Pagrindiniai nemetalai ir jų

savybės
Vadovėlio 19-73 psl.
Prisiminkime
Nemetalai – tai cheminiai elementai, pasižymintys panašiomis
savybėmis:
• Nelaidūs elektrai
• Neblizgūs
• Kietos būsenos nemetalai yra trapūs
• Geri oksidatoriai
• Reaguoja su metalais, įgydami neigiamą krūvį
• Reaguoja su kitais nemetalais
 Pasikartokime
Nemetalai reaguoja su metalais joninio
ryšio pagalba, dėl kurio susidaro joniniai
junginiai. Šiuose junginiuose, metalai
visada turi teigiamą krūvį, o nemetalai
neigiamą!
Užduotis – kaip atrodys joninio junginio
formulė, sudaryta iš šių elementų:
a) Al ir S
b) Fe (II) ir N
c) Ca ir O
d) Li ir P
 Pasikartokime
Tarpusavyje nemetalai reaguoja,
sudarydami kovalentinius ryšius:
• Polinius – reaguoja to paties elemento
atomai.
• Nepolinius – reaguoja skirtingų
elementų atomai.
Nors susidarant šiam ryšiui nėra
atiduodami ar paiimami elektronai,
tačiau nemetalų atomai vis tiek įgyja
krūvius. Kaip žinoti, kokius krūvius įgyja
nemetalai?
Pasikartokime
Kad žinotume nemetalų krūvius, turime prisiminti oksidacijos laipsnio
taisykles:
1. Aukščiausią nemetalų oksidacijos laipsnį žymi grupės numeris.
2. Žemiausią nemetalų oksidacijos laipsnį žymi taisyklė 8-grupės nr.
3. Junginį sudarančių oksidacijos laipsnių suma lygi 0.
4. Deguonies oksidacijos laipsnis visuomet yra -2.
5. Vandenilio oksidacijos laipsnis visuomet yra +1.
Koks sieros oksidacijos laipsnis yra SO3, N2O5 junginiuose?
Vandenilis ir VII A grupės nemetalai
Vandenilis
Pats paprasčiausias cheminis elementas, jis susideda iš vieno teigiamo
protono ir vieno neigiamo elektrono. Ši vandenilio forma gali būti
vadinama protis, kuri yra pats lengviausias elementas. Vandenilis turi ir
du izotopus (elemento atmaina, turinti kitokią atominę masę) – deuterį
ir tritį.
Normaliomis sąlygomis vandenilis yra bespalvės, bekvapės, tačiau gan
pavojingos dujos, nes yra ypatingai degios.
Kalbėdami apie nemetalus, išsiaiškinome, jog vandenilis yra labiausiai
visatoje paplitęs elementas. Ar žinote kodėl?
Big bang theory
Bing bang teorija – tai viena iš žmonių išaiškintų teorijų, kaip atsirado visata.
Ši teorija teigia, jog visata prasidėjo nuo labai karštų ir tankų taškelių, kurie laikui
bėgant (13,8 milijardo metų) išsitempė ir išsiplėtė. Šie maži taškeliai, pradėjo
grupuotis tarpusavyje, taip sudarydami atomus. Tam tikru metu šis dalelių
plėtimasis/grupavimasis išaugo į sprogimą ir visata buvo išskleista į įšorę greičiau
nei šviesa. Tuomet dalelių ir spinduliuotės gausa apgyvendino mūsų šiandieninę
visatą (sudarė žvaigždynus ir galaktikas). Kuomet įvyko šis sprogimas, atsiskyrė
cheminiai elementai ir lengviausiai bei daugiausiai atsiskyrė vandenilio. Kodėl?
Nes jis yra pats lengviausias ir paprasčiausias. Tuomet atsiskyrė šiek tiek mažiau
helio, dar mažiau deguonies ir t.t.
Yra sukurta teorija, kuri teigia, jog kuo didesnis element atominis numeris, tuo jo
mažiau randama visatoje.
Iš ko sudaryta Saulė ir atominės bombos?
Saulė – tai arčiausiai Žemės esanti žvaigdė arba kitaip didžiulis dujų kamuolis,
sudarytas iš vandenilio ir helio.
Mokslininkai mano, jog saulės yra 15 milijonų laipsnių Celcijaus elektronų ir
protonų sriuba. Kas sekundę tūkstančiai protonų Saulės šerdyje susiduria su kitais
protonais, kad branduolių sintezės reakcijos metu susidarytų helio branduoliai,
kurie išskiria energiją. Ši energija judėdama į išorę sukelia spinduliuotę. Kitais
žodžiais saulės viduje nuolatos vyksta branduolinės reakcijos, tačiau joje ir kitose
žvaigždėse yra tiek dalelių, jog mokslininkai įsitikinę, kad jų prireiks milijardų metų,
jog visos būtų panaudotos.
Vis dėlto žmogus sugebėjo šią reakciją vykdyti Žemėje ir be Saulės pagalbos. Tokiu
būdu jis sukūrė atomines bombas, kurio yra užpildytos deuteriu ir įvykus
sprogimui, susidaro tritis, kuris išskiria nepaprastai daug energijos.
Vandenilis
Vis dėlto Žemėje “laisvo” vandenilio nėra ir jis randamas tik įvairiuose
junginiuose. Žinomiausiai ir labiausiai paplitęs junginys yra vanduo. Būtent
mokslininkui A. Lavuazjė ištyrus vandenį ir jį sudarančius elementus, kilo
vandenilio pavadinimas “hydrogenium” - ”sudarantis vandenį”.
Norint tirti gryno vandenilio savybes ar su juo kurti kitus junginius, jis turi būti
išgaunamas iš tam tikro junginio. Pagrindiniai junginiai, iš kurių išgaunamas
vandenilis:
• Gamtinės/metano dujos CH4 + H2O → CO + 3H2
• Elektrolizuojant vandenį H2O → 2H2 + O2
• Rūgščių, joms reaguojant su aktyviais metalais Zn + 2HCl → H 2 + ZnCl2
Vandeniliu varomi automobiliai
Vandenilio savybės
Vandenilis yra aktyvus nemetalas ir jungdamasis su kitais nemetalais įgauna
teigiamą oksidacijos laipsnį +1, pavyzdžiui, susidarant vandens molekulei.
Tačiau jis gali jungtis ir su metalais, reakcijų metu susidarant metalų
hidridams. Juose vandenilis įgyja neigiamą oksidacijos laipsnį -1.
2Na + H2 → 2NaH
Natrio hidridas itin aktyvus, sprogus junginys, kuris chemijoje dažnai
naudojamas kaip bazė, reikalinga paspartinti ar įvykdyti chemines reakcijas.
Svarbu prisiminti, jog dujinės busenos nemetalų molekules, kaip vienines
medžiagas, sudaro du elemento atomai, pavyzdžiui, H2, Cl2, O2 ir t. t.
Vandenilio savybės
Parašykite reakcijų lygtis, reaguojant vandeniliui ir šiems atomams:
a) Vandenilis ir chloras
b) Vandenilis ir magnis
c) Vandenilis ir siera
VIIA grupės nemetalai
Pagrindiniai šios grupės nemetalai yra: fluoras, chloras, bromas ir jodas.
Kitaip jie gali būti vadinami halogenais.
1) Kiek elektronų išoriniame sluoksnyje turi halogenai?
2) Kokį oksidacijos laipsnį jie įgyja jungdamiesi su metalais?
3) Kiek atomų yra halogenų molekulėse?
4) Koks cheminis ryšys yra halogenų molekulėse?
5) Kuris halogenas yra stipriausias oksidatorius?
VIIA grupės nemetalai
Laisvieji halogenai yra nuodingos, pavojingos medžiagos žmogui ir aplinkai.
Fluoras - tai nuodingos halogeninės dujos, chemiškai pats aktyviausias ir didžiausio elektroneigiamumo
elementas. Jis sudaro junginius, kuriuose jo o.l. yra -1. Gryno pavidalo labai pavojingas, gali sukelti rimtus 
nudegimus. Naudojamas dantų pastos gamyboje.
Chloras - normaliomis sąlygomis chloras yra gelsvai žalios aštraus kvapo dujos. Žmogus, įkvėpęs chloro, dūsta ir
gali mirti. Panaudojant chlorą, pagaminama 85% vaistų, 96% žemės ūkio augalų apsaugos priemonių.  Vakarų
Europoje 95% geriamojo vandens dezinfekuojama su chloru ir chloro junginiais.
Bromas – normaliomis sąlygomis yra skystos būsenos. Kambario temperatūroje nuolatos garuoja ir bromo garai
yra nuodingi. Naudojamas pesticidų, vaistų, dažų fotopopieriaus, benzino priedų gamybai. Sidabro bromidas
AgBr naudojamas gaminant šviesai jautrias fotojuostas.
Jodas- normaliomis sąlygomis yra kietos būsenos, tačiau gali būti ir skystis ir dujos. Jodas yra labai svarbus
ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Taip pat medicinoje naudojamas žaizdų dezinfekcijai.
Halogenų savybės
Kadangi halogenai yra labai aktyvūs nemetalai (išoriniam sluoksniui užpildyti jiems
trūksta tik vieno elektrono), jie pasižymi oksidacinėmis savybėmis ir smarkiai
reaguoja tiek su metalais, tiek su nemetalais.
Jiems reaguojant su metalais susidaro metalų halogenidai, pavyzdžiui natrio
chloridas, kalcio bromidas ir t. t. Vyksta oksidacijos-redukcijos reakcijos, kurių metu
halogenai yra linkę prisijungti kito atomo elektronus.
Pabandykite parašykite reacijos lygtis su šiais metalais ir halogenais
a) Magnis ir chloras
b) Geležis (II) ir bromas
c) Aliuminis ir fluoras
https://www.youtube.com/watch?v=ji_25I_q4LQ&t=217s
Halogenų savybės
Reaguodami su metalais, halogenai įgyja neigiamą oksidacijos laipsnį.
Tačiau chloras, bromas bei jodas gali turėti ir teigiamus oksidacijos
laipsnius.
Dažniausiai teigiamą o.l. jie įgyja, kuomet susidaro junginiai iš
nemetalo, halogeno ir deguonies, pavyzdžiui, Ca(ClO)2 – chlorkalkės,
KClO3 – kalio chloratas, medžiaga naudojama fejerverkams, degtukams
gaminti, ji iššaukia degimą.
Užduotis – apskaičiuokite, chloro oksidacijos laipsnį aukščiau
paminėtuose junginiuose.
Halogenų savybės
Nors halogenai gali sudaryti joninius ir molekulinius junginius, vis dėlto
svarbiausi jų junginiai yra druskos (metalo ir nemetalo jonas), kuriose
halogenų o.l. yra -1. Prisiminkime, jog tokie junginiai vadinami
halogenidais.
Šie junginiai dažniausiai tirpsta vandenyje ir skyla į jonus:
KCl(aq) → K+ + Cl-

Tik vienintelis sidabras su visais halogenais sudaro netirpias druskas.

Todėl kiti halogenidų junginiai gali būti atpažįstami AgNO3 tirpalu.
Halogenų savybės
Be metalų halogenidų, kiti svarbūs junginiai – vandenilio halogenidais.
Halogenų ir vandenilio junginiai paprastai yra dujinės busenos ir jie visi
tirpsta vandenyje. Ištirpę sudaro tirpalus – stipriąsias rūgštis, HCl, HF,
HI. Pati populiariausia rūgštis – vandenilio chloridas arba kitaip druskos
rūgštis.
https://www.youtube.com/watch?v=NN82GoBG98s
Užduotis
1. Užbaikite rašyti sakinius.
Halogenų molekulėse (nurodykite jų formules)…………………… cheminis ryšys yra
…………………. VIIA halogenų nemetališkosios savybės stiprėja iš ………………. Iš
halogenų stipriausias oksidatorius yra………………. Junginiuose su vandeniliu
halogenų cheminis ryšy yra ……….., o junginiuose su metalais - ………….
2. Išvardykite halogenus, kurie reaguoja su:
a) Kalio chlorido tirpalu
b) Natrio bromido tirpalu
c) Natrio jodido tirpalu
Parašykite dalines oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtis ir nurodykite oksidatorių
bei redktorių.
Druskos rūgšties savybės
• Reaguoja su metalais, susidarant druskai ir išsiskiriant vandenilio
dujoms.
• Reaguoja su baziniais oksidais, susidarant druskai ir vandeniui.
• Reaguoja su bazėmis, susidarant druskai ir vandeniui.
Parašykite reakcijų lygtis reaguojant druskos rūgščiai su:
a) Magniu
b) Sidabru
c) Vario (I) oksidu
d) Berilio hidroksidu
Užduotis
1. Apskaičiuokite, koks tūris vandenilio dujų išsiskirs, 12 g
drukos rūgščiai sureagavus su cinku.
2. Apskaičiuokite, kokios masės chromo reikės, reakcijai su
druskos rūgštimi, kad susidarytų 4 l vandenilio dujų.
VIA grupės nemetalai
VIA grupės nemetalai
Pagrindiniai šios elementų grupės nemetalai yra:
• Deguonis
• Siera
• Selenas
• Telūras
Visi jie išoriniame sluoksnyje turi 6 elektronus. Kaip manote, kuris iš jų
yra geriausias oksidatorius?
Oksidacinės savybės stiprėja, didėjant elektriniam neigiamumui, t. y. iš
apačios į viršų.
VIA grupės nemetalai
Readuogami su metalais ar vandeniliu, šos grupės elementai įgauna
krūvį -2, o reaguodami su kitais nemetalais gali įgauti ir teigiamą
oksidacijos laipsnį (išskyrus deguonį).
Parašykite reakcijos lygtis, kuomet reaguoja:
a) Natris ir deguonis
b) Siera ir fluoras
c) Telūras ir deguonis
Deguonis
Tai bespalvės, bekvapės, beskonės kiekvienam organizmui gyvybiškai
svarbios dujos. Kambario temperatūroje tai yra dujinė medžiaga, tačiau
temperatūrą sumažinus iki -197 ℃ temperatūros, jis tampa skystu ir
įgauna melsvą atspalvį.
Su deguonimi reaguoja visi elementai, išskyrus inertines dujas, taip
susidarant oksidams. Pastarieji dažnai susidaro gamtoje, rūdijant
metalams. Ar žinote kodėl Marse paviršius yra raudonas?
Kitas deguonies gavimo būdas – išskyrimas iš oro.
Deguonies savybės
Deguonis tai yra nedegios dujos, tačiau jos palaiko degimą. Gesinant
gaisrą, stengiamasi, kad į patalpą patektų kuo mažiau ”šviežio”
deguonies. Kuomet jo kiekis sumažėja, degimas nutrūksta.
Kaip jau buvo paminėta, tai yra gyvybiškai svarbios dujos, kurios padeda
išgyventi florai bei faunai. Jos reikalingos ne tik kvėpavimui, tačiau ir
vandens, įvairių organizmams naudingų medžiagų susidarymui.
Taip pat deguonies atmaina – ozonas, O3, gaubia Žemę ir apsaugo viską
kas gyva nuo intensyvios ultravioletinės spinduliuotės poveikio. Ar
žinote, kodėl ozono sluoksnis vis labiau ir labiau plonėja?
Ozonas
Stratosferoje ozonas yra visos gyvybės Žemėje saugotojas, kadangi
sugeria daug kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės (UV).
Tai yra vertingiausia ir svarbiausia ozono savybė. Sugerdamas
ultravioletinius spindulius įšildo orą tame sluoksnyje. Čia yra ir
didžiausia ozono koncentracija.
Ypač smarkiai ozoną naikina chlorfluorangliavandenilio junginiai,
vadinamieji freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų,
insekticidų, tepalų, antikorozinių dangų, penoplastų ir kt. gamybai.
Ypač pavojingi freonai, turintieji ilgą irimo periodą. Į stratosferą
pakliuvę teršalai kartu su oro masėmis nukeliauja į Žemės ašigalius.
Antarktidoje dėl specifinių meteorologinių sąlygų pavasarį pastebimas
smarkus ozono kiekio sumažėjimas, kuris vadinamas Antarktidos
ozono ,,skyle“.
Kadangi žmonija nuolat ką nors gamina, teršia, nuolat mažėja ir ozono
kiekis stratosferoje. Žinoma, kad mažėjant ozono kiekiui, didėja Žemės
paviršių pasiekiančių ultravioletinių spindulių kiekis. Gyvybė per
milijonus metų prisitaikė prie tam tikrų ilgalaikių sąlygų, o padidėjęs
ultravioletinis spinduliavimas gali sukelti įvairiausias visos gyvybės -
augalų, gyvūnų, taip pat ir žmonių populiacijos mutacijas. Įrodyta, kad
padidėjęs spinduliavimas sukelia odos vėžį, kenkia akių tinklainei.
Kaip atpažinti deguonį?
Jau išaiškinome, jog deguonis palaiko degimą – tai cheminė reakcija,
kurios metu medžiaga jungiasi su deguonimi. Dėl šios priežsties galime
lengvai patikrinti, ar talpoje yra deguonies.
Tam dažniausiai yra naudojama rusenanti skalelė, kuri prikišama prie
indo su deguonimi ir dėl papildomos sąveikos vėl užsiliepsnoja.
Deguonis
• Deguonis sudaro apie 50 % Žemės plutos ir tai yra labiausiai Žemėje
paplitęs elementas.
• Prieš 300 milijonų metų deguonies Žemėje buvo tiek daug, jog visi
vabzdžiai, gyvūnai buvo daug didesni negu jie yra dabar.
• Per didelis kiekis deguonies žmogaus organizme sukelia daug skausmo
ir kartais net mirtį.
• Dėl deguonies kiekio ir jo sužadinimo, susidaro šiaurės pašvaistės,
auroros ir t. t.
Siera
Tai vienas labiausiai paplitusių elementų
Žemėje. Gamtoje ją galima rasti kaip
vieninę medžiagą, tačiau taip pat ir
sulfidų, sulfatų pavidale.
Elementinės (“laisvosios”) sieros
daugiausiai galima rasti netoli ugnikalnių
kraterių. Išsiveržus ugnikalniui išsiskiria
dvi pagrindinės medžiagos vandenilio
sulfidas, H2S, ir sieros (IV) oksidas, SO2.
H2S + SO2 → S + H2O
Sulfidai
Kaitinama siera jungiasi su beveik visais elementais: metalais ar kitais
nemetalais.
Metalams reaguojant su siera gaunami sulfidai – dauguma jų yra
vandenyje netirpios medžiagos. Vyksta oksidacijos redukcijos reakcija.
Fe + S → Fe2S3
Kita svarbi medžiaga – vandenilio sulfidas. Tai bjauriai dvokančios,
nuodingos dujos, kurios dažniausiai susidaro vykstant irimo procesams:
pūvant maistui, dumblui ir t. t. Ore šių dujų koncentracija nėra didelė,
tačiau jų buvimas pastebimas įvairių senų paveikslų, sidabro dirbinių
patamsėjimu.
Sieros oksidai
Deginant įvairius sieros junginius arba
pačią sierą, dažnai susidaro sieros (IV)
oksidas, SO2. Tai yra vienas iš junginių, dėl
kurio susidaro rūgštieji lietūs.
Šiam junginiui tirpstant vandenyje susidaro
sulfito rūgštis - H2SO3. Vandeniui nuolat
garuojant, susidaro debesys ir lietūs. Jei
vandenyje buvo sulfitinės rūgšties, jį grįš į
Žemę su lietumi ir vėl kartosis procesas.
Sieros (IV) oksidas yra vienas iš didžiausių
teršalų, veikiantis ne tik oro, tačiau ir
vandens kokybę, daro neigiamą įtaką
žuvims, vėžiagyviams.
Sieros oksidai
Kitas dažnai sutinkamas sieros oksidas yra SO3. Jis gaunamas SO2 veikiant
deguonimi.
Šis oksidas naudojamas sieros rūgšties gamybai:
I S + + O2→ SO2
II 2SO2 + O2→ 2SO3
III SO3 + H2O → H2SO4
Atkreipus dėmesį į reakcija, galima pastebėti, jog kiekvienoje reakcijoje kinta
sieros oksidacijos laipsnis.
Reaguojant su metalais siera elgiasi kaip oksidatorius, reaguojant su
deguonimis – kaip reduktorius. Tai galioja ir kitiems nemetalams.
Sulfatai
Sieros rūgštis arba kitaip vandenilio sulfatas – tai vienas svarbiausių
produktų chemijos pramonėje. Ji naudojama trąšų, vaistųm plastiko,
sprogmenų, dažų ir t. t. gamyboje.
Tai yra stipri rūgštis reaguojanti su:
• Aktyviais metalais
• Baziniais metalų oksidais
• Metalų hidroksidais
Sulfatai taip pat yra sieros rūgšties druskos. Jie naudojami kosmetikos,
statybinių medžiagų, trašų gamybai.
Užduotis
1. Baikite rašyti šias reakcijų lygtis:
a) S + Al →
b) H2SO4 + CuO →
c) SO3 + Ca(OH)2 →
2. Apskaičiuokite, kokį tūrį litrais (n.s.) užims 8 g sieros (IV) oksido?
3. Kailiams išdirbti naudojamas kalio-aliuminio alūnas, KAl(SO4)2∙12H2O.
Nurodykite kiekvieno elemento oksidacijos laipsnį šiame junginyje
(išskyrus vandenį).
VA grupės nemetalai
VA grupės nemetalai
Šios grupės pagrindiniai nemetalai yra
azotas, fosforas ir arsenas. Visi jie turi 5
elektronus išoriniame sluoksnyje ir negu kiti
nemetalai yra labiau linkę atiduoti juos bei
įgauti teigiamą krūvį.
Svarbiausi šios grupės nemetalai yra azotas
ir fosforas bei jų junginiai. Pastarieji be galo
svarbūs gyviems organizmams, o ypač
augalams. Nepakankamas kažkurio
elemento kiekis, apriboja augalo augimą ir
mažina pasėlių derlių.
Tuo tarpu arsenas ir jo junginiai yra labai
nuodingi, tačiau buvo gan populiarūs
viduramžiais bei XIX a.
Azotas
Tai bekvapės, bespalvės, beskonės dujos, kurios labai žemoje
temperatūroje gali virsti skysčiu.
Žemės atmosferoje yra apie 75 % azoto dujų, N2, taip pat nedidelis kiekis
amoniako. Laisvojo azoto dažnai randama meteorituose, ugnikalniuose,
kasyklose esančiose dujose, žvaigždėse.
Taip pat nemaža dalis azoto yra randama įvairiuose junginiuose: metalų
druskose, azoto oksiduose, amoniake.
Azotas
Daugiausiai azotas naudojamas trašų,
pesticidų, dažų, sprogmenų, valiklių,
vaistų gamyboje.
Skystas azotas dažnai naudojamas maisto
pramonėje stengiantis maistą apsaugoti
nuo pelėsių, bakterijų, vabzdžių. Taip pat
jis naudojamas liofilizacijai ir šaldymo
sistemoms. Staigus ir greitas užšaldymas
skystu azotus naudojamas kraujo, kaulų
čiulpų, audinių išsaugojimui.
Azoto junginiai
Azotas reaguodamas su aktyviais metalais, įgyja neigiamą oksidacijos
laipsnį, o su deguonimi – teigiamą.
Svarbiausi azoto junginiai yra:
• Amoniakas – tai silpnai bazinė medžiaga, naudojama medicinoje,
šaldymo sistemoms, trąšoms gaminti. Jo pagrindinė savybė yra
reaguoti su rūgštimi, susidarant amonio druskoms:
NH3(d) + HCl(d) → NH4Cl(k)
• Azoto rūgštis – tai viena iš stipriųjų rūgščių, kuri kaip ir kitos rūgštys
reaguoja su metalais, baziniais oksidais, metalų hidroksidais.
 Azoto junginiai
Nuodingi ir nelabai naudingi azoto
junginiai yra jo oksidai.
Pastarieji kenkia žmonių sveikatai,
dėl jų smarkiai rūgštėja lietūs, jie
prisideda prie ozono sluoksnio
mažėjimo.
Daugiausiai susidarančios yra azoto
(IV) oksido dujos, NO2, kurios tampa
rudos spalvos, turi aštrų, nemalonų
kvapą.
Apibendrinimas
Pagrindiniai nemetalai yra:
• Halogenai
• Deguonis
• Siera
• Azotas
• Fosforas
Visi jie pasižymi oksidacinėm savybėm, dažniausiai reaguojant su
metalais bei redukcinėm savybėm (išskyrus deguonį) reaguojant su
kitais nemetalais.
Apibendrinimas
Nemetalai gali būti dujinės, skystos arba kietos agregatinės būsenos. Kai
kurie iš jų gali turėti alotropines atmainas (deguonis, fosforas).
Beveik visi nemetalai sudaro rūgštis, su vandenilio jonais, kurios
pasižymi šiomis savybėmis:
• Reaguoja su aktyviais metalais
• Reaguoja su hidroksidais
• Reaguoja su baziniais oksidais
Visi nemetalai su denuonimi sudaro oksidus, o su vandeniliu –
vandenilinius junginius.
 Klausimai
1. Kokiomis savybėmis pasižymi nemetalai?
2. Kada nemetalai įgauna neigiamą oksidacijos laipsnį?
3. Kada nemetalai įgauna teigiamą oksidacijos laipsnį?
4. Kokius ryšius gali sudaryti nemetalai?
5. Apibūdinkite vandenilį.
6. Kodėl vandenilis yra svarbus atsinaujinančioje energijoje?
7. Kokiomis savybėmis pasižymi vandenilis?
8. Kas yra halogenai? Apibūdinkite juos.
9. Kam naudojami halogenai?
10. Kokiomis savybėmis pasižymi halogenai?
11. Kaip atpažintumėtė halogenus tirpale? Kokia reakcija vykdoma jų atpažinimui?
12. Kaip didėja halogenų oksidacinės savybės?
13. Apibūdinkite deguonį.
14. Kokia yra deguonies atmaina, kodėl ji yra svarbi?
15. Kaip atpažintumėte ar deguonies yra inde?
16. Apibūdinkite sierą.
17. Kokius žinote sieros junginius? Kam jie naudojami?
18. Kas yra rūgštūs lietūs, kaip jie susidaro?
19. Apibūdinkite azotą.
20. Kokius žinote azoto junginius, kam jie naudojami?
21. Kaip galima gauti skystą azotą ar deguonį?
22. Kokiomis savybėmis pasižymi nemetalų rūgštys?