PERIODINĖ CHEMINIŲ ELEMENTŲ LENTELĖ

Rusų mokslininkui Dmitrijui Mendelejevui 1869 metais pavyko sukurti periodinę cheminių elementų
sistemą. Surašęs į eilę tuo metu žinomus cheminius elementus pagal didėjančią atominę masę,
Mendelejevas pastebėjo, kad panašių savybių turintys elementai kartojasi. Jis suformulavo periodinį
dėsnį.

Tais pačiais metais anglų chemikas Dž. Niulendsas suskirstė elementus į grupes (po septynis
elementus kiekvienoje) jų atominės masės didėjimo tvarka.

‼ Periodinis dėsnis - cheminių elementų savybių periodinė priklausomybė nuo jų atomų branduolio
krūvio.

PERIODINĖ ELEMENTŲ LENTELĖ SUDARYTA:

1. Periodų ( horizontaliai). Jų yra iš viso 7

2. Grupių ( vertikaliai). Jos yra nuo:
2.1. IA iki VIIIA
2.2. IB iki VIIIB

PERIODAI - gulsčios elementų eilės. Iš viso periodinėje lentelėje yra septyni periodai. Kiekvienas
periodas (išskyrus pirmąjį) prasideda aktyviuoju metalu ir baigiasi inertinėmis dujomis.

‼ Periodo numeris rodo, kiek elektroninių sluoksnių turi atomas. Visi vieno periodo elementai turi tiek
pat elektronų sluoksnių. Didėjant elektronų skaičiui, kinta elementų cheminės savybės. Atomas gali
turėti septynis elektronų sluoksnius.

JUOS ŽYMĖSIME PUSLANKIU )

GRUPĖS - periodinės lentelės stulpeliai (žymimi romėniškais skaitmenimis).

‼ Grupės numeris rodo, kiek elektronų yra išoriniame sluoksnyje.

Grupės žymimos A arba B .

1) Jei elementas priklauso A grupei, tai paskutiniame sluoksnyje bus tiek elektronų , koks
skaičius bus šalia A.

Pvz: VA grupė reiškia, kad visi šie elementai: N, P, As, Sb, Bi paskutiniame sluoksnyje turi 5
elektronus.

N +7 )) 5e
2) Jei elementas priklauso B grupei, tai paskutiniame sluoksnyje bus 2 arba su išimtimi 1
elektronas. B grupės elementai , kurie paskutiniame sluoksnyje turi po 1 elektroną: Cr, Cu,
Ag, Rh, Ru, Tc, Mo, Nb, Pt, Au.
Pvz: IB grupė reiškia, kad visi šie elementai: Cu, Ag, Au. Paskutiniame sluoksnyje turi po 1
elektroną.

Ag +47 )))))
1e

Tos pačios grupės elementų savybės yra panašios, nes išorinio sluoksnio elektronų skaičius vienodas.

Elementų periodiškumas yra susijęs su jų atomų sandara. To paties periodo elementų atomai turi
vienodą elektronų sluoksnių skaičių, visi tos pačios grupės elementų atomai turi vienodą išorinių
elektronų skaičių.

JEI ELEMENTAS PRIKLAUSO 1,2,3, PERIODUI TAI:

1 sluoksnyje bus 2e

2 sluoksnyje bus 8e

3 sluoksnyje bus 8e

JEI ELEMENTAS PRIKLAUSO 4,5,6,7 PERIODUI TAI:

1 sluoksnyje bus 2e

2 sluoksnyje bus 8e

3 sluoksnyje bus 18e

4 sluoksnyje bus 32e

5 sluoksnyje bus 32e

6 sluoksnyje bus 32e

7 sluoksnyje bus 32e

TADA BUS:

N +7 ))
2e 5e

Ag +47 )))))
2e 8e 18e 18e 1e

JEI ELEMENTAI PASKUTINIAME SLUOSNYJE TURI 1,2,3 elektronus ----- METALAI

JEI ELEMENTAI PASKUTINIAME SLUOSNYJE TURI 4,5,6,7 elektronus - NEMETALAI
Periodinėje lentelėje elementai skirstomi:

1) metalus
2) nemetalus
3) pusmetalius
4) inertines dujas.

Perioduose didėjant elementų atomų skaičiui (eilės numeriui) metalų savybės silpnėja, o nemetalų -
stiprėja.

Metalų savybių silpnėjimas priklauso nuo teigiamojo branduolio krūvio ir išorinio sluoksnio
elektronų skaičiaus didėjimo bei elektronų traukos prie branduolio stiprėjimo. Dėl šios savybės
metalų atomai skiriasi nuo nemetalų atomų.