Ląstelės genetinė

informacija ir jos
realizavimas.
Sąvokos
• Genas – tai DNR molekulės fragmentas, koduojantis informaciją apie
baltymo aminorūgščių seką arba apie rRNR bei tRNR struktūrą.
• Genetinis kodas – sistema, kuri paaiškina, kaip DNR nukleotidų seka
lemia aminorūgščių seką baltymo molekulėje.
• Replikacija – DNR dvigubėjimo procesas, kuris vyksta prieš kiekvieną
ląstelės dalijimąsi.
• Transkripcija – procesas, kurio metu nuo dalies DNR nurašoma mRNR
kopija.
• Transliacija – tai procesas, kai iRNR (mRNR) žkoduota informacija
paverčiama polipeptido aminorūgščių seka.
• Kodonas – DNR ir RNR bazių tripletas, koduojantis aminorūgštį.
• Vektorius – Tam tikra priemonė, į kurią įterpiamas genas, kad būtų
galima jį pernešti į reikalingas ląsteles.
• Transgeninis organizmas – tai organizmas, į kurį perkelta jam
nebūdinga kitos rūšies organizmo DNR.
DNR – chromosomų sudedamoji dalis ir
genetinės informacijos nešiklis.
• Ląstelėse yra daugybė įvairių baltymų. Kiekviena organizmų rūšis jose
gamina specifinius, tik jai būdingus. Šį sugebėjimą viena ląstelė
paveldi iš kitos ir saugo visa gyvenimą. Genetinės informacijos nešiklis
yra DNR. Ji lemia sintetinamų baltymų struktūrą.
• Eukariotų ląstelėse DNR daugiausia yra randama branduolyje
esančiose chromosomose. Genetinė medžiaga geba:
• Saugoti informacija,
• Replikuotis (dvigubėti),
• Joje gali vykti mutacijos.
Chromosomos
• Chromosoma – ląstelės branduolio dalis, kurią sudaro DNR ir histonai.
Chromatinas sudaro chromosomas. Chromatinas nesidalijančiose
ląstelėse yra dekondensuotų gijų pavidalo. Pati chromosoma sudaryta
iš dviejų išilgai einančių gijų – chromatidžių. Kompaktinės
chromosomos būna lazdelės formos.
• Žmogaus somatinėse ląstelėse ir zigotoje yra 46 chromosomos (katės
– 38, bulvės – 48 chromosomos), šis skaičius vadinamas diploidiniu
(2n) chromosomų rinkiniu. Diploidiniame rinkinyje kiekviena
chromosoma turi beveik identiškos genetinės kompozicijos antrininkę
– homologinę chromosomą.
DNR replikacija
• Replikacija – DNR sintezė, vykstanti prieš ląstelės dalijimąsi. Dėl DNR
sintezės padvigubėja ląstelės genomas ir sudaromos salygos susidaryti
dviem genetiškai identiškoms dukterinėms ląstelėms.
• Replikacija vyksta tiek eukariotų, tiek prokariotų ląstelėse, tačiau
mechanizmas ir sintezės greitis skiriasi.
• DNR replikojasi interfazėje prieš ląstelei dalijantis tiek mitozės, tiek
mejozės būdu. Replikuojantis motininę DNR molekulę išvynioja
specialus fermentas helikazė. DNR grandinės atsiskiria. Tada kiekviena
senoji grandinė yra kaip matrica (šablonas) naujai grandinei sintetinti.
Nauji nukleotidai poruojasi su motininėse grandinėse esančiais pagal
komplementarumo principą: adeninas – su timinu, citozinas – su
guaninu. Šiuos procesus vykdo fermentų kompleksas, vadinamas DNR
polimeraze.
• Tokiu būdu iš vienos DNR molekulės pagaminamos 2 identiškos
dukterinės DNR molekulės.
• Ląstelės ciklas apima interfazę, kurios metu įvyksta DNR replikacija, ir
mitozę, kurios metu DNR kopijos po lygiai padalijamos naujoms
ląstelėms. Ląstelei dalijantis mitozės būdu, kiekvienos chromosomos
seserinės chromatidės atskiriamos. Jos patenka į naujųjų ląstelių
branduolius. Taip šiedu gauna tiek pat chromosomų, kiek jų turėjo
motininės ląstelės branduolys, ir dukterinės ląstelės genetiškai lieka
tokios pačios, kaip ir motininė.
• Kiekvienoje dukterinėje DNR molekulėje yra sena grandinė ir nauja
grandinė. Kiekvienos iš jų pagrindas – dukterinė DNR molekulės
kopija. Todėl jos turi po visiškai vienodą genų rinkinį.
Genetinis kodas
• Genetinis kodas yra sistema taisyklių, pagal kurias DNR arba RNR
molekulėje nukleotidų sekomis užrašoma informacija, reikalinga
baltymų sintezei. Genetinis kodas yra vienodas visiems gyviesiems
organizmams. Manoma, kad tai įrodymas, jog visa Žemės gyvybė kilusi
iš vieno bendro pirmtako.
Genetinio kodo taisyklės
• DNR molekulė turi dvi grandines, bet informacija skaitoma tik nuo
vienos grandinės 3'→5' kryptimi.
• Kodas naudoja keturis simbolius – A (adeninas), C (citozinas), G
(guaninas), T (timinas). RNR molekulėje vietoje timino naudojamas
kitas nukleotidas – uracilas (U).
• Nukleotidai sudaro „žodžius“, vadinamus kodonais arba tripletais.
Kiekvienas kodonas susideda iš 3 nukleotidų ir atitinka tam tikrą
aminorūgštį.
• Skirtukų tarp žodžių nėra.
• iRNR kodonų seka atitinka aminorūgščių seką polipeptidinėje
grandinėje
• Genetinis kodas yra perteklinis. Daugelį aminorūgščių koduoja keletas
kodonų. Pertekliškumas pasireiškia tuo, kad pagal nukleotidų seką
galima vienareikšmiškai nustatyti aminorūgščių seką, tačiau iš
pastarosios nukleotidų sekos vienareikšmiškai atkurti nebeįmanoma.
Pavyzdžiui, aminorūgštį leuciną galima užrašyti kodonais UUA, UUG,
CUU, CUC, CUA, CUG, gliciną – GGU, GGC, GGA, GGG, proliną – CCU,
CCC, CCA, CCG. Vadinasi, šių trijų amino rūgščių seką galima užrašyti
6*4*4=96 būdais.
• Informacija apie ląstelėje sintetinamus baltymus yra užkoduota DNR
paveldimosios informacijos vienetais - genais. Genas – tai DNR
atkarpa, kurioje yra informacija, reikalinga atitinkamam baltymui
sintetinti. Vienoje chromosomoje gali būti tūkstančiai genų. Genų
rinkinio visuma, būdinga visai biologiniai rūšiai, vadinama genomu.
Genetinis kodas paaiškina, kokiu būdu DNR molekulėje užkoduojama
informacija apie aminorūgščių seką baltymo molekulėje.
Genetinio kodo savybės
Genetinis kodas yra tripletinis.
• DNR polimeras sudarytas iš 4 rūšių skirtingų nukleotidų: adenino (A),
guanino (G), timino (T) ir citozino (C). Ji padeda užkoduoti 20
aminorūgščių, kurios sudaro baltymų molekules. DNR nukleotidų seka
koduoja aminorūgščių seką baltymo molekulėje. Jei viena aminorugšti
koduoja 3 nukleotidai, galima sudaryti 64 įvairius derinius, kurių
visiškai užtenka visoms aminorūgštims užkoduoti.
• Taigi yra žinoma, kad vieną aminorūgštį koduoja 3 nukleotidai
(tripletas). Jie sudaro kodoną.
• DNR baltymą sintetinant tiesiogiai nedalyvauja. DNR gene esančią
informaciją pagal komplementarumo principą nukopijuoja
informacinė RNR (iRNR), ir pagal ją ląstelėje pagaminamas baltymas.
• DNR-iRNR-baltymas
Baltymų biosintezė
• Baltymo sintezę sudaro 2 etapai:
• Informacinė RNR ar matricinė RNR (iRNR ar mRNR) – tai RNR, kurioje užkoduota
informacija apie pirminę baltymo struktūrą. Ji perneša genetinę informaciją iš
ląstelės branduolyje esančios DNR į baltymų sintezės vietą – ribosomas.
• Transkripcija-iRNR sintetinama bazių komplementarumo principu nuo vienos iš
dviejų DNR grandinių. Šį procesą vykdo fermentas RNR polimerazė. DNR
grandinė, nuo kurios nurašoma RNR seka, vadinama matricine (matricinė
grandinė skirtingiems genams gali būti skirtinga). RNR grandinės sintezė
prasideda nuo specifinės nukleotidų sekos – promotoriaus, kurį atpažįsta RNR
polimerazė. Sintezė vyksta 5'→ 3' kryptimi. Transkripcija baigiasi RNR
polimerazei pasiekus geno pabaigą žyminčią DNR seką.
• Baltymų biosintezė- vienas svarbiausių biocheminių procesų žmogaus
organizme, kurio metu sudėtingais etapais, cheminėmis reakcijomis
gaminami baltymai ląstelėje. Žmogaus organizmą sudaro sudėtingos organų
sistemos, kurios savo sandara yra pritaikytos atlikti įvairias funkcijas.
Organus sudaro audiniai, o audiniai sudaryti iš ląstelių, tai yra mažiausias
organizmo struktūrinis ir funkcinis vienetas. Tačiau ir pati ląstelė yra
sudėtinga sistema. Kiekviena žmogaus ląstelė turi branduolį (1 pav.), kuris
kontroliuoja ląstelės darbą ir jame yra sandėliuojama genetinė žmogaus
informacija nukleorūgščių pavidalu. To paties žmogaus bet kokioje ląstelėje
yra tokia pati, visiškai identiška DNR ( deoksiribonukleininė rūgštis), kuri
koduoja visas organizmo funkcijas, fiziologinius procesus, paveldimumą,
kintamumą ir vystimąsi.
Baltymų biosintezės etapai
• Norint pagaminti baltymą, pirmiausia reikia nurašyti genetinę
informaciją nuo branduolyje esančios DNR. Tai yra vadinama
transkripcija. Jos metu abi polinukleotidinės DNR grandinės atsiskiria
viena nuo kitos ir yra susintetinama iRNR ( informacinė ribonukleininė
rūgštis) taip pat iš atskirų nukleotidų, pagal DNR matricą, t. y.
motininę DNR polinukleotidinę grandinę. Nurašytą genetinę
informaciją iRNR iš branduolio nuneša į ląstelėje esančią baltymo
gamybos vietą, t. y. ribosomą arba šiurkštųjį endoplazminį tinklą.
• Ribosoma slenka iRNR ir ją skaito, t. y. gamina baltymą (vyksta
transliacija) iš atneštų aminorūgščių, kurios yra jungiamos peptidiniais
ryšiais į ilgą grandinę, t. y. baltymą. Baltymo gamyba yra vadinama
transliacija , kuri turi tris etapus: Iniciacija- baltymo gamybos pradžia.
Pirmasis iRNR kodonas yra vadinamas inicialiniu kodonu, kuris
koduoja inicialinę aminorūgštį- metioniną.
• tRNR (transportinė ribonukleininė rūgštis) atneša metioniną į ribosomos
aktyvųjį centrą, susidaro vandeniliniai ryšiai tarp tRNR antokodono ir iRNR
kodono, kadagi jie sutampa pagal komplementarumo principą. Elongacija-
aminorūgščių jungimas peptidinėmis jungtimis į polipeptidinę grandinėlę. t.
y. baltymą. tRNR molekulės neša ribosomai aminorūgštis, tRNR antikodonas
yra tikrinamas su iRNR kodonu, jeigu jie sutampa pagal komplementarumo
pincipą, vadinasi atneštoji aminorūgštis yra reikalinga baltymo gamybai,
susidaro vandeniliniai ryšiai. Ribosomos aktyviajame centre esančios dvi
aminorūgštys yra sujungiamos peptidinėmis jungtimis. Terminacija- baltymo
gamybos pabaiga. Ribosoma slinkdama iRNR pasiekia terminalinį kodoną,
kuris signalizuoja, kad baltymo gamyba yra baigta, pagamintas baltymas
atsiskiria nuo ribosomos ir iRNR.
Aktino ir Miozinos baltymų skaiduolos
raumeninėje ląstelėje.
• Baltymų biosintezė yra vienas svarbiausių biocheminių procesų
raumenų ląstelėse. Raumenų ląstelėse (5 pav.) gaminami Aktino ir
Miozino baltymai sudaro ilgus vamzdelius- miofibriles, kurie išsidėsto
išilgai raumeninės ląstelės ir atlieka susitraukinėjimo funkciją, t. y.
sutraukinėja raumenį, to dėka žmogaus raumenys atlieka judėjimo
funkciją.
Baltymų sintezė. Transliacija
• Informacija, užkoduota DNR, transkripcijos metu yra perrašoma į
iRNR. Šiame įraše susipažinsime kaip iRNR tarnauja informacijos
šaltiniu baltymų sintezėje. Baltymų sintezė yra vadinama transliacija,
nes šio proceso metu nukleorūgščių „kalba“ yra išverčiama į baltymų
„kalbą“.
• iRNR kalba yra kodonai, trijų nukleotidų grupė, pavyzdžiui, AUG, GGC
ar AAA. iRNR kodonų seka nulemia aminorūgščių seką, kuria bus
sintetinamas baltymas. Kiekvienas kodonas koduoja tam tikrą
aminorūgštį. Tai yra genetinis kodas.
• Kodonai parašyti pagal jų seką iRNR. Atkreipkite dėmesį, kad yra 64
kodonai, tačiau tik 20 aminorūgščių. Tai reiškia, kad dauguma
aminorūgščių yra koduojamos kelių alternatyvių kodonų, tai yra,
genetinis kodas yra perteklinis. Pavyzdžiui, leucinas turi šešis kodonus,
o alaninas keturis.
• Vadinasi, jei atsiranda nedideli pokyčiai DNR grandinėje, arba
mutacijos, dėl perteklinio genetinio kodo nėra paveikiama sintetinamo
polipeptido grandinė.
• Iš 64 kodonų, 61 koduoja aminorūgštis (sense codons), o likę trys yra
STOP kodonai (nonsense codons). STOP kodonai – UAA, UAG ir UGA –
signalizuoja baltymo molekulės sintezės pabaigą. START kodonas, kuris
inicijuoja baltymo molekulės sintezę, yra AUG, kuris taip pat koduoja
metioniną. Bakterijų atveju, AUG koduoja formilmetioniną, o ne
metioniną, randamą kitose baltymo dalyse. Sintezės iniciacijos
metioninas dažnai yra pašalinamas, taigi ne visi ląstelės baltymai
prasideda metioninu.
• iRNR kodonai yra konvertuojami į baltymą transliacijos metu. iRNR
kodonai yra nuskaitomi nuosekliai. Kaip atsakas į kiekvieną kodoną,
tinkama aminorūgštis yra įjungiama į augančią baltymo grandinę.
Transliacijos sritis ribosomoje ir transportinės RNR (tRNR) molekulės
atpažįsta specifinius kodonus ir atneša reikiamas aminorūgštis.
• Kiekviena tRNR turi antikodoną, trijų kodonui komplementarių
aminorūgščių seką. Tokiu būdu, tRNR gali poruotis su atitinkamu
kodonu. Kiekviena tRNR priešingame antikodonui gale neša
aminorūgštį, pagal tai, kokį kodoną atpažįsta tRNR. Ribosomos funkcija
yra nukreipti kodonui tinkamą tRNR ir galiausiai sujungti į grandinę
atneštas aminorūgštis.
• Paveikslėlyje matote transliacijos eigą. Transliacijos aparatui susirinkti
reikalingi: du ribosominiai vienetai, tRNR, turinti UAC antikodoną, ir iRNR
molekulė, kuri bus transliuojama, bei keletas baltyminių faktorių. Taip START
kodonas (AUG) nukreipiamas į tinkamą poziciją, leidžiančią prasidėti
transliacijai. Kai ribosoma peptidine jungtimi sujungia pirmąsias dvi
aminorūgštis, pirmoji tRNR molekulė palieka ribosomą. Tada ribosoma
pasislenka iRNR molekule kito kodono kryptimi. Kai tinkamos aminorūgštys
viena po kitos yra atnešamos į ribosomą, tarp jų sudaromos peptidinės
jungtys ir taip susidaro polipeptidinė grandinė. Transliacija baigiasi tada, kai
pasiekiamas vienas iš trijų STOP kodonų. Tada ribosoma išyra į du jos
subvienetus, o iRNR ir naujai susintetintas baltymas yra atpalaiduojami.
Ribosoma, iRNR ir tRNR gali būti panaudotos dar kartą.
• Ribosoma iRNR molekule juda 5‘ → 3‘ kryptimi. Kai ribosoma juda
iRNR, START kodonas vėl tampa matomas. Tada prie šios iRNR
molekulės gali susirinkti dar viena ribosoma, kuri pradės sintetinti tą
patį baltymą. Taigi, dažniausiai prie tos pačios iRNR yra prisijungusios
daugiau nei viena, skirtingose sintezės stadijose esančios, ribosomos
(polirobosoma). Prokariotinėse ląstelėse, iRNR transliacija iki baltymų
gali prasidėti transkripcijai nepasibaigus (transkripcija ir transliacija
gali vykti vienu metu). Kadangi iRNR yra gaminama citoplazmoje, iRNR
START kodonas yra prieinamas ribosomai dar prieš susintetinus visą
iRNR molekulę.
• Eukariotinėse ląstelėse transkripcija vyksta branduolyje. iRNR yra
susintetinama iki galo ir per branduolio membraną pernešama į
citoplazmą, prieš prasidedant transliacijai. Be to, RNR yra modifikuojama
prieš išeinant iš branduolio. Eukariotinėse ląstelėse regionai, kurie koduoja
genus, yra pertraukti nekoduojama DNR. Taigi, eukariotų genai yra sudaryti
iš egzonų, ekspresuotų DNR regionų, ir intronų, tarpinių DNR regionų,
kurie nekoduoja baltymų. RNR polimerazė branduolyje susintetina
molekulę, vadinamą RNR transkriptu, kuriame yra ir intronai. Dalelės,
vadinamos mažaisiais branduolio ribonukleobaltymais, sutrumpintai
snRNP („snurps“), pašalina intronus ir sujungia egzonus. Kai kuriuose
organizmuose, intronai yra ribozimai, kurie patys katalizuoja pasišalinimą.
• Apibendrinus, genai yra biologinės informacijos vienetai, koduojami
DNR nukleotidų seka. Genas yra ekspresuojamas, arba ląstelėje
paverčiamas produktu, transkripcijos ir transliacijos procesų metu.
Genetinė informacija, nešama DNR, transkripcijoje yra perrašoma į
laikinas iRNR molekules. Tada, transliacijos metu, iRNR yra
perskaitoma ir gaunama polipeptido grandinė: prie iRNR prisijungia
ribosoma, tRNR pagal iRNR kodonų seką atneša aminorūgštis į
ribosomą ir ribosoma sujungia aminorūgštis į grandinę, kuri yra naujai
susintetintas baltymas.
Šaltiniai
• 1. google.lt
• 2. Biologija prieš egzamina, J. Martinionienė,L. Lapinskaitė, P.
Stankevičienė, 2012 m.