Virškinimo sistema

Kodėl reikia virškinti maisto

medžiagas?
1.Maisto medžiagos ( krakmolas, baltymai, riebalai) yra
didelės organinės molekulės, kurių organizmas negali
įsisavinti, todėl jas reikia virškinti iki mažų organinių
molekulių, kurias organizmas lengvai įsisavina.

2.Maisto medžiagas reikia virškinti tam, kad netirpios

vandenyje medžiagos taptų tirpiomis ir organizmas jas
galėtų įsisavinti.
 Nurodykite, kurių medžiagų nereikia
virškinti ir organizmas jas lengvai
įsisavina?

• Vandens
• Mineralinių druskų
• vitaminų
 Virškinimo sistemą sudaro:

1.Virškinimo liaukos:
a) seilių liaukos,
b) skrandžio liaukos,
c) kasa,
d) kepenys,
e) plonosios žarnos liaukutės

2.Virškinamasis traktas
tai kelias, kuriuo keliauja maistas
 Yra 3 poros seilių liaukų
• 1. paausinės
• 2.pažandinės
• 3.paliežuvinės
 Seilių liaukos
•
Seilių liaukos yra egzokrininės liaukos, nes pagamintas
seiles išskiria latakėliu į burnos ertmę.
Seilių sudėtis:
1. 99% vanduo

2.Mineralinės druskos

3.Organinė medžiaga- baltymas mucinas, kuris

suvilgo maisto gumulėlį, todėl yra lengviau nuryti.

4.Organinė medžiaga-baltymas lizocimas, kuris užmuša į burnos ertmę

patekusius mikroorganizmus.

5.Virškinimo fermentai: seilių amilazė ir seilių maltazė

Skrandžio liaukos
 Skrandžio funkcijos
1.Maisto talpykla
2.Gamina fermentą pepsiną, kuris skaido
baltymus iki peptidų
3.Gamina druskos rūgštį, kuri:
a) Suaktyvina fermentą pepsiną, nes skrandyje
yra ph=2 , tai yra rūgštinė terpė, todėl
greičiau skaidomi baltymai
b) Sunaikinami ligų sukėlėjai skrandyje
Kasa dalyvauja virškinime kaip egzokrininė
liauka
•
 Kasos reikšmė virškinime
1.Kasa pagamina virškinimo fermentus ( kasos amilazę, kasos
tripsiną, kasos lipazę, kasos nukleazę), kuriuos latakėkiu išskiria į
dvylikapirštę žarną ( plonąją žarną).

2.Kasos amilazė skaido krakmolą iki maltozės.

3.Kasos tripsinas skaido baltymus iki peptidų.

4.Kasos lipazė skaido riebalus iki glicerolio ir 3 riebalų rūgščių.

5.Kasos nukleazė skaido nukleorūgštis (DNR, RNR) iki nukleotidų.

Kepenys yra didžiausia virškinimo liauka
 Kepenų reikšmė virškinime
1.Kepenys pagamina tulžį, kurią latakėliu išskiria į
dvylikapirštę žarną ( plonosios žarnos priekinę dalį).

2. Tulžis emulguoja riebalus, tai yra suskaido riebalus iki

mažų riebalų lašelių.

3.Tulžis suaktyvina fermentą lipazę, todėl riebalai

greičiau skaidomi iki glicerolio ir 3 riebalų rūgščių.
Tulžis kaupiasi tulžies pūslėje
 Tulžies druskos (papildoma informacija)

• Tulžis (lot. bilis, chole) – kepenų gaminamas klampokas, kartus, neutralus

ar silpnai šarminės reakcijos žalsvai gelsvas sekretas, kuris kaupiamas 
tulžies pūslėje. Per parą pasigamina apie 1 litrą tulžies. Joje gausu 
pigmentų, tulžies rūgščių, cholesterino, mucino, mineralinių medžiagų ir
kt. Tulžį gelsvai nudažo bilirubinas, kuris yra eritrocitų irimo produktas, o 
biliverdinas – žalsvai. Po ilgo buvimo tulžies pūslėje atsiranda šarminė
reakcija.

• Tulžis labai svarbi virškinime. Jos šarminis sekretas neutralizuoja rūgštų 

skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Jos rūgštys aktyvina kasos sulčių 
fermentą lipazę, skatina tripsiną, tirpdo riebalų rūgštis. Tulžies rūgštys
suskaido (emulguoja) riebalus į mažas daleles. Be to, tulžies rūgštys
skatina žarnų peristaltiką, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams A, D, E
, K rezorbuotis žarnyne.
 Tulžies cheminė sudėtis (papildoma informacija)

• Tulžį sudaro šie elementai: vanduo (apie 85%), tulžies druskų (10%), gleivių, taip
pat pigmentų (3%), riebalų (maždaug 1%), įvairių neorganinių druskų (0,7%),
cholesterolio (0,3%). ), yra tulžies pūslėje, ir po valgio išsilieja į plonąją žarną,
einanti tulžies lataką.
• Yra kepenų ir tulžies pūslės tulžies, kurią sudaro tie patys komponentai, tačiau jų
skaičius skiriasi. Išanalizavus, buvo atskleisti tokie elementai:
• vanduo;
• tulžies rūgštys, taip pat druskos;
• bilirubino;
• cholesterolio;
• lecitinas;
• natrio, kalio, chloro, kalcio jonai;
• bikarbonato.
• Tačiau tulžies pūslės tulžyje yra daug daugiau druskos nei kepenyse (apie 6 kartus).
Riebalų emulgavimas
 Riebalų emulgavimas

• Kai yra emulguoti riebalai, tai padidėja riebalų

paviršiaus plotas, todėl riebalai greičiau
suskaidomi iki glicerolio ir 3 riebalų rūgščių.
Plonosios žarnos liaukutės
 Plonojoje žarnoje daug gaurelių
• Kiekvieno gaurelio paviršius plonas, sudarytas iš
vienasluoksnio epitelio.
• Gaurelio vienasluoksniame epitelyje yra 2 rūšių ląstelės:

• 1.Liaukinės ląstelės- gamina ir išskiria virškinimo

fermentus ( amilazę, peptidazę, lipazę, nukleotidazę)

• 2.Ląstelės su daug mikrogaurelių dar labiau padidina

žarnos paviršiaus plotą, todėl per šias ląsteles vyksta
suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimas.
 Virškinamasis traktas

Burnos ertmė→ ryklė→ stemplė → skrandis

plonoji žarna → storoji žarna

 Burnos ertmė

1.Burnos ertmėje maistas dantų pagalba

susmulkinamas, todėl padidėja paviršiaus plotas.

2.Burnos ertmėje pradedamas skaidyti

krakmolas.
 Danties sandara

•
 Burnos ertmėje pradedamas skaidyti
krakmolas

• Seilių liaukos refleksiškai išskiria seiles latakėliu į birnos

ertmę.

• Seilių išsiskyrimas, kai žmogus valgo, yra nesąlyginis

( įgimtas) refleksas, kurį kontroliuoja pailgosios smegenys.
 Burnos ertmėje vyksta šios reakcijos:

Seilių amilazė

Krakmolas + H 0
2 maltozė
ph=7-7,2
temperatūra 37°C

Seilių maltazė

Maltozė + H 0 2 gliukozė
ph=7-7,2
temperatūra 37°C
 RYKLĖ

• Maisto gumulėlis refleksiškai nuryjamas ir patenka į

stemplę.

• Rijimas yra nesąlyginis refleksas ( įgimtas), kurį

kontroliuoja pailgosios smegenys.

• Kad rijimo metu maistas nepatektų į trachėją, ant

trachėjos užsidengia antgerklis, todėl nurytas maistas
patenka į stemplę.
 Stemplė

• Stemple maisto gumulėlis peristaltiniais

judesiais ( susitraukinėjant nevalingai stemplės
lygiesiems raumenims) stumiamas link
skrandžio.
Skrandyje pradedami skaidyti baltymai

pepsinas

Baltymai +H O
2 peptidai
ph=2 (polipeptidai)
temperatūra 38°C
 Skrandžio sultys (papildoma informacija)

• Per parą žmogaus skrandžio gleivinės ląstelės išskiria 2 – 3 litrus hipertoniškų
sulčių, kurių kiekis ir sudėtis kinta, nes priklauso nuo maisto savybių.
• Skrandžio gleivinėje struktūriškai ir funkciškai skiriamos keturios ląstelių
rūšys: pagrindinės ląstelės, esančios skrandžio dugne bei prievartyje, gamina
ir išskiria fermentus; dengiamosios ląstelės (parietalinės), esančios skrandžio
dugne, gamina ir išskiria druskos rūgštį (HCl) ir antianeminį faktorių, kuris
skatina vitamino B12 rezorbaciją, būtiną eritropoezei; papildomos ląstelės,
esančios skrandžio dugne ir prievartyje, išskiria muciną; endokrininės
ląstelės, išskiriančios histaminą (putliosios ląstelės), serotoniną
(argentofilinės ląstelės) ir gastriną (G ląstelės).

• Grynos skrandžio sultys yra skaidrios, vandeningos, bespalvės, rūgščios

reakcijos (pH 1–2), specifinio kvapo, turinčios nedaug gleivių. Jose yra
organinių ir neorganinių medžiagų.
 Plonoji žarna
• Plonąją žarną sudaro 3 dalys:

• 1. Dvylikapirštė žarna, duodenum ph=7,0

• 2. Tuščioji žarna, jejunum ph=7,0-9,0

• 3. Klubinė žarna, ileum ph=7,5-8,5

 Dvylikapirštė žarna

• Tai pati pirmoji plonosios žarnos dalis. Jos ilgis apie 25 -

38 cm.

• Į šią žarnos dalį atsiveria kasos ir tulžies latakai.

• Dvylikapirštė žarna dar gali būti skirstoma į tris dalis:

viršutinę dalį,(lot. pars superior), nusileidžiančiąją dalį,(
lot. pars descendus), ir apatinę dalį,(lot. pars inferior).
 Virškinimas dylikapirštėje žarnoje(1)
• Kasa latakėliu į dvylikapirštę žarną išskiria
pagamintus virškinimo fermentus.

• Kepenys pagamina tulžį ir latakėliu išskiria į

dvylikapirštę žarną.

• Dvylikapirštėje žarnoje yra baigiamas skaidyti

krakmolas, baltymai, pradedami skaidyti riebalai
ir nukleorūgštys.
 Virškinimas dylikapirštėje žarnoje(2)

kasos amilazė

Krakmolas + H O 2 maaa maltozė

ph=7
temperatūra 38°C

kasos tripsinas

Baltymai + H O
2 peptidai
ph=7
temperatūra 38°C
 Virškinimas dylikapirštėje žarnoje(3)

Tulžis emulguoja riebalus.

Tulžies druskos

Riebalai Emulguoti riebalai

 Virškinimas dylikapirštėje žarnoje(4)

• kasos lipazė

Riebalai + H O
2 glicerolis + 3 riebalų
(emulguoti) ph=7 rūgštys
temperatūra 38°C

kasos nukleazė

Nukleorūgštys + H O 2 nukleotidai
(DNR, RNR) ph=7
temperatūra 38°C
Plonoji žarnos 2 dalis- tuščioji žarna
• Antroji plonosios žarnos dalis prasideda nuo
dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkio. Jos ilgis
yra apie 2,5 metro.

• Joje beveik nebelieka liaukų, kurios buvo

dvylikapirštėje žarnoje.

• Šioje plonosios žarnos dalyje daugiausiai vyksta

suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimas.
 Plonoji žarnos 3 dalis- klubinė žarna

Tai paskutinioji plonosios žarnos dalis. Jos ilgis

nuo 2 metrų iki 4 metrų.

Klubinė žarna yra siauresnio spindžio nei

tuščioji žarna. Taip pat joje mažiau gaurelių, ji
yra blyškesnė. Taip yra todėl, kad joje ne tokia
intensyvi kraujotaka.
Plonojoje žarnoje ( tuščiojoje ir klubinėje)
vyksta virškinimas ir įsiurbimas
• Plonojoje žarnoje yra daug gaurelių, kurių
paviršiuje esančios liaukinės ląstelės gamina
virškinimo fermentus.

• Baigiami skaidyti angliavandeniai, baltymai,

riebalai ir nukleorūgštys.
 Virškinimas plonojoje žarnoje(1)
maltazė

Maltozė + H O
2 gliukozė
ph=8-9
temperatūra 38°C

sacharazė

sacharozė + H O2 gliukozė + fruktozė

ph=8-9
temperatūra 38°C
 Virškinimas plonojoje žarnoje(2)
laktazė

Laktozė + H O
2 gliukozė + galaktozė
ph=8-9
temperatūra 38°C

peptidazė

Peptidai + H2O amonorūgštys

ph=8-9
temperatūra 38°C
 Virškinimas plonojoje žarnoje(3)
lipazė

Riebalai + H O2 glicerolis + 3 riebalų

(emulguoti) ph=8-9 rūgštys

temperatūra 38°C

nukleotidazė

Nukleotidai + H O 2 pentozė+ fosfatas+

ph=8-9 azotinė bazė
temperatūra 38°C
Plonojoje žarnoje vyksta įsiurbimas
 Kur įsiurbiamos medžiagos?
• Plonojoje žarnoje (klubinėje- nes ilgiausia) yra
įsiurbiama:
• Į kraują – gliukozė ir kiti monosacharidai
aminorūgštys
vanduo, druskos
Į limfą – glicerolis ir 3 riebalų rūgštys
 Storoji žarna
• Storoji žarna (lot. intestinum crassum) – virškinimo sistemos organas,
prasidedantis nuo plonosios žarnos klubinės dalies ir baigiasi išange.

• Ilgis apie 1,5 m, spindis aklosios žarnos srityje 7-8 cm, kitose dalyse – 4-
5 cm.

• Storoji žarna skirstoma į tris dalis: akląją, gaubtinę ir tiesiąją žarną.

• Dalys:
• akloji žarna, caecum – 10 cm,
• gaubtinė žarna, colon – 120 cm,
• tiesioji žarna, rectum – 20 cm.
 Storoji žarna (papildoma informacija)
• Storosios žarnos liaukos išskiria skaidrias, šarmines sultis, kuriose yra gleivių su slidinamosiomis
medžiagomis. Sulčių išsiskiria nedaug, o rūgšti aplinka, kurią sudaro bakterijų apykaitos produktai,
fermentus greitai suardo.
• Su pirmuoju kūdikių maitinimu į jų virškinamąjį kanalą patenka įvairių rūgimo ir puvimo bakterijų,
kurios palankiausias egzistavimo sąlygas randa storojoje, ypač aklojoje žarnoje.
• Joje jos intensyviai dauginasi ir nuolat plinta tolimąja kryptimi. Bakterijos ir jų apykaitos produktai
sudaro maždaug pusę storosios žarnos turinio. Bakterijos organizmui turi ir teigiamą ir neigiamą
reikšmę.
• Teigiama reikšmė- celiuliozės ir jungiamojo audinio virškinimas, kuris vyksta bakterijų medžiagų
apykaitos metu. Be to, jos sintetina tam tikru B ir K grupių vitaminus.
• Neigiamą reikšmę turi puvimo ir rūgimo procesų metu atsirandantys produktai: indolas, skatolas,
kadaverinas, įvairios organinės rūgštys. Šios medžiagos įsiurbiamos į kraują ir kenkia organizmui.
• Nesuvirškintų medžiagų likučiai, nevirškinamos medžiagos, tulžies liekanos, bakterijos ir jų apykaitos
produktai, suklijuoti gleivėmis ir slidinamosiosmis medžiagomis. Iš plonosios žarnos tyrė nedidelėmis
proporcijomis patenka į storąją žarną ir, veikiama persitaltinių judesių, slenka tolimesne kryptimi.
Grįžti atgal į klubinę arną tyrei trukdo klubinis aklosios žarnos vožtuvas.
• Storosios žarnos persistaltines bangas keičia antiperistaltinės bangos, todėl turinys žarnoje išbūna 12-
15 valandų. Per tą laiką tyrė sutirštėja ir virsta išmatomis.
 Storosios žarnos funkcijos
• 1.Įsiurbiamas atgal į kraują vanduo,
mineralinės druskos, vitaminai.

• 2.Formuojasi išmatos

• 3.Gyvenančios bakterijos gamina vitaminus K

ir B grupės, kuriais aprūpinamas organizmas.