Atomo sandara • Protonų skaičius branduolyje

• Chemijos mokslas nagrin÷ja atomo sandarą tiek, apsprendžia atomo rūšį.

kad būtų galima paaiškinti elementų chemines • Atominis skaičius Z – tai protonų
savybes, atomų ryšius molekul÷se ir naujų skaičius elemento atomo branduolyje.
elementų susidarymą, vykdant branduolines
reakcijas. Z = elemento eil÷s Nr. periodin÷je sistemoje
Dalel÷ Simbolis Santykin÷ Santykinis Vieta atome Z = branduolio krūviui
mas÷ krūvis
Z = elektronų skaičiui atome
Protonas p+ 1 1+ Branduolyje
Mas÷s skaičius A – tai protonų skaičiaus ir
Neutronas nº 1 0 Branduolyje
neutronų skaičiaus suma elemento
Elektronas e– 0,000545 1– Skrieja atomo branduolyje
aplink
branduolį A=Z+N

Neutronai krūvio neturi, jų skaičius keičia Trys vandenilio izotopai:

tik atomo masę, bet nekeičia branduolio 1
1H – protis (99,9 %)
krūvio, kartu ir atomo cheminių savybių.
1 H2 – deuteris (0,1%)
Pasikeitus neutronų skaičiui atomo 1 H3 – tritis (labai mažai)
branduolyje, susidaro izotopai. A(H) = 1,00794
Izotopais yra vadinami to paties elemento Elemento atomin÷ mas÷, užrašyta
atomai, turintys skirtingas atomines periodin÷je elementų sistemoje, yra įvairių
mases A ir vienodą branduolio krūvį Z. izotopų masių vidurkis, paimtų tuo
Izotopo cheminis simbolis
Z XA . procentiniu santykiu, kokiu šie izotopai
Čia A = Z + N. paplitę gamtoje.

O ir N išorinio sluoksnio elektronų Cheminių ryšių sudaryme

išsid÷stymas kvantų d÷žut÷se dalyvauja valentiniai elektronai

1
 Išvados
• Cheminių procesų metu reaguojančių
medžiagų atomų branduoliai nekinta.
• Vykstant cheminei reakcijai, t.y. yrant
ar susidarant cheminiams ryšiams,
keičiasi atomo elektroninio apvalkalo
sandara.
• D÷l to chemin÷ energija susijusi su e–
energija.
Metalams būdingas blizgesys ir jie yra
geri šilumos bei elektros laidininkai.
Nemetalai blogi šilumos bei elektros
laidininkai.
Pusmetaliai (metaloidai) turi kai kurias
metalų, ir kai kurias nemetalų savybes.
Inertin÷s dujos – 8A grup÷s elementai –
turi užpildytą išorinį elektronų sluoksnį.

Periodin÷ elementų lentel÷ remiasi Perioduose iš kair÷s į dešinę:

periodiniu d÷sniu:
Cheminių elementų, vieninių medžiagų bei
junginių savyb÷s yra atomo branduolio
krūvio periodin÷ funkcija.
Išvada: pagal elemento buvimo vietą periodin÷je
lentel÷je galime nusakyti jo savybes.
• Periodin÷je lentel÷je elementai yra surašyti į
eiles, vadinamas periodais.
• Į stulpelius surašyti elementai sudaro grupes
(elementų šeimas).
1) trump÷ja atomo spindulys (daug÷jant
elektronų, stipr÷ja e– ir branduolio trauka )
2) did÷ja elemento elektrinis neigiamumas
3) elementų savyb÷s kinta nuo metalų link
pusmetalių ir nemetalų
4) elementų oksidų savyb÷s:
bazin÷s → amfoterin÷s → rūgštin÷s
5) stipr÷ja elementų oksidacin÷s savyb÷s, o
redukcin÷s silpn÷ja

Grup÷se iš viršaus į apačią:

1) did÷ja atomo spindulys
2) silpn÷ja elementų oksidacin÷s savyb÷s, o redukcin÷s
stipr÷ja
3) fizikin÷s charakteristikos – tankis, lydymosi ir virimo
temperatūra – did÷ja

Grup÷se išsid÷sto vienodą valentinių elektronų skaičių

išoriniame sluoksnyje turintys panašių savybių
elementai, kurie sudaro atitinkamas šeimas, pvz.:
šarminiai metalai, halogenai.

• http://www.meta-synthesis.com/webbook/35_pt/pt_database.php

2
Elementų savybių periodinį kitimą rodo • Giminingumo elektronui energija (G)
periodiškai kintantys dydžiai: išsiskiria prisijungiant atomui elektronus ir
virstant neigiamaisiais jonais
• jonizacijos energija
• giminingumo elektronui energija. F + e– → F– G = – 328 kJ/mol
Ar elemento atomas lengviau atiduoda, ar
• Jonizacijos energija (I) yra darbas, kurį reikia prisijungia elektronus, rodo jo elektrinis
atlikti, norint išpl÷šti iš atomo vieną elektroną ir neigiamumas.
paversti jį teigiamuoju jonu [eV/atomui]
• Elektrinis neigiamumas lygus jonizacijos ir
B 1s2 2s2 2p1 giminingumo elektronui energijų sumos pusei
B – e → B+ I = 801 kJ/mol EN = (I + G)/2
B+ –e→ B2+ I = 2 427 kJ/mol

Cheminiai ryšiai • Kokio tipo ryšys susidarys tarp skirtingų

elementų atomų gali parodyti jų elektrinių
Cheminiai ryšiai – tai elektrostatin÷s j÷gos,
neigiamumų skirtumas.
kurios laiko atomus molekul÷se ar jonus
joninių junginių kristaluose. • Jeigu jis mažas (∆
∆EN < 1,9) – susidaro
kovalentinis ryšys
Cheminio ryšio tipas apsprendžia cheminio
junginio savybes. • Jei didelis (∆
∆EN > 1,9) – susidaro joninis ryšys

Suart÷jus dviems atomams, vienos dalel÷s

elektronai traukia kitos dalel÷s branduolį ir
atvirkščiai.
Per daug suart÷jus atomams, tarp jų pradeda
veikti stūmos j÷gos.

Metalų išoriniame sluoksnyje yra mažiau e– ir jie Joninis ryšys

linkę juos prarasti bei virsti teigiamais jonais –
katijonais. • Joninis ryšys susidaro tada kai vienas
Fe0 – 2e– → Fe2+ atomas savo elektronus atiduoda kitam
Nemetalų išoriniame sluoksnyje yra daugiau e– ir atomui ir abu atomai įgyja krūvį.
dauguma jų linkę prisijungti e– bei virsti Dažniausiai šis ryšys susidaro tarp tipinių
neigiamais jonais – anijonais.
metalų ir nemetalų. Pvz., NaCl, MgBr2.
Cl20 + e– → 2Cl–
Na :Cl Br: Mg :Br

3
 Joninis ryšys ir jonai Kovalentinis ryšys ir molekul÷s
Elementai stengiasi įgyti tokią elektroninę Kovalentinis ryšys – tai toks ryšys, kai elektronai
konfigūraciją, kurią turi artimiausios inertin÷s ne pereina iš vieno atomo į kitą, o sudaro vieną
dujos.
arba keletą bendrų elektronų porų, rišančių
Na → Na+ + e– besijungiančius atomus.
Cl + e– → Cl– .
2Na + Cl2 → 2Na+Cl– H + .H H:H
Teigiamą ir neigiamą krūvius turintys jonai traukia ... .. .. ..
. . + .Cl:
:Cl :Cl:Cl:
vienas kitą ir susidaro joninis kristalas.
.. .. ..
.

:
:
H + .Cl: H:Cl :

:
:
Kai atomai jungiasi kovalentiniais ryšiais,
susidaro molekuliniai junginiai. Kovalentinis ryšys gali būti:
Du atomai gali būti sujungti daugiau nei viena
bendra elektronų pora – susidaro dvigubi ar • polinis,
trigubi ryšiai
• nepolinis,
..
• donorinis-akceptorinis
:O C O:
.. (koordinacinis).

:N N:

Kovalentinis nepolinis ryšys Kovalentinis polinis ryšys

• Kai rišanti elektronų pora yra sudaroma tarp
• Kai rišančios elektronų poros yra atomų, kurių elektrinis neigiamumas skirtingas,
sudaromos tarp dviejų vienodų ryšys vadinamas kovalentiniu poliniu ryšiu.

atomų, toks ryšys vadinamas . .. ..

kovalentiniu nepoliniu ryšiu. H + .Cl:
.. H :Cl:
..
Pvz.: H2 Br2 Rišančioji elektronų pora yra pasislinkusi arčiau
atomo, kurio elektrinis neigiamumas didesnis.
H:H : Br : Br : Kuo elektrinis neigiamumas didesnis, tuo
H. + •H → H : H stipriau atomas traukia prie savęs ryšį
sudarančius elektronus.

4
 Donorinis- akceptorinis ryšys NH3 + HCl → NH4Cl
Jis susidaro, kai vienas atomas turi
laisvą elektronų porą (yra donoras), o
kitas – laisvą orbitalę (yra akceptorius).
Pereinant laisvai elektronų porai į
tuščią orbitalę, susidaro kovalentinis
ryšys.
D: + A → D : A donoras (N) akceptorius (H)

Donorinis – akceptorinis ryšys daugiausia

būdingas kompleksiniams junginiams.

Metališkasis ryšys
Metalų atomai turi stiprų polinkį atiduoti Tarpmolekulin÷s sąveikos j÷gos
elektronus. Jie išsid÷sto metalin÷je gardel÷je, (silpnosios sąveikos j÷gos)
kurioje n÷ra neigiamų jonų.
Metalo atomų atiduoti valentiniai elektronai
apsupa teigiamo krūvio metalo jonus ir, veikiant • Vandenilinis ryšys
elektrostatin÷ms j÷goms, neleidžia gardelei
iširti.
• Van der Valso j÷gos
Valentiniai elektronai laisvai
juda tarp gardel÷s mazgų
(teigiamų metalo jonų). Šis
elektronų jud÷jimas yra
netvarkingas ir vadinamas
elektronų dujomis.

Vandenilinis ryšys Tarpmolekulin÷s van der Valso j÷gos

Tarp vienos molekul÷s vandenilio atomo bei kitos
molekul÷s F, O arba N atomo veikia elektrostatin÷
sąveika ir taip atsiranda papildomas ryšys, kuris
vadinamas vandeniliniu ryšiu.
D÷l šio ryšio pastarųjų medžiagų virimo
temperatūros yra daug aukštesn÷s negu kitų
panašios molekulin÷s mas÷s medžiagų.
Vandenilinis ryšys savo savyb÷mis yra panašus į
kovalentinį, tik jis 10 – 20 kartų silpnesnis.
Tarp kai kurių kietų ir skystų medžiagų
(suskystintų dujų, organinių junginių) molekulių
veikiančios j÷gos vadinamos van der Valsin÷mis.
• silpniausios iš visų traukos j÷gų, tačiau jų
pakanka, kad medžiagų molekul÷s būtų
sujungtos į agregatus.
• elektrostatin÷s ir nekryptingos.
Skirstomos:
dipolin÷s
indukcin÷s
dispersin÷s

5
• Dipolin÷s j÷gos veikia tarp
dviejų polinių molekulių. δ- δ+ δ- δ+
Cheminiai ryšiai
• Indukcinis ryšys tarp molekulių susidaro tada, kai suart÷ja polin÷
ir nepolin÷ molekul÷s. tarp atomų tarp molekulių
δ- δ+ δ- δ+
joninis kovalentinis metalinis vandenilinis vander-
valsin÷s
• Dispersin÷ sąveika. Visose dalel÷se (atomuose, jonuose, j÷gos
molekul÷se) sukantis elektronams ir svyruojant atomų branduoliams nepolinis polinis
atome labai trumpam susikuria dipoliai. Susidaręs dipolis paveikia
kaimyninių molekulių elektronų išsid÷stymą, dipolin÷s
paversdamas kaimynines neutralias
molekules dipoliais. Koordinacinis indukcin÷s
(donorinis-
akceptorinis) dispersin÷s