Širdies sandara

Tikslas. Gebėti apibūdinti širdies sandarą,

paaiškinti širdies darbo ciklą.
Širdies sandara

Širdies skyriai ir vožtuvai.

 Širdies skyriai
Širdis yra tuščiaviduris raumeningas organas, kurio
paskirtis – pumpuoti kraują organizme.
Žmogaus, kaip ir visų žinduolių bei paukščių, širdis
sudaryta iš keturių skyrių. Viršuje yra dešinysis ir
kairysis prieširdžiai, žemiau – dešinysis ir
kairysis skilveliai. Dešinę širdies pusę nuo kairiosios
skiria raumeninga širdies pertvara. Ji atskiria ir
neleidžia susimaišyti dešinėje pusėje esančiam
veniniam kraujui su kairėje pusėje esančiu arteriniu
krauju.
 Vožtuvai ir jų reikšmė
Kraujotakos sistemoje (širdyje ir kraujagyslėse)
esantys vožtuvai kraujui leidžia tekėti viena kryptimi ir
trukdo grįžti atgal. Prieširdžius nuo skilvelių atskiria buriniai
vožtuvai. Širdies dešinėje pusėje yra triburis, o kairėje –
dviburis vožtuvai. Traukiantis prieširdžiams, buriniai vožtuvai
atsidaro ir kraujui leidžia tekėti iš prieširdžių į skilvelius.
Traukiantis skilveliams, buriniai vožtuvai užsidaro ir kraujas
iš skilvelių teka pro pusmėnulinius vožtuvus į arterijas (aortą
ir plaučių kamieną). Širdyje pusmėnuliniai vožtuvai išsidėstę
skilveliuose arterijų, t. y. plaučių kamieno ir aortos,
pradžioje.
 Kraujo tekėjimas širdyje

Pasinaudodami 77 psl. esančiu paveikslu nurodykite kas pažymėta

skaičiais
 Širdies sienelės storis ir susitraukimo jėga

Širdies sienelės sudarytos iš širdies skersaruožio raumens,

vadinamo miokardu. Abiejų prieširdžių sienelės yra plonos,
o skilvelių palyginti storos. Susitraukdami prieširdžiai kraują
išstumia tik į skilvelius. Tačiau kairiojo skilvelio raumeninė
sienelė yra storesnė nei dešiniojo. Taip yra dėl to, kad skiriasi
abiejų skilvelių darbo krūvis ir jie traukiasi nevienoda jėga.
Didesne jėga susitraukdamas kairysis skilvelis kraują
išstumia pro aortą į didįjį apytakos ratą. O mažesne jėga
susitraukdamas dešinysis skilvelis kraują išstumia pro
plaučių kamieną į mažąjį apytakos ratą, t. y. tik į plaučius.
 Širdies automatizmas
Dėl širdies automatizmo širdies raumuo savo vidinių dirgiklių dėka
geba susitraukinėti ritmingai. Sveiko suaugusio žmogaus širdis, esant
ramybės būsenos, visiškai susitraukia ir atsipalaiduoja 70–75 kartus
per minutę. Vieną širdies darbo ciklą sudaro 0,8 sek. laiko tarpas,
per kurį:
• susitraukia prieširdžiai (prieširdžių sistolė) per 0,1 sek.;
• susitraukia skilveliai (skilvelių sistolė) per 0,3 sek.;
• bendras širdies raumens (prieširdžių ir skilvelių) atsipalaidavimas
trunka 0,4 sek.
Širdies susitraukimų dažniui įtakos turi ne tik širdies
automatizmas, bet ir kraujo pH, adrenalino, kalcio, kalio kiekis
kraujyje.
 Užduotis
• Kas yra diastolė ir sistolė? Išnagrinėk 5 pav. Ir paaiškink širdies
darbo ciklą.
Naudodamasis sąvokomis diastolė ir sistolė užpildyk lentelę.

Širdies darbo ciklas

Laikas Prieširdžiai Skilveliai

0,4 s    

0,1 s    

0,3 s    

0,8 s
 
 Užduotis
• Atsakykite raštu į 7,8,9 klausimus.