KLAUSIMYNAS NUSTATYTI SEPTYNIOMS INTELEKTO RŪŠIMS

Klausimynas pagrindžia H.Gardnerio septynių intelekto teoriją ir padeda išsiaiškinti vyraujantį intelekto
pobūdį (savo mokymosi stilių), bet ne jo kokybę.

Kiekvienoje teiginių grupėje suskaičiuokite jums būdingų savybių skaičių.

A grupė
1. knygos man yra labai svarbios;
2. prieš praddėdamas skaityti, rašyti sr kalbėti, mintyse aš galiu girdėti žodžius;
3. geriau įsimenu klausydamas radijo ar garso įrašų, negu žiūrėdamas TV ar kino filmus;
4. man patinka verbaliniai (žodiniai) žaidimai, pvz., anagramos, kryžiažodžiai;
5. man patinka laiką leisti „malant liežuviu“, sakant kalambūrus, rimuojant žodžius;
6. kartais kiti žmonės prašo paaiškinti mano pasakytų ar parašytų žodžių reikšmę;
7. mokykloje man geriau sekasi humanitariniai ir socialiniai mokslai nei matematika ir gamtos mokslai;
8. kai važiuoju mašina, didesnį dėmesį skiriu užrašams, o ne vaizdams pakelėse;
9. kalbėdamas dažnai panaudoju mintis, kurias esu kažkur skaitęs(-usi) ar girdėjęs(-usi);
10. nesenai esu ką nors parašęs, kuo didžiuojuosi ar kas nusipelnytų kitų pripažinimo.
Bendra suma: 7

B grupė
1. lengvai manipuliuoju skaičiais mintyse;
2. man patinka matematika ir gamtos mokslai;
3. man patinka žaidimai, kuriuose reikia loginio mąstymo;
4. man patinka maži eksperimentai „kas būtų, jeigu...“;
5. mano mintys ieško pavyzdžių, pasikartojimų, logiško nuoseklumo;
6. manau, kad beveik viskas turi racionalų paaiškinimą;
7. domiuosi naujais mokslso laimėjimais;
8. mėgstu rasti loginius neatitikimus tarp to, ką žmonės kalba ir to, ką jie daro;
9. man patinka, kai kas nors būna išmatuota, išanalizuota, apskaičiuota arba suskirstyta į kategorijas;
10. kartais mąstau abstrakcijomis, be žodžių.
Bendra suma: 5

C grupė
1. užsimerkęs dažnai matau aiškius vaizdus;
2. esu jautrus(-i) spalvoms;
3. patinka naudoti fotoaparatą ar video kamerą įamžinti vaizdams;
4. patinka dėlioti paveikslėlius iš atskirų gabaliukų;
5. daug sapnuoju;
6. neblogai orientuojuosi mažai pažįstamoje vietovėje;
7. mėgstu piešti ar eskizuoti;
8. geometriją man mokytis lengviau nei algebrą;
9. galėčiau lengvai įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti iš paukščio skrydžio;
10. labiau mėgstu skaityti iliustruotas knygas.
Bendra suma: 2

D grupė
1. reguliariai užsiiminėju sportu ar kita fizine veikla;
2. man sunku ilgai ramiai išsėdėti;
3. patinka darbai, reikalaujantys kruopštumo: siuvinėjimas, siuvimas, drožinėjimas, konstravimas...;
 4. geriausios mintys ateina, kai vaikštau ar užsiimu kita fizine veikla;
5. savo laisvalaikį mėgstu leisti lauke;
6. dažnai gestikuliuoju kalbėdamas su kitais;
7. jei noriu geriau suprasti daiktus, turiu juos paliesti;
8. man patinka drąsos reikalaujantys pratimai;
9. mano judesiai yra labai koordinuoti;
10. turiu pats išbandyti naujus dalykus, o ne žiūrėti filmą ar skaityti apie juos.
Bendra suma: 6

E grupė
1. turiu malonų balsą;
2. galiu pasakyti, kai „paimama“ neteisinga nata;
3. dažnai klausau muzikos;
4. groju muzikos instrumentu;
5. mano gyvenimas be muzikos būtų skurdesnis;
6. mano mintyse dažnai skamba įvairios melodijos;
7. lengvai galiu „pagauti“ ritmą su mušamaisiais instrumentais;
8. moku daug skirtingų melodijų;
9. jeigu kartą-du išgirstu melodiją, beveik tiksliai galiu ją pakartoti;
10. dažnai niūniuoju arba barbenu pirštais melodijas, ka mokausi ar dirbu.
Bendra suma: 3

F grupė
1. esu žmogus, pas kurį kiti ateina patarimo ir pagalbos darbe ar tiesiog ieško draugystės;
2. man labiau patinka žaisti komandinius žaidimus, nei individualius;
3. kai turiu problemų, mieliau ieškau kitų žmonių pagalbos, nei pats(-i) mėginu jas spręsti;
4. turiu mažiausiai tris artimus draugus(-es);
5. pirmenybę teikiu tokioms pramogoms, kuriose dalyvauja ir kiti žmonės;
6. man patinka mokyti kitus žmones ar žmonių grupeles;
7. pats ir kiti žmonės mane vertina kaip lyderį;
8. puikiai jaučiuosi minioje;
9. mėgstu visuomeninį darbą;
10. vakarus labiau patinka leisti malonioje draugijoje, nei vienumoje.
Bendra suma: 5

G grupė
1. laiką nuolat leidžiu medituodamas(-a), reflektuodamas(-a) ar svarstydamas(-a) svarbius gyvenimo
klausimus;
2. man patinka asmenybės ugdymo seminarai, kuriuose galiu daugiau sužinoti apie save;
3. galiu įveikti kliūtis, nepažeisdamas savo dvasinės pusiausvyros;
4. turiu hobi;
5. turiu svarbu gyvenimo tikslą, apie kurį dažnai mąstau;
6. realiai vertinu savo jėgas ir silpnybes;
7. laiką labiau patinka leisti vienumoje, nei triukšmingoje kompanijoje;
8. manau, kad turiu stiprią valią ir nepriklausomą mąstymą;
9. man patinka rašyti dienoraštį;
10. mėgstu savarankiškai dirbti.
Bendra suma: 4
Rezultatų interpretacija:

A. kalbinins intelektas
Šios intelekto rūšies kraštutinės formos – poeto er rašytojo vartojami niuansai ir afazija sergančio
žmogaus nesugebėjimas kalbėti. Jį dažnai vadiname verbaliniu intelektu. Tai sugebėjimai panaudoti
žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.

B. loginis matematinis intelektas

Jo kraštutiniai variantai - matematiko genialumas arba didelių energijų fizikos ar molekulinės biologijos
teorijų ilgos išvedžiojimų grandinės. Ši intelekto forma reikalinga tiek aritmetikoje, tiek algebroje, tiek
simbolių logikoje.

C. erdvinis intelektas
Jį aiškiai matome architektų ar inžinierių, kurie demonstruoja unikalius erdvinius gabumus, veikloje. Jis
nustatytas remiantis skulptorio Rodeno (Rodino), dailininko Pikaso (Picasso) ir kitų biografijomis. Toks
intelektas matuojamas testais, per kuriuos žmogus ieško paslėptų figūrų arba mintyse keičia objektų
padėtį erdvėje ir apibūdina gaunamus pakitimus.

D. kūniškasis kinestezinis intelektas

Šiuo intelektu pasižymi sportininkai, šokėjai ir žonglieriai. Tai beveik tobulas savbo kūno suvokimas ir
valdymas.

E. muzikinis intelektas
Šio intelekto apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ar Lenono genialumas, eilinių mažų vaikų muzikiniai
gabumai, lavinami pagal Sudzuki metodą. Trejų metų vaikų muzikinių gabumų lavinimas šia metofika
puikiai patvirtina mintį, kad muzikinė sistema yra „įdėta į vidų“ ir laukia aplinkos poveikio.

F. tarpasmeninis intelektas
Ši intelekto forma, dažnai vadinama socialiniu intelektu, - tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis
užuominomis mūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais, mokykloje ar
klube.

G. vidinis asmeniškasisi intelektas

Tai žinių apie save forma, kuria dažnai pasižymi religingi žmonės bei žmonės, kurie turi ypatingą
nuovoką apie savo jausmus, valdantys savo kūno funkcijas (pvz., Indijos fakyrai, jogai).

Mano gautas rezultatas yra 32/70. Daugiausia atitiko A grupėje – kalbinio intelekto, manau, kad tai yra
tiesa, nes man iš tiesų patinka skaityti, rašyti, mokytis eilėraščius, taip pat geriau sekasi humanitariniai ir
socialiniai mokslai. Antroje vietoje atsidūrė D grupė – kūniškojo kinestezinio intelekto, tai atitinka
mane, nes vaikštant į galvą ateina geros idėjos, tai taip pat padeda greičiau ką nors išmokti. Ir man
patinka laisvalaikį leisti lauke užsiimant kokia nors aktyvia veikla.