Ląstelės struktūra ir

funkcijos
Ląstelės teorija
• Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių.
• Naujos ląstelės atsiranda iš senųjų joms dalijantis.
• Ląstelė yra svarbiausias gyvųjų organizmų struktūrinis ir funkcinis
vienetas.
• Ląstelėse vyksta medžiagų apykaita.
• Ląstelėse yra sukaupta genetinė informacija, kuri joms dalijantis
perduodama iš kartos į kartą.
Prokariotų ląstelė
• Nesudėtinga struktūra.
• Evoliucijos požiūriu skiriami du prokariotų domenai – bakterijos ir
archėjos.
Prokariotų ląstelė
Prokariotų ląstelė
Prokariotinės ląstelės neturi membrana apgaubto branduolio ir membraninių organelių.
• Kapsulė – dalyvauja sudarant kolonijas ir atlieka apsauginę funkciją.
• Sienelė – dengia ląstelę, suteikia būdingą formą, atlieka atramos, apsauginę funkciją.
• Plazminė membrana – vykdo medžiagų mainus, gaubia ląstelę.
• Nukleoidas – bakterijos chromosoma, paveldimos informacijos nešėja, žiedinė DNR.
• Plazmidė – maža žiedo pavidalo pagalbinė DNR molekulė.
• Citoplazma – užpildo vidų, jungia organeles, vykdo medžiagų apykaitą.
• Ribosomos – sintetina baltymus.
• Intarpai – kaupia maisto medžiagų atsargas.
• Žiuželiai – atlieka judėjimo funkciją.
• Fimbrijos – prisitvirtina prie aplinkos daiktų šeimininko ląstelių.
Tilakoidai – vykdo fotosintezę melsvabakterėse.
Dauguma bakterijų sekretuoja glikokaliksą, kuris sudaro arba kapsulę arba bakterijos gleives.
Eukariotų lastelės
Gyvūninė ląstelė
• Branduolys – saugo ir perduoda genetinę informaciją, kontroliuoja gyvybines funkcija.
• Mitochondrija – vyksta ląstelinis kvėpavimas, aprūpina ląstelę energija.
• Endoplazminis tinklas:
• Šiurkštusis – sintetina, supakuoja ir pro ląstelę transportuoja baltymus.
• Lygusis – sintetina, kaupia ir transportuoja lipidus.
• Goldžio aparatas – kaupia, modifikuoja baltymus, lipidus, supakuoja į pūsleles ir
transportuoja plazminės membranos link – sekrecija.
• Lizosomos – kaupia virškinimo fermentus, skaido į ląstelę patekusį maistą, suvirškina net
savo ląstelės funkcinį aktyvumą praradusias, patologiškas dalis – autolizė.
• Citozolis – plazminės membranos apgaubtas ląstelės turinys, išskyrus organeles.
• Pagrindinė jo medžiaga – vanduo.
• Jame yra ištirpusių įvairių druskų, aminorūgščių, baltymų, fermentų, nukleorūgščių.
Augalinės ląstelės
• Chloroplastai – vykdo fotosintezę.
• Centrinė vakuolė – kaupia ląstelines sultis, atsargines maisto
medžiagas, pigmentus, nuodingas medžiagas, atlieka atramos funkcija
– palaiko vidinį augalų ląstelės slėgį, suteikia tvirtumo.
• Tonoplastas – centrinės vakuolės membrana.
Ląstelių organelės
 Branduolys

• Branduolys – ląstelės centre.

• Branduolio turinį gaubia branduolio apvalkalas.
• Branduolio apvalkalas – sudarytas iš dviejų membranų.
• Išorinė membrana pereina į endoplazminio tinklo membraną.
• Išorinė ir vidinė membrana sudaro branduolio poras.
• Pro poras vyksta medžiagų mainai į branduolį ir iš jo.
• Branduolyje yra nukleoplazma, kurioje yra chromatino, jis sudarytas iš DNR ir
histonų(baltymų turinčių neigiamą krūvį).
• Branduolio užpildas – sudarytas iš dviejų dalių: tarpinių filamentų, kurie sudaro
tinklinę struktūrą ir baltymų užpildo.
• Funkcija – informacijos saugojimas.
Endoplazminis tinklas
• Yra dviejų rūšių: grūdėtasis ir lygusis.
• Endoplazminiam tinklui grūdėtumo suteikia prie membranos
prisijungusios ribosomos.
• Grūdėtajame endoplazminiame tinkle sintetinami baltymai, kurie
įterpiami į endoplazminio tinklo, Goldžio komplekso, lizosomų ar
plazminę membraną arba sekretuojami iš ląstelės.
• ŠET prie baltymų prijungiami angliavandeniai.
• Nuo endoplazminio tinklo atsiskiria pernašos pūslelės, kurios perneša
susintetintus baltymus į GK.
 Endoplazminis
tinklas
• Lygusis endoplazminis tinklas yra
lipidų sintezės vieta. Čia
sintetinami fosfolipidai, iš
cholesterolio sintetinami
steroidiniai hormonai.
• Labai svarbi kepenyse LET
funkcija - padaryti nekenksmingas
į organizmą patekusias
nuodingasias medžiagas.
• Kepenyse toksiškos hidrofobinės
medžiagos hidrofilinėmis ir
pašalinamos iš organizmo.
• Kepenų LET skaidomas alkoholis.
Goldžio kompleksas
• Goldžio kompleksas sudarytas iš plokščių, vienos membranos
apgaubtų struktūrų, kurios panašios į vieną ant kitos sudėtas lėkšteles.
• Iš ET pūslelėmis patekę baltymai GK toliau modifikuojami.
• Labai svarbi Goldžio komplekso funkcija yra rūšiuoti baltymus. Vieni
jo membraninėse pūslelėse išnešti baltymai patenka įplazminę
membraną, kiti į lizosomas.
• Kai kurios pūsleles susilieja su plazmine membrana ir baltymai
sekretuojami už ląstelės. Šis procesas vadinamas egzocitoze.
• Goldžio komplekse susidaro virškinimo fermentai ir lizosomos;
lizosomos dalyvauja viduląsteliniame virškinime;
Mitochondrija
• Jose vyksta oksidacinis fosforilinimas ir sintetinama ATP – pagrindinė
ląstelės naudojama energija.
• Mitochondriją gaubia dvi membranos – išorinė ir vidinė.
• Vidinė membrana sudaro įlinkius, vadinamus kristomis.
• Vidinėje mitochondrijų membranoje yra elektronų pernašos grandinė ir
baltymų kompleksas, sintetinantis ATP.
• Vidinė membrana gaubia užpildą (matriksą), kuriame vyksta krebso ciklas,
oksiduojamos riebalų rūgštys.
• Mitochondrijos turi savo DNR, kuri koduoja tam tikrų baltymų biosintezę.
Chloroplastai
- tai augalų organelės, vadinamos plastidėmis.
• Plastidės skiriasi baltymais ir pigmentais.
• Chloroplastuose yra pigmento chlorofilo, kuris suteikia lapams žalia spalvą.
• Chloroplastuose taip pat yra geltonų, oranžinių ir raudonų pigmentų karotenoidų, kurie vaisiams
ir augalų žiedams suteikia būdingą spalvą.
• Leukoplastuose nėra pigmentų, jie bespalviai.
• Šaknų, šakniagumbių leukoplastuose sintetinamas ir kaupiamas krakmolas.
• Chloroplastuose vyksta fotosintezė.
• Chloroplastus gaubia dvi membranos. Vidinė gaubia stromą (tamsinė reakcija).
• Stromoje yra trečioji membranų struktūra – tilakoidai, kurie sudaro granas.
• Tilakoidų membranose yra šviesą sugeriantys pigmentai, baltymai ir chlorofilas, kurie reikalingi
fotosintezės šviesiniai stadijai.
Lizosomos
Mažos viena membrana apgaubtos ląstelių organelės.
• Jomis tampa kai kurios nuo GK atsiskyrusios pūslelės, kuriose yra
fermentų.
• Lizosomose skaidomi baltymai, nukleorūgštys, angliavandeniai, lipidai.
• Fermentai hidrolazės, naudodamos vandenį, katalizuoja šių molekulių
skaidymą.
• Lizosomose pH5, todėl fermentai vadinami rūgštinėmis hidrolazėmis.
• Funkcijos – skaidyti medžiagas, kurios iš aplinkos patenka vykstant
endocitozei, taip pat ląstelės makromolekulės ir pasenusios ar pažeistos
organelės, pvz: mitochondrijos.
Peroksisomos
• Turi visos eukariotinės ląstelės.
• Organelėse kaupiamos ir oksiduojamos nuodingos medžiagos.
• Vykstant oksidacijai, susidaro vandenilio peroksidas, jis ir iš jo susidaręs
hidroksiradikalas gali oksiduoti baltymus, nukleorūgštis ir lipidus.
• Vandenilio peroksidą peroksisomose skaido katalazė.
• Augalų peroksisomos vadinamos glioksisomomis, jose vyksta
angliavandenių biosintezė.
• Sėkloms dykstant, peroksisomose iš riebalų sintetinami angliavandeniai.
Vakuolės
- Tai membranos apgaubta pūslelė, būdinga augalams, grybams ir protistams.
• Suaugusių augalų centrinė vakuolė vadinama – tonoplastu.
• Vakuolėje kaupiami fermentai, vanduo , atsarginės maisto medžiagos:
aminorūgštys, angliavandeniai, neorganiniai jonai.
• Kai kurie vakuolės pigmentai lemia augalo vainiklapių spalvą.
• Kita svarbi vakuolės funkcija: palaikyti augalo ląstelės tūrį.
• Didelė vakuolė spaudžia plazminę membraną ir ląstelės sienelę. Šis susidaręs
slėgis vadinasi – turgoriniu slėgiu.
• Sumažėjus turgorui augalas nuvysta.
• Protistai turi virškinančiąsiai ir pulsuojančias vakuoles.
 Ribosomos

- Tai rRNR ir baltymų kompleksas.

• Jose sintetinami baltymai.
• Ribosomas apibūdina konstanta S, kuri rodo centrifuguojamų dalelilių
nusėdimo greitį.
• 70 S ribosoma sudaryta iš dviejų subvienetų – didžiojo 50 S ir mažojo
30S.
• Kiekvieno subvieneto sudedamosios dalys yra rRNR ir baltymai.
• Ribosomos didžiajame subvienete esanti rRNR katalizuoja peptidinio
ryšio susidarymą.
 Ląstelės griaučiai
• Ląstelės viduje yra ląstelės griaučiai (citoskeletas).
• Funkcijos: palaiko ląstelės formą, padeda ląstelėms judėti.
• Ląstelės griaučiai yra tinklas, sudarytas iš trijų skirtingų baltymų: mikrovamzdelių, tarpinių
gijų ir aktino gijų.
• Kiekviena struktūra sudaro daug baltymų monomerų.
• Mikrovamzdeliai – funkcija padeda palaikyti ląstelės formą, judėti organelėms ir
chromosomoms vykstant mitozei ir dalijantis ląstelei.
• Tarpines gijos – palaiko ląstelės formą.
• Aktino gijos – palaiko ląstelės formą, padeda susitraukti raumenims, judėti ląstelei, svarbios
endocitozei.
• Centriolės – prieš dalijantis gyvūno ląstelei, centriolės pasidaugina ir kiekviena pora
patenka į skirtingas centrosomas. Ląstelei dalijantis abi centriolės nunešamos į priešingus
ląstelės polius ir sudaro mitozinę verpstę. Centriolės padeda judėti chromosomos.
 Protistai
• Vienaląščiai eukariotai.
• Prie protistų priskiriami dumbliai ir pirmuonys.
• Dumbliai vykdo fotosintezę ir išskiria labai daug atmosferos deguonies.
• Turi celiuliozine sienele, chlorofilo a ir b, maisto atsargas kaupia
chloroplastuose krakmolo grūdelių pavidalu.
• Gėlavandeniai pirmuonys, pavyzdžiui, didžiosios amebos, turi
pulsuojančiąsias vakuoles, kuriose kaupiasi citoplazmos vandens
perteklius. Pulsuojančiosiose vakuolėse yra specialus baltymas
akvaporinas.