Visi gyvieji organizmai sudaryti i lsteli.

Eukariot (protist, gryb, augal ir gyvn) lstels turi tikr

membrana apgaubt branduol ir membranines organeles. Eukariotin lstel sudaro trys neatsiejamos dalys:
plazmin membrana, citoplazma ir branduolys. Plazmin membrana sudaryta i fosfolipid, glikolipid,
glikoprotein, baltym ir cholesterolio. Pagrindin jos funkcija mediag patekimo lstel ir alinimo i jos
reguliavimas.

Plazmin membrana
Citoplazm sudaro vanduo ir jame itirpusios mineralins mediagos. Joje gausu ferment, vyksta mediag
apykaita, isidsiusios organels. Branduolys nuo vidinio lstels turinio atskirtas membrana, jame saugoma
DNR, kurioje slypi paveldimoji informacija. Augal ir gryb lstelse vir plazmins membranos yra lstels
sienel. Augal lsteli sienel sudaryta i celiuliozs, o gryb i chitino. Sienel suteikia lstelei form,
atlieka atramos, apsaugin funkcijas, puikiai praleidia vanden ir jame itirpusias mediagas. Citoplazmos
sileliai plazmodezmos, esanios augal lsteli sienelje, leidia augal lstelms jungtis tarpusavyje ir
keistis maisto mediagomis.
Dvimembrans lstels organels: branduolys, mitochondrijos, chloroplastai
Branduolys svarbiausia ir didiausia eukariotins lstels organel. Branduol gaubia branduolio apvalkalas
(1), sudarytas i dviej membran. Membranose yra poros (2), pro kurias branduol patenka baltymai, o i jo
citoplazm keliauja ribosom subvienetai. Branduolys upildytas nukleoplazma (3), kurioje yra chromatino.
Chromatinas yra silikos sandaros, prie lstelei dalijantis jis susiveja gijas chromosomas. Branduolyje
yra branduollis (4) (gali bti ir keli). Jame sintetinama RNR, kuri reikalinga susidaryti ribosomoms.

Pagrindin branduolio funkcija saugoti DNR, kurioje ukoduota genetin informacija apie visas kno lsteles
ir t lsteli mediag apykait.

Lstels branduolys
Mitochondrij supa dviguba membrana, kuri reguliuoja mediag judjim mitochondrij ir i jos. Iorin
mitochondijos membrana (1) yra lygi, o vidin (2) sudaryta i raukli krist (5). Mitochondrijos yra maos
(vos irimos pro viesin mikroskop), taiau kristos padidina membranos paviriaus plot, kuris reikalingas
aerobiniam kvpavimui btin baltym kompleksams prisijungti. Krist paviriuje yra grdeli, kurie gamina
energijos turint jungin ATP. Mitochondrijas upildo matriksas (3), kuriame yra ribosom (4), iedus
susijungusi DNR (6), ferment. Mitochondrijose vyksta lstelinis kvpavimas. Tai pagrindin j funkcija.
Daugiau mitochondrij bna tose lstelse, kurioms reikia daug energijos. J skaiius priklauso ir nuo lstels
paskirties, lstels amiaus, organizmo ries. Mitochondrijos daniausiai bna pailgos arba apskritos formos,
bet forma gali kisti. Tai priklauso nuo lstels ciklo ir ries. Naujos mitochondrijos susidaro lstelje
esanioms mitochondrijoms dalijantis pusiau.
Chloroplast yra tik fotosintez atliekaniose augal lstelse ir kai kuri protist lstelse. Chloroplast
gaubia dviguba membrana (7, 10). Jo vidus upildytas skysta stroma (8), kurioje yra DNR, ribosom,
fotosintezs reakcijoms btin ferment. Galima aptikti ir per fotosintez susidariusi stambi krakmolo
grdeli. Stromos viduje yra suplotus maielius panai tilakoid (11), kurie tam tikrose vietose sudaro
krveles granas (9). Gran tilakoid membranose yra pigmento chlorofilo, kuris sugeria Sauls vies.
Pagrindin chloroplasto funkcija fotosintezs vykdymas.

Mitochondrijos ir chloroplasto sandara

Vienmembrans lstels organels: endoplazminis tinklas, Goldio kompleksas, lizosomos, centrin
vakuol
Endoplazminis tinklas tai i membranini kanalli ir maieli sudaryta sistema. Kanalliai isiraizg po
vis lstel. Prie branduolio apvalkalo iorins membranos jungiasi grdtasis endoplazminis tinklas (2),
kurio paviriuje daug ribosom.Ribosomos (1) tai mai nemembraniniai kneliai ant endoplazminio tinklo.
J dar galima rasti citoplazmoje, mitochondrijose, plastidse. Kiekviena ribosoma sudaryta i dviej
subvienet, o ie i skirting RNR ir baltym. Ribosomos susidaro branduollyje. Jose sintetinami baltymai,
tad ir pagrindin grdtojo endoplazminio tinklo funkcija ineioti ribosom susintetintus baltymus po
lstel. Neapkibs ribosomomis endoplazminis tinklas vadinamas lygiuoju endoplazminiu tinklu (7). Jame
sintetinami lipidai, fosfolipidai ir steroidai. Endoplazminio tinklo galuose susidaro maos pslels (6).
Baltymai ir lipidai supakuojami psleles (5) ir perneami Goldio kompleks.
Goldio kompleksas (4) tai iek tiek igaubt maieli krvel, kuri viena pus nukreipta endoplazmin
tinkl, o kita plazmin membran. Goldio komplekso onuose susidaro pslels, kurias supakuojami
lipidai ir baltymai (3) ir nuneami plazmins membranos link. Dalis psleli virsta lizosomomis.

Grdtasis ir lygusis endoplazminis tinklas ir Goldio kompleksas

Lizosomos nedidels, apvalios organels. Tai nuo Goldio komplekso atsiskyrusios pslels, kuriose yra
ferment, padedani lstelei virkinti tam tikras mediagas. Lizosomose skaidomi baltymai, angliavandeniai,
lipidai, pasenusios ar paeistos organels. Lizosomos apgaubtos membrana, kuri saugo, kad jose esantys
fermentai nesuvirkint paios lstels. Lizosomos padeda lstelei susinaikinti (tuomet plyta lizosom
membrana ir isiskyr fermentai suvirkina lstel). Tai vadinama autolize.
Centrin vakuol randama augal ir gryb lstelse. Gyvn lstelse centrins vakuols nebna, j vakuols
smulkios, daniausiai atlieka mediag pernaos funkcij. Pirmuoni lstelse vakuols yra specializuotos,
pavyzdiui, pulsuojanioji vakuol i lstels alina vandens pertekli, virkinanioji vakuol geba skaidyti
maisto mediagas. Augal lstels centrin vakuol pilna lstels suli, atsargini maisto mediag (cukr,
aminorgi), joje randama pigment, nuodingj mediag. Kai osmoso bdu lstel skverbiasi vanduo,
susidaro turgorinis slgis, lstels tris padidja. Taip lstelei suteikiama atrama i vidaus. Tokios

turgorizuotos lstels suteikia oliniams augalams ir lapams atram. Neteks vandens augalas nuvysta,
suglemba jo lapai.

viesinis ir elektroninis mikroskopai, pro juos matomi lsteli ir j struktr

dydiai
Pagal apvietim mikroskopai skirstomi viesinius (optinius) ir elektroninius. Tiek viesiniame, tiek elektroniniame
mikros...

Pagal apvietim mikroskopai skirstomi viesinius (optinius) ir elektroninius. Tiek viesiniame, tiek
elektroniniame mikroskope naudojamas spinduli altinis. viesiniame mikroskope vaizdas matomas
regimosios viesos spinduliams kiaurai pervietus stebim objekt. Elektroniniame mikroskope vaizdas
matomas elektron srautui kiaurai pervietus tiriam objekt (taip veikia elektroniniai pervietimo
mikroskopai) arba elektronams atsispindint nuo stebimo objekto paviriaus (taip veikia rastriniai elektroniniai
mikroskopai).
viesiniai mikroskopai didina iki keli tkstani kart, o elektroniniai imtus tkstani kart. Tai
priklauso nuo bang ilgio: vidutinis regimosios viesos bangos ilgis yra 400720 nm, o elektron pluoto
apie 0,005 nm. Kuo trumpesnis spinduli bangos ilgis, tuo didesn mikroskopo skiriamoji geba. viesinio
mikroskopo skiriamoji geba yra madaug 200 nm, o elektroninio vos 1 nm. Pavyzdiui, augalo lstels yra
madaug 100 m, todl tokio dydio lsteles galima pamatyti pro viesin mikroskop, o lsteli organels yra
maesns negu 200 nm, todl j struktr galima stebti tik pro elektronin mikroskop.

mogaus jungiamojo audinio lstels, matomos pro viesin mikroskop (padidinta 500 kart)

Burnos gleivins lstels, matomos pro

viesin mikroskop (padidinta 1000 kart)

Gyvno
lsteli struktros, matomos pro elektronin mikroskop (padidinta 3975 kartus)

Branduolys ir mitochondrijos, matomos pro elektronin mikroskop (padidinta 13950 kart)

Chloroplastas, matomas pro elektronin mikroskop (padidinta 30000 kart)

Chloroplastas, matomas pro elektronin mikroskop (padidinta 85000 kart)

Svokos, formuls ir asmenybs

Autoliz
Savaiminis lstels susinaikinimas, kai plyus lizosomos membranai i jos isiskiria fermentai ir
suvirkina lstel.

Chromatinas
Lstels branduolyje esanti sil pavidalo mediaga, sudaryta i DNR ir baltym. Prie lstels
dalijimsi susiveja chromosomas.

Lstel
Smulkiausias ir svarbiausias gyvo organizmo struktrinis ir funkcinis vienetas.

Mikroskopas
Prietaisas, skirtas stebti labai maus objektus ar j struktras.

Nukleoplazma
Branduolio vid upildantis tirtas skystis, kuriame yra chromatinas ir branduollis.

Skiriamoji geba

Maiausias atstumas tarp dviej objekt, kuomet matome juos pro mikroskop kaip du atskirus, o ne
susiliejusius vien.

Turgorinis slgis
Augalo lstelse esantis plazmins membranos ir lstels sienels spaudimas i vidaus, kai centrin
vakuol osmoso bdu skverbiasi vanduo.

Svetains ir video

Gyvno lstel
Rodoma ir aikinama plazmins membranos, branduolio, endoplazminio tinklo, mitochondrij, lizosom,
Goldio komplekso veikla, rodomas kai kuri struktr vaizdas, matomas pro mikroskop.

Gyvno lstels sandara ir funkcijos

Demonstruojama gyvno lstels sandara. Spusteljus mygtuk su lstels organels pavadinimu,
paveiksllyje parodoma i organel, paaikinama jos funkcija. Toliau galima pasitikrinti inias pagal
nurodom funkcij ir paveiksll reikia pasirinkti tinkam gyvno lstels organel.

Gyvno lstels viduje

Rodomos gyvno lstels struktros ir pateikiami j pavadinimai.

Lstel, molekul ir nanostruktra

Rodomi vairi struktr ir lsteli dydiai.

Lstels pro skirtingus mikroskopus

Rodomas E. coli bakterijos, euglenos ir iedadulki vaizdas, matomas pro viesin mikroskop ir rastrin
bei pervietimo elektroninius mikroskopus.

Lstels sandara ir jos dali funkcijos

Rodoma augalo ir gyvno lstels sandara. Spusteljus lstels struktros pavadinim, pateikiamas jos
funkcijos apraymas.

Lstels viduje
Rodoma gyvno lstel. Pasirinkus ir spusteljus lstels struktr, ji priartinama, paaikinamos jos
funkcijos. Galima pasirinkti augalo lstel ir iklausyti apie lstels sienels, centrins vakuols ir
chloroplast funkcijas.

Lsteli dydio skal

Demonstruojami vairi lsteli ir struktr dydiai.

Mitochondrija
Rodoma ir aikinama mitochondrijos sandara ir funkcijos.

Vadovlio puslapiai
Sylvia S. Mader Biologija 1 knyga (Alma litera 1999 m.)

58-61; 63-75
64-65; 71

Gareth Williams Biologija tau" 11-12 klas, 1 dalis (Alma litera 2008 m.)

30-38; 42-43; 45
30-31; 36

Amebos prisitaikymas vykdyti gyvybines funkcijas

Ameba yra judrus heterotrofinis, neturintis pastovios kno formos protist karalysts atstovas, gyvenantis vandenyje
arba kit...

Ameba yra judrus heterotrofinis, neturintis pastovios kno formos protist karalysts atstovas, gyvenantis
vandenyje arba kituose organizmuose. Tai pirmuonis eukariotas, sudarytas i vienos lstels. Amebos lstel
yra savarankikas organizmas, prisitaiks vykdyti visas gyvybines funkcijas: virkinim, dauginimsi,
kvpavim, alinim.
Ameba juda ir gaudo maist (bakterijas, dumblius, kitus pirmuonis) pseudopodijomis, susidariusiomis
pasislinkus citoplazmai ir isitempus plazminei membranai. Maistas patenka amebos lstel fagocitozs bdu
pro plazmin membran. Tada aplink j i citoplazmos isiskiria virkinimo sultys ir susidaro virkinanioji
vakuol. Virkinimo sultys itirpdo dal maisto mediag ir ios i virkinaniosios vakuols patenka
citoplazm, o nesuvirkintos mediagos paalinamos pro bet kuri kno dal. Ameba maitinasi ir auga. Be
virkinaniosios vakuols ameba turi ir pulsuojanij vakuol, kurioje kaupiasi citoplazmoje esantis vandens
perteklius. Susikaups vanduo istumiamas i pulsuojaniosios vakuols pro plazmin membran.

Amebos maitinimasis fagocitozs bdu

1. Ameba.
2. Bakterija.
Esant nepalankioms aplinkos slygoms (pavyzdiui, atalus orui, idivus vandens telkiniui), ameba nustoja
maitintis ir jos mediag apykaita sustoja. Ameba apsitraukia apsauginiu dangalu ir virsta cista. Pasikeitus
slygoms, ameba toliau maitinasi, dauginasi ir vykdo visas gyvybines funkcijas.

Daniausiai ameba dauginasi nelytikai, dalydamasi mitozs bdu. Amebos dauginimasis prasideda itsus
branduoliui. Jis pasidalija dvi dalis. Amebos knas itsta, atsiranda ssmauka. Citoplazma trksta ir susidaro
dvi naujos amebos, turinios po branduol. Per par ameba, esant palankioms slygoms, dalijasi kelis kartus.

Amebos dauginimasis

Augal, gyvn ir gryb lsteli palyginimas

Augal lstels Gyvn lstels Gryb lstels Turi lstels sienel, sudaryt i polisacharido celiuliozs Neturi l...

Augal lstels
Gyvn lstels
Turi lstels sienel, sudaryt
Neturi lstels sienels
i polisacharido celiuliozs
Turi centrin vakuol, piln
Turi tik maas vakuoles,
lstels suli, kaupia maisto kuriose nra lstels
mediagas
suli
Turi chloroplastus, vykdanius
Neturi chloroplast
fotosintez

Gryb lstels
Turi lstels sienel, sudaryt i
polisacharido chitino
Kai kuriose lstelse bna centrini
vakuoli, jose kaupiamos
polisacharido glikogeno atsargos
Neturi chloroplast

Lstelse nra centrioli

Turi po dvi centrioles

Kai kuriose lstelse aptinkama

centrioli

ATP sintez vyksta

mitochondrijose ir
chloroplastuose

ATP sintez vyksta

mitochondrijose

ATP sintez vyksta mitochondrijose

Kaupia krakmolo atsargas

Kaupia glikogeno
atsargas

Kaupia glikogeno atsargas

Gyvnins, augalins ir grybo lsteli sandara

Gyvn, augal ir gryb lstels yra eukariotins. Tokios lstels turi nuo citozolio atskirt branduol ir organeles,
apsupt...

Gyvn, augal ir gryb lstels yra eukariotins. Tokios lstels turi nuo citozolio atskirt branduol ir
organeles, apsuptas membran.

Gyvnin lstel
Gyvno lstel gaubia plazmin membrana (9). Lstels turinys, kur gaubia plazmin membrana, yra citozolis
(4). Lstels centre yra branduolys (1) ir jame esantis branduollis (2) bei kitos organels: mitochondrijos (7),
Goldio aparatas (11), lygusis endoplazminis tinklas (8), grdtasis endoplazminis tinklas (12), ribosomos
(13), lizosomos (5), centriol (6), citoskeletas (10), vezikul (3) membranin pslel, kurioje perneamos
mediagos.

Augalin lstel
Augalo lstel turi visas gyvno lstelei bdingas organeles: branduol (1), branduoll (2), ribosomas (3),
lygj (4) ir grdtj endoplazmin tinkl (14), mitochondrijas (8), Goldio kompleks (11), plazmin
membran (9). Taiau augalin lstel i iors dengia sienel (10), kurioje yra plazmodezmos (5). Augalins
lstels citozolyje (12) yra chloroplastai (6), centrin vakuol (7), leukoplastai (13).

Grybo (mieli) lstel

Grybo lstel gaubia plazmin membrana (2). Vir plazmins membranos yra chitinin sienel (6). ioje
lstelje matomas pumpuro randas (5). Lstels citozolyje isidsiusios organels: centrin vakuol (4),
mitochondrijos (3), ribosomos, Goldio kompleksas, endoplazminis tinklas, branduolys (1). Grybo lstelje
kaupiama atsargin mediaga glikogenas.

Prokariotins lstels sandara

Prokariotams priklauso moner karalysts atstovai bakterijos. Prokariot lstels neturi membrana apgaubto
branduolio ir me...

Prokariotams priklauso moner karalysts atstovai bakterijos. Prokariot lstels neturi membrana apgaubto
branduolio ir membranini organeli. Lstels citoplazmoje (4) yra baltym sintez vykdanios ribosomos (5)
ir plazmids (6), kuriose esantys genai didina bakterijos atsparum antibiotikams. Lstelje branduolio nra, o
vietoje jo yra nukleoidas (8) su iedine DNR. Joje sukaupta lstels genetin informacija. Prokariot lstel

gaubia plazmin membrana (3) ir lstels sienel (2). Daugum bakterij dengia kapsul (1), apsauganti esant
nepalankioms aplinkos slygoms. Kai kurios bakterijos turi iaugas fimbrijas (7), kuriomis jos jungiasi viena
su kita ar prisitvirtina prie paviri. Judrios bakterijos turi iuelius (9). Dalis bakterij (pavyzdiui,
melsvabakters) turi pigment, isidsiusi tilakoiduose. Tai autotrofins bakterijos, gebanios paios sau
pasigaminti organini mediag. Heterotrofins bakterijos naudoja kit pagamintas organines mediagas.
Dauguma bakterij yra aerobins, taiau yra bakterij, kurios gali gyventi anaerobinmis slygomis.

Prokarioto lstel
Prokariotini ir eukariotini lsteli skirtumai

Prokariotins lstels
Priklauso bakterijos, melsvabakters
Maos, j dydis 110 m

Eukariotins lstels
Priklauso augalai, gyvnai, grybai, protistai
(dumbliai ir pirmuonys)
Didesns, j dydis 10100 m

Prokariotins lstels
Eukariotins lstels
Neturi membrana apgaubto branduolio ir Turi membrana apgaubt branduol ir membranines
membranini organeli
organeles
Lstels sienel sudaryta i polisacharido Augal lsteli sienel sudaryta i polisacharido
mureino
celiuliozs, gryb i chitino
Turi plazmides
Neturi plazmidi
Lstel atlieka visas jai bdingas gyvybines
Lstels specializuojasi ir sudaro audinius
funkcijas
Juda iueliais, blakstienlmis arba
Juda iueliais
pseudopodijomis
Prokariotini ir eukariotini lsteli panaumai
Tiek prokariotins, tiek eukariotins lstels turi plazmin membran, citoplazm ir ribosomas.

Svokos, formuls ir asmenybs

Ameba
Vienalstis organizmas, prisitaiks vykdyti gyvybines funkcijas.

Fimbrijos
Kai kuri prokariotini lsteli iaugos, kuriomis jos prisitvirtina prie vairi paviri.

Kapsul
Apsauginis angliavandeni sluoksnis, saugantis prokariot nuo nepalankaus aplinkos poveikio.

Nukleoidas
Prokariot lstels citoplazmoje esanti sritis, kurioje sukaupta genetin informacija (iedin DNR).

Organels
Lstels viduje esanios struktros, turinios joms bding sandar ir atliekanios tam tikras funkcijas.

Pirmuonis
Vienalstis eukariotinis organizmas, gyvenantis vandenyje, drgnoje dirvoje ar kit organizm viduje.

Plazmid
iedo pavidalo nechromosomin DNR, kurios genai padidina bakterij atsparum antibiotikams.

Vienalstis
Organizmas, sudarytas i vienos lstels.

Svetains ir video

Ameba
Rodoma ir pasakojama apie amebos sandar, maitinimsi, alinim.

Amebos dauginimasis
Rodoma ir aikinama, kaip vyksta amebos dalijimasis.

Amebos judjimas ir maitinimasis

Rodoma, kaip ameba juda naudodamasi pseudopodijomis ir maitinasi.

Augalo ir gyvno lstels sandara

Rodomi gyvno ir augalo lsteli paveikslai bei j sandaros dalys, paspaudus organel, aikinamos jos
funkcijos.

Grybo lstels struktr apvalga

Rodoma grybo lstels sandara, smulkiai aikinama apie grybo lstels sienel ir membran.

Gyvno ir augalo lsteli lyginimas

Rodomos gyvno ir augalo lstels, aikinami j panaumai ir skirtumai.

Prokariotins ir eukariotins lsteli lyginimas

Rodomos ir lyginamos prokariotins bei eukariotins lstels.

Prokariotins lstels sandara, prokariotins ir eukariotins lsteli lyginimas

Rodomi ir aikinami prokariot bei eukariot skirtumai, analizuojama prokariotins lstels sandara,
lyginamos prokariotins ir eukariotins lstels.

Virusai ir bakterijos
Rodoma viruso ir bakterijos sandara.

Vadovlio puslapiai
Sylvia S. Mader, Biologija 2 knyga (Alma litera 1999 m)

166 167

Gareth Williams Biologija tau" 11-12 klas, 1 dalis (Alma litera 2008 m.)

56; 58
30 31, 94 95
28 31

Sylvia S. Mader Biologija 1 knyga (Alma litera 1999 m.)

63 65; 78
62 65; 78

Augal audiniai ir j funkcijos

Augal audini schema Augal organai sudaryti i skirting audini. Augal lapus, stieb, aknis, iedus ar vaisius
dengia d...