AZOTAS

Pranešėjo vardas
AZOTAS
Periodinės cheminių elementų lentelės VA grupės elementas.
Atomas sudarytas iš 7 protonų, 7 neutronų (branduolys) ir 7 elektronų
Žinomi azoto junginiai, kuriuose N atomas gali turėti -3, -2, -1, +1, +2 +3,
+4, +5 oksidacijos laipsnius.
AZOTAS. RADIMAS.
Azoto yra ore. 78%
Žemėje randamas junginiuose - kaip salietra – Pietų Amerijkoje Čilės
salietra NaNO3.
Baltymuose, esančiose amino rūgštyse.
A. Lavuazje 1786 m. pirmą kartą gavo azotą ir pavadino „sugadintu oru“,
nes jis lieka sudegus medžiagoms ir sureagavus oro deguoniui.
AZOTAS. FIZIKINĖS SAVYBĖS.
Bespalvės, bekvapės dujos.
Netirpios vandenyje.
Atšaldžius iki -1960C skystėja.
Nenuodingos, nes normaliame slėgyje nedalyvauja
organizmo cheminėse reakcijose. Esant dideliam slėgiui ir
kvėpuojant oru su azotu žmogus jaučia narkozės požymius.
Narams – kesoninė liga.
AZOTAS. GAVIMAS.
Pramonėje azotas gaunamas iš suskystinto oro jį
distiliuojant.
Laboratorijoje – skaidant amonio nitratą
NH4NO3(k) → N2(d) + 2H2O(d)
AZOTAS. CHEMINĖS SAVYBĖS.
Azotas sudaro molekulę N2, kuri yra labai inertiška, nes
turi trigubąjį ryšį tarp atomų.

Būdingos oksidacinės ir redukcinės savybės.

AZOTAS. CHEMINĖS SAVYBĖS.
Kaip oksidatorius reaguoja :
su vandeniliu: N2(d) + 3H2(d) ↔ 2NH3(d)
su metalais : N2(d) + 6K(k) → 2K3N(k)
metalų junginiai su azotu vadinami nitridais,
Li su azotu reaguoja kambario temperatūroje
Kaip reduktorius reaguoja :
su deguonimi, kai temperatūra
didesnė nei 12000C
N2(d) + O2(d) → 2NO(d)
AZOTAS. PANAUDOJIMAS.
Amoniako gamyboje, kuris vėliau naudojamas trąšų ir azoto
rūgšties gamyboje.
Elektrotechnikoje- diodų, tranzistorių gamyba
Nerūdijančio plieno gamyboje – plieno paviršiaus azotinimui
Inertinės aplinkos sukūrimui – perpumpuojant degius
skysčius
Medicinoje – vaistų laikymui, gydymui
Maisto pramonėje – greitam maisto užšaldymui
Automobilių pramonėje – padangoms užpildyti
AZOTAS. CIKLAS GAMTOJE.
AZOTO OKSIDAI
AZOTO (I) OKSIDAS N2O
Azoto oksidacijos laipsnis +1
Bespalvės bekvapės dujos
Jaudinančiai veikia nervų sistemą. Juoko dujos.
Indiferentinis oksidas. (druskų nesudarantis)
AZOTO (II) OKSIDAS NO
Azoto oksidacijos laipsnis +2
Bespalvės, bekvapės dujos
Indiferentinis oksidas (nesudaro druskų)
Reaguoja su deguonimi 2NO(d) + O2(d) → 2NO2(d)
Vidaus degimo variklių naudojimas smarkiai padidina šio junginio
kiekius aplinkoje. Viena iš automobilių katalizatorių funkcijų yra
paversti NO į deguonį ir azotą.
AZOTO (III) OKSIDAS N2O3
Azoto oksidacijos laipsnis +3
Rūgštinis oksidas
Dujos (žemesnėje temperatūroje tamsiai mėlynas skystis)
Nepatvarus. Prie 3,50c skyla
N2O3(d) → NO(d) + NO2(d)
Tirpsta vandenyje. Sudaro nitritinę rūgštį
N2O3(d) + H2O(s) → 2HNO2 (aq)
AZOTO (IV) OKSIDAS NO2
Azoto oksidacijos laipsnis +4
Rūgštinis oksidas
Rudos spalvos dujos
Nuodingos
Tirpsta vandenyje, sudaro rūgštis
2NO2(d) + H2O(s) → HNO2(aq) + HNO3(aq)
Natūraliu būdu susidaro atmosferoje žaibo metu
AZOTO (V) OKSIDAS N2O5
Azoto oksidacijos laipsnis +5
Rūgštinis oksidas
Kristalinė medžiaga
Gerai tirpsta vandenyje sudaro nitratinę rūgštį
N2O5(k) + H2O(s) → 2HNO3(aq)
Nestabilus , gali sprogti
PROBLEMOS
Azoto oksidai ir sieros oksidai patenka į atmosferą ir susimaišę su
vandeniu, chemiškai pakinta- virsta rūgštimis ir sudaro rūgščius
lietus.