilgos ląstelės, jų ilgis priklauso nuo ląstelių,
- Nešakotos,
- Matomas skersinis ruožuotumas,
- Daugybė branduolių periferijoje,
- Jungiamasis audinys, nervinės skaidulos ir kraujagyslės randamos tarp miocitų,
- Veiklą reguliuoja somatinė nervų sistema
Miofibrilės:
- Yra išsidėsčiusios miocito centre išilgai per visą jo ilgį
- 0,5-2 mikrometrų skersmens
- Susideda iš plonųjų ir storųjų miofilamentų:
● Šviesiosios sritys. Sudaro plonieji miofilamentai. Yra izotopoškos poliarizuotai
šviesai, todėl vadinamos izotropiniais (I) diskais.
● Tamsiosios sritys.Sudaro persidengę plonieji ir storieji miofilamentai. Jos yra
anizotropiškos poliarizuotai šviesai, todėl vadinamos anizotropiniais (A) diskais.
● Visų miofibrilių izotropiniai ir anizotropiniai diskai sutampa, todėl miocitas - skersai
ruožuotas.
Griaučių ruožuotojo raumeninio audinio formavimasis
1. Nugaros srityje iš paašinės mezodermos formuojasi somitai (42-44 poros)
2. Galvos srityje 7 somitomerai nevirsta somitais
3. Šios ląstelės susimaišo su nervinės skiauterės ląstelėmis ir sudaro
ektomezenchimą
4. Somitų ląstelės diferencijuojasi į: dermatomą, miotomą, sklerotomą
5. Miotomo ląstelės diferencijuojasi į mioblastus:
a. Mioblastai migruoja į būsimų raumenų vietą ir jungiasi vieni su kitais - taip
sudarydami miosimplastus, kurie virsta griaučių ruožuotaisiais miocitais.
Susiformuoja miofibrilės, branduoliai nustumiami į perferiją, ląstelės centras
ir mikrovamzdeliai nunyksta, gET sumažėja.
b. Mioblastai diferencijuojasi į miosatelitocitus ir išsidėsto ant miosimplastų
6. Galvos srities griaučių ruožuotieji miocitai formuojasi iš ektomezenchimos ląstelių
● Funkcija- šis audinys yra pritaikytas atlikti mechaninį darbą ir geba išlaisvinti cheminę
energiją, sukauptą ATP ir fosfokreatine, glikogeno intarpuose

31 Širdies ruožuotasis raumeninis audinys (išilginis pjūvis) 94

Požymiai:
a) Įterptinis diskas - gretimų širdies raumeninių ląstelių kontakto vieta.
b) Šviesiosios sritys - sudaro plonieji miofilamentai. Yra izotopoškos poliarizuotai
šviesai, todėl vadinamos izotropiniais (I) diskais.
c) Tamsiosios sritys - sudaro persidengę plonieji ir storieji miofilamentai. Jos yra
anizotropiškos poliarizuotai šviesai, todėl vadinamos anizotropiniais (A) diskais.
Visų miofibrilių izotropiniai ir anizotropiniai diskai sutampa, todėl miocitas - skersai
ruožuotas.
d) Z linija - izotropinius diskus skersai į dvi lygias dalis dalija siauras anizotropinės
medžiagos ruožas, kur jungiasi plonieji miofilamentai
e) H zona - šviesus ruoželis anizotropinio disko viduryje, kur niesiekia plonieji siūleliai.
f) M linija (mezofragma) - Storųjų miofilamentų tamsi jungimosi vieta. Miomezinas,
obskurinas, M baltymas.

Sudarytas iš: širdies raumeninių ląstelių (darbinių kardiomiocitų ir laidžiosios

sistemos kardiomiocitų) ir jungiamojo audinio su kraujagyslėmis, limfagyslėmis
ir nervais
● Prieširdžių kardiomiocituose randama prieširdžių natriuretinio faktoriaus ir
smegenų natriuretinio faktoriaus intarpų (jie yra hormonai diuretikai), kurie slopina
renino sintezę inkstuose ir aldosterono sintezę antinksčiuose bei atpalaiduoja
kraujagyslių neruožuotuosius miocitus.
● Kardiomiocitų funkcija: perduoda elektrinius kontrakcijos impulsus darbiniams
kardiomiocitams, kad ritmiškai susitrauktų prieširdžiai, o po to skilveliai.
● Kardiomiocitų požymiai:
a) verpstės formos;
b) vienas branduolys;
c) matomos miofibrilės
● Širdies ruožuotojo raumeninio audinio formavimasis
1. Formuojasi iš šoninės mezenchimos vidurių lapelio, kuris supa endotelinį širdies
vamzdelį
2. Vidurių lapelio ląstelės virsta mioblastais, kurie susiliečia vienas su kitu ir vėliau
formuojasi tarpląstelinės jungtys - susidaro įterptiniai diskai

32 Širdies ruožuotasis, griaučių ruožuotasis ir neruožuotasis raumeniniai audiniai 93

33 Daugiapolis neuronas ir ependimocitai (nugaros smegenys) 95

34 Makrofagocitai, fagocitavę dažus (jungiamasis audinys) 97

35 Periferinis kraujo tepinėlis 100

Dar turi eozinofilinius granulocitus, bazofilinius granulocitus
● Monocitai:
● Sudaro 3-8% tūrio,
● Branduolys inksto ar pupelės formos, citoplazmoje daug mitochondrijų, Goldžio
kompleksas, ŠET, granulės su įvairiais fermentais
● Cirkuliuoja iki 5d.,
● Audiniuose virsta į makrofagocitus:
○ Formuojasi iš monocitų,
○ Turi daug granulių citoplazmoje,
○ Gyvena 60-90d.,
○ Kaupiasi bakterinės infekcijos vietose,
○ Fagocituoja žuvusias ląsteles, svetimkūnius, ląstelių liekanas,
○ Išskiria citokinus, kurie padeda sukaupti organizmo jėgas kovai su infekcija, mobilizuoja kitas ląsteles,
○ Makrofagocitas Interleukinas-1 pritraukia limfocitus, kurie gamina antikūnius, ir neutrofilus,
○ Apdoroja antigeną ir pateikia limfocitams, atpažįsta,
○ Mononuklearinė fagocitinė sistema: gali būti raudonųjų kaulų čiulpų,
blužnies, limfinių mazgų, jungiamojo audinio makrofagocitai; kepenų
makrofagocitai (Kupferio ląstelės); plaučių makrofagocitai; osteoklastocitai;
epidermio mekrofagocitai (Langerhanso ląstelės); mikroglijos nerviniame
audinyje; makrofagi sąnario kapsulėje; kilusi iš monocitų ar jų pirmtakų

36 Pigmentinis jungiamasis audinys (akies gyslainė) 8A

Tai puriojo kolageninio jungiamojo audinio rūšis,
Pigmentą suteikia melanocitai: netaisyklingos formos, nedidelės ląstelės, kurios gamina rudą pigmentą melaniną,
Randamas rainelėje, gyslainėje ir genitalijų odoje (po brendimo dermoje)