1.Ląstelės cheminė sudėtis.

Angliavandeniai, baltymai, baltymų struktūros,

riebalai, cholesterolio reikšmė, nukleorūgščių sandara.
Ląstelės cheminė sudėtis: Anglis, vandenilis, azotas deguonis, fosforas, siera, natris, kalis, kalcis,
geležis, jodas.

Angliavandeniai - gyvųjų organizmų sudedamoji dalis, sudaryta iš anglies ir vandens.

Angliavandenių funkcija: energijos šaltinis, struktūrinė, atsarginė medžiaga.

Baltymai - polimerinės organinės medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių, susijungusių peptidiniu

ryšiu.
Baltymų funkcija: statybinė, apsauginė, transportinė, katalizinė.
Baltymų struktūros:
 Pirminė struktūra
 Antrinė struktūra
 Tretinė struktūra
 Ketvirtinė struktūra
Denatūracija – procesas kurio metu baltymai praranda antrinę, tretinę ir ketvirtinę struktūras dėl
veikiančių šarmų, užšaldymo, spirito.
Lipidai – organinės medžiagos, blogai tirpsta vandenyje.
Lipidų grupės – riebalai, vaškai, fosfolipidai, steroidai, riebaluose tirpūs vitaminai DEKA. Taip pat
lipoproteinai, glikolipidai
Lipidų funkcijos: struktūrinė, energinė, apsauginė, reguliacinė.
Cholesterolio reikšmė – iš jo sintetinami hormonai, tulžies rūgštys. Jei jo per daug,gali pradėti
kimštis kraujagyslės, ir išsivystyti aterosklerozė.
Nukleorūgštys – polimerinės medžiagos, sudarytos iš nukleotidų, sujungtų kovalentiniu ryšiu.
Nukleotidai sudaryti iš azotinės bazės, pentozės, fosfato.
DNR – deoksiribonukleorūgštis, sudarytos iš polinukleotidinės grandinės susisukusios į spiralę.
Azotinės bazės yra adeninas, guaninas, citozinas, timinas. Pentozė – deoksiribozė.
DNR reikšmė: saugoma paveldimoji informacija apie aminorūgįčių seką polipeptidinėje
grandinėje.
DNR randasi: eukariotu branduoliuose, chloroplastuose ir mitochondrijos, prokariotų citoplzmoje.
RNR -ribonukleorūgštis, sudaryta iš vienos polinukleotidinės grandinės.
Azotinės bazės: adeninas guaninas citozinas uracilas.
RNR reikšmė: daalyvauja baltymų biosintezėje.
Rūšys:
 Ribosominė rRNR sudaro ribosomas, katalizuoja peptidinio ryšio susidarymą.
 Transportinė tRNR nešioja aminošūgštis į baltymo sintezės vietą.
 Informacinė iRNR kopijuoja DNR info apie aminorūgįčių seką ir ją nugabena į baltymo
sintezės vietą.
RNR yra citoplazmoje, ribosomose, branduolyje.

2. Augalų , gyvūnų, grybų , monerų, protistų ląstelių struktūrų palyginimas.

Moneros: Sandara - vienaląščiai; ląstelės tipas – prokariotai (be branduolio);
mityba – heterotrofai, autotrofai; judrumas – ir taip ir ne.
Protistai: Sandara – vienaląščiai, daugialąščiai; lastelės tipas – euokariotai; mityba – autotrofai,
heretotrofai; judrumas – ir taip ir ne.
Grybai: Sandara – daugialąščiai; lastelės tipas – eukariotai; mityba – heretotrofai; judrumas – ne.
Augalai: Sandara – daugialąščiai; lastelės tipas – eukariotai; mityba – autotrofai; judrumas – ne.
Gyūnai: Sandara – daugialąščiai; lastelės tipas – eukariotai; mityba – heretotrofai; judrumas – taip.

3.Augaliniai ir gyvūniniai audiniai.

Gyvūniniai audiniai:
 Jungiamieji (Riebalinis, kaulinis, kremzlinis ir skystasis)
 Raumeniniai (griaučių skersaruožis, širdies skersaruožis, lygusis)
 Nerviniai (Neuronai, ir glijos lastelės)
Augaliniai audiniai:
 Apytakiniai (mediena – pernašamos mineralinės medž.ir vanduo, sudaro tracheidės ir
vandens indai; karniena pernašamos org. Medž. , sudaro rėtiniai indai. Lydimosios ląstelės)
 Dengiamieji, kitaip epidermis ( apatinis lapo epidermis – turi žioteles, svarbus dujų
apykaitai; viršutinis lapo epidermis – praleidžia saulės spindulius; šaknų lapo epidermis –
turi šakniaplaukius, jais siurbia vandenį ir kitas mineralines medžiagas)

4. Medžiagų pernaša ( osmosas, difuzija, aktyvioji pernaša) pro plazminę

membraną.
Medžiagos kurios patenka į membranas pro fosfolipidų dvisluoksnį: dujos O2,CO2 ir pnšj.
Hidrofobinės medžiagos kaip vaistai, steroidiniai hormonai.
Nepatenka: Hidrofilinės medžiagos kaip K, Na, ATP, angliavandeniai, nukleorūgštys ir tt.
Medžiagų pernaša vyksta dvejais būdais: Pasyvioji (be energijos, pagal konsentracijų skirtumą),
aktyvioji (su energija, prieš konsentracijos gradientą)
Osmosas – tai pasyvioji medžiagų pernašos forma, vandens difuzija.
Osmoso tirpalų tipai:
1) Izotinis - konsentracija membranoje
2) Hipertoninis – lastelės išorėje konsentracija didesnė nei membranoje.
3) Hipotoninis – ląstelės išorėje konsentracija mažesnė nei membranoje.
Osmosas vyksta ir augaluose, dėl jo vanduo iš dirvos patenka į šaknis.
Plazmolizė – Reiškinys, kai augalinė ląstelė netenka vandens, patekusi į hipertoninį tirpalą.
Difuzija- pasyvioji medžiaga. Pernašos forma, kai konsentracija keliauja iš didesnės į mažesnę.
Difuzijos būdai:
1) Paprastoji – procesas kuriame baltymas nedalyvauja.
2) Palengvintoji – procesas, kuriame dalyvauja integralieji baltymai.
Integralieji baltymai: Kanalai – susidaro ertmė, per kurią pereina hidrofilinės medžiagos.
Nešikliai – medžiagos prilimpa prie vienos membranos rūšies.
Aktyviosios pernašos formos:
 Baltymai K ir Na – siurbliai
 Endocitozė – Keliavimas į lastelę membraninėmis pūslėmis prieš konsentracijos gradientą.
 Egocitozė – atvirkščias procesas endocitozei, kai medžiagos keliauja iš lastelės į išorę.

5.Fermentų aktyvumas ir specifiškumas.

Jeigu veikia agresyvios cheminės medžiagos, fermentai- baltymai denatūruoja ir praranda savo
katalizinį aktyvumą.
Specifiškumas – fermentai katalizuoja tik vieno substrato virtimą vienu produktu; turi kofermentų(
palaiko aktyvumą) veikia inhibicija (sustabdo aktyvumą), rakto ir spynos principas, katalizuoja
sintezės ir skaidymo reakcijas.

6.Aerobinis kvėpavimas , etapų reikšmė ATP sintezei.

Aerobinis kvėpavimas – procesas, kurio metu gliukozė skaidoma į vandenį ir anglies dioksidą,
padedant deguoniui, išsiskiria ATP.
Aerobinio kvėpavimo etapai:
 Glikolizės procesas (gliukozė suskyla į dvi piruvo rūgšties molekules, iš 1 gliukozės
susidaro 2 ATP)
 Pereinamoji reakcija (jungia glikolizę ir krebso ciklą)
 Krebso ciklas (vyksta matrikse, iš gliukozės susidaro 2 ATP ir 4CO2)
 Elektronų pernašos sistema arba oksidacinis fosforilinimas (vyksta kristose, susidaro vanduo
ir daug energijos 32-34 ATP
7.Anaerobinis kvėpavimas, būdas gauti energijos, kai trūksta deguonies.
Etapai:
 Glikolizė ( susidaro pieno rūgštis ir 2 ATP)
 Alkoholinis arba pienarūgštis rūgimas – alkoholinio rūgimo metu išsiskiria iš gliukozės
etanolis, anglies dioksidas ir 2ATP, o pienarūgščio rūgimo metu iš gliukozės išsiskiria pieno
rūgštis(laktatas) ir 2 ATP

8.Fotosintezė, šviesos ir tamsos fazės reakcijos, jų vieta ir susidarę produktai.

Fotosintezės biologinė reikšmė:
 Susidaro gliukozė
 Susidaro O2, kuris būtinas lasteliniam kvėpavimui
 Sunaudojamas CO2
 Susidaro ozonas (blogs dalyks nes sukelia atšilimą)
Fotosintezės eiga: 1)šviesinė reakcija – vyksta tilakoiduose, sugeriama šviesa, skaidomas vanduo ir
susidaro deguonis, vandenilis ir ATP ir kofermentas NADPH. 2) tamsinė rekcija – vyksta stromoje,
angliavandenilių sintezė, panaudojamas deguonis.

9. Žuvų, vienaląsčių, varliagyvių, vabzdžių, žmogaus kvėpavimo prisitaikymai.

Vienaląsčiai prisitaikę kvėpuoti visu kūno paviršiumi. Jie gyvena vandenyje, jų kūno paviršius
drėgnas, membrana plona, todėl difuzija vyksta greitai.
Žuvys kvėpuoja žiaunomis. Žiaunų lapeliai turi didelį paviršiaus plotą, tankų kapiliarų tinklą, ploną
paviršių. Visa tai palaiko difuzijos gradientą.( priešpriešinės srovės principas – procesas, kai žiaunų
lapelių paviršiumi teka vanduo viena kryptimi, o kapiliarais kraujas teka priešinga kryptimi)
Varliagyviai kvėpuoja ir oda ir plaučiais. Vandenyje oda o sausumoje plaučiais. Oda plona, drėgna,
laidi, turi daug liaukų, kurios išskleidžia gleives. O plaučiai turi tankų kapiliarų tinklą ir yra drėgni.
Vabzdžiai kvėpuoja trachėjomis. Tracheolių sistemoje yra didelis paviršiaus plotas o membranos
drėgnos ir plonos.
Žmogus turi kvėpavimo sistemą kurią sudaro plaučiai ir kvėpavimo takai. Kvėpavimo takai (nosies
ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai) apdoroja įkvėptą orą, jį išvalo, paruošia. Plaučių
paviršiaus plotas didelis, alveolių sienelės drėgnos, palaikomas dujų koncentracijos gradientas,
alveolės apraizgytos kapiliarais ir jų sienelės plonos.

10.Augalo žiotelių varstymasis ir augalo dujų apykaita.

Augalo žiotelių varstymasis: kai žiotelės varstomosios ląstelės prisipildo vandens, jos prasiveria,
padaro angą, o kai nėra vandens būna užsivėrusios. Naktį žiotelės būna užsivėrusios, todėl nevyksta
fotosintezė ir dujų apykaita.
Augalo dujų apykaita vyksta difuzijos būdu: dujos patenka į lapu purujį asimiliacinį audinį
irmainosi dujomis tarp tarpuląsčių ir lapo ląstelių. Dujos difunduoja priešingom kryptim ir taip
anglies dioksidas yra pašalinamas o deguonis pasisavinamas.
Duju apykaitos procesai:
1)paimamas deguonis
2)oksidaciniai procesai ląstelėje
3) anglies dioksido pašalinimas

11.Medžiagų pernaša augalo organizmu.

 Šakniaplaukiai osmoso būdu siurbia vandenį ir mineralines medžiagas iš dirvožemio o
organines medžiagas difuzijos arba aktyviosios pernašos būdu.
 Tada apoplastiniu būdu vanduo skverbiasi į medienos vandens indus o organinės
medžiagos į karnienos rėtinius indus.
 Medienos vandens indais vanduo ir mineralinės medžiagos keliauja iki at lapų. O
karnienos rėtiniais indais orgninės medžiagos keliauja iki pat lapų.
 Medžiagos stiebu keliauja ir pasiekia lapus. Lapų gyslose yra rėtiniai ir vandens indai.
 Pro lapų žioteles vysta dujų apykaita, transpiracija.

12.Širdies sandara ir darbo ciklas.

Širdies darbo ciklas – prieširdžių ir skilvelių susitraukimas, širdies raumens atsipalaidavimas.
Jo veikimas:
1) prieširdžių sistolė 0,1 sek. ( susitraukia prieširdžiai, skilveliai atsipalaiduoja, buriniai
vožtuvai atsidaro ir kraujas teka iš prieširdžių į skilvelius)
2) skilvelių sistolė 0,3 sek. (atsipalaiduoja prieširdžiai, skilveliai susitraukia, vožtuvai užrsidaro ir
kraujas išstumiamas į arterijas)
3) diastolė 0,4 sek. ( širdies raumenys atsipalaiduoja, kraujas iš venų patenka į prieširdžius.)

Dešinė puse pumpuoja kraują į plaučius, kairė į visą organizmą.

13.Kraujo sudėties pokyčiai, sutrikimai.
 Jeigu eritrocitų kiekis vyrų kraujyje ne 4,5-5,9*10 dvyliktuoju, o moterų 4,1-5,4 *10
dvyliktuoju – sutrinka O2 ir CO2 transportas; ištinka eritrocitozė (per daug) ir anemija (per
mažai)
 Jeigu leukocitų kiekis kraujyje ne 4,0 – 10,0 * 10 devintuoju – sutrinka organizmo
saugojimas nuo bakterijų, svetimkūnių; ištinka leukocitozė( per daug) ir leukopenija (per
mažai)
 Jeigu trombocitų kiekis kraujyje ne 180-320*10 devintuoju – sutrinka krešėjimas; ištinka
trombocitozė (per daug) trombocitopenija (per mažai)
 Jeigu hemogobino kiekis kraujyje pas moteris ne 120-140 g/l, pas yrus ne 130-160 g/l,
ištinka
pilnakraujystė ( per daug) anemija (per mažai)

14. Kraujagyslių sandara ir jų funkcijos.

Kraujagyslių sandara:
Arterijos (sienelės storos, sudarytos iš išorinio, storo, lygiųjų raumenų ir endotelio sluoksnių;
aukštas kraujo spaudimas, nėra vožtuvų, kraujas pulsuoja)
Venos ( plonos sienelės, žemas spaudimas, yra vožtuvai, nėra pulsacijos).
Kapiliarai (plonos sienelės, sudarytos tik iš endotelio, lėtas kraujo judėjimas, nėra vožtuvų ar
pulsacijos).
Jų funkcijos:
 Arterijos – kraujas teka iš širdies.
 Venos – kraujas teka atgal į širdį.
 Kapiliarai – sujungia venas ir arterijas.

15.Organizmo vidinė terpė: sudėtis ir dalyvavimas medžiagų pernašoje

Ją sudaro audinių skystis, kraujas, limfa.
Dalyvavimas medžiagų pernašoje: perneša maisto medžiagas, deguonį, anglies dioksidą,
hormonus, bei kitas medžiagas. (Iš kraujo pereina į audinį skystį ir atgal, limfiniuose kapiliaruose
surenkamas audinių skysčio perteklius ir paverčiamas limfa.)

16.Kraujo grupės pagal A, B, 0 ir Rh sistemą. Donorystė.

Kraujo grupė A turi antigeną A, antikūną B.
Kraujo grupė B turi antigeną B, antikūną A.
Kraujo grupė 0 neturi antigenų, tačiau turi antikūnius B ir A.
Kraujo grupė AB turi A ir B antigenus, bet neturi antikūnių.
Rh sistema, tai antigenas Rh jeigu jo yra žmogaus kraujyje, reiškia pas jį yra Rh teigiamas, o jeigu
nėra tada neigiamas. Motinos ir vaiko Rh negali susimaišyti, nes gali prasidėti angliutinacija.
Donorystė – ( universalūs donorai O, o universalus reciepentai – AB)
 Donoras O, o recipientas O,A,B,AB.
 Donoras A, o recipientas A, AB.
 Donoras B, o recipientas B, AB.
 Donoras AB, o recipientas AB.

17.Plonosios žarnos prisitaikymai įsiurbti maisto medžiagas.

 Vidus išklotas gaureliais, taip pat apitelio ląstelės turi mikrogaurelius.Visa tai didina
siurbiamojo paviršiaus plotą.
 Gaurelių sienelės yra plonos.
 Gaurelis turi limfagylę ir kapiliarus.

18.Liaukinio epitelio funkcijos ir kepenų bei kasos veikla.

Laukinis epitelis - dengiamasis audinys, kuris išskiria savo medžiagų apykaitos produktus. Rūšys
1) Egzokrininė – kai liaukinės ląstelės išskiria sekretą pro viršūninį galą į išorę.
2) Endokrininė – ląstelės išskiria sekretą pro pramatinį galą tiesiai į kraują.
Kepenų veikla – išskiria tulžį, gliukozės perteklių paverčia gliukogenu arba baltymus gliukoze.
Kasos veikla - išskiria kasos sultis, fermentai skaido angliavandenius, baltymus ir riebalus.

19.Virškinimo reikšmė organizmui.

Suskaido dideles medžiagas į paprastesnius junginius, galinčius patekti kraują bei limfą ir pasklisti
organzime.