Azotas N2

Azoto fizikinės savybės:

 Standartinėje temperatūroje azotas yra bespalvės, bekvapės, beskonės dujos.

 Blogai tirpsta vandenyje
 Lengvesnes uz ora

Azoto cheminės savybės:

 Azotas reaguoja su deguonimi

N2(d) + O2(d)  2NO(d)
 Azotas reaguoja su metalais
6Li(k) + N2(d)  2Li3N(k)
 Azotas reaguoja su vandeniliu
N2(d) + 3H2(d)  2NH3(d)

Azoto panaudojimas:

 Automobilių padangoms užpildyti

 Chemijos pramonėje amoniakui gauti
 Azotas yra svarbi organinių junginių sudedamoji dalis
 Maisto pramonėje maistui greitai užšaldyti
 Kai kurioms medžiagoms apsaugoti nuo aplinkos poveikio

Azoto oksidų apibūdinimas

Miestų ore yra SO2 (rūgštusis lietus); NO2(paveikia plaučius); CO(širdies ir kraujagyslių ligos, mirtis

Amoniakas NH3
Kovalentinis polinis ryšys
Fizikinės savybės:
 Aštraus kvapo dujos
 Lengvesnės už orą
 Gerai tirpios vandenyje
 Bespalvės

Gavimas:
1) Pramonėje gaunamas reaguojant su vandeniliu
N2(d) + 3H2(d)  2NH3(d)
2) Laboratorijoje gaunamas amonio druskoms reaguojant su tirpiais hidroksidais
NH4Cl(aq) + NaOH(aq)  NaCl(aq) + NH3(d) + H2O(s)

Cheminės savybės:
1) Tirpstant vandenyje susidaro tirpalas, kuris pasižymi silpnomis bazinėmis savybėmis
NH3(d) + H2O(s)   NH4(aq) + OH(aq)
2) Amoniakui degant
4NH3(d) + 3O2(d)  2N2(d) + 6H2O(s)
3) Amoniakas reaguoja su rūgštimis susidaro druskos

Panaudojimas:

 Medicinoje
 Vaistų gamyboje
 Šaldymo sistemose
 Azoto rūgšties gamyboje
 Trąšų gamyboje

Uždaviniai su išeiga
Išeiga – praktinio ir teorinio reakcijos produkto masių, tūrių arba kiekių santykis išreikštas procentais
Išeigos savoka taikoma tik reakcijos produktams

Formulės:
išeiga= m(praktinio)/m(teorinio) * 100%
m(praktinio) = išeiga * m(teorinio)

Azoto rūgštis HNO3

Fizikinės savybės:
 Bespalvis, aštraus kvapo rūkstantis skystis
  Gerai tirpsta vandenyje

Cheminės savybės:
 Reaguoja su metalų oksidais, susidaro druska ir vanduo
CaO(k) + 2HNO3(aq)  Ca(NO3)2(aq) + H2O(s)
 Hidroksidai reaguoja su rūgštimis, susidaro druska ir vanduo
 Reaguoja su druskomis, susidaro kita druska ir kita rūgštis

 Su HNO3 reaguoja visi visi metalai išskyrus auksą Au ir platina Pt, bet vandenilis H neišsiskiria,
o susidaro įvairūs azoto junginiai (NO2, NO, N2O, N2, NH3)
3Cu(k) + 8HNO3(aq)  3Cu(NO3)2(aq) + 2NO(d) + 4H2O(s)

Azoto rūgšties gamyba

Gaminama Lietuvoje Jonavoje “Achema“

Naudojimas
 Azoto trąšų gamyboje
 Vaistų gamyboje
 Dažų gamyboje
 Sprogstamųjų medž. gamyboje

Trąšos
Mikroelementai ir makroelementai
• C, H, O, N, Ca, K, P, S, Mg, Si, Cu, Mn, Fe.
Azotas
 Azotas labai svarbus augalui augimo pradžioje – vystymuisi.
 Trūkstant azoto lapai – smulkūs, šviesiai žali, ima gelsti.
 Gerinant mitybą azotu, augalų lapai užauga dideli, įgyja tamsiai žalią atspalvį.
 AB „Achema“ (Jonava),AB „Lifosa“(Kėdainiai)
Fosforas
 Reikalingas šaknims formuotis ir vaisiams bręsti.
 Esant trūkumui, augalai nenormaliai vystosi, menkai auga, lapai susisuka, audiniai apmiršta,
stiebai įgyja violetinį atspalvį.
 AB „Lifosa“ (Kėdainiai)
Kalis
 Padeda augalui įveikti ligas ir atsispirti šalnoms
 Kai jo trūksta augalai anksčiau nuvysta, lapai įgauna žydrai žalsvą atspalvį, jų kraštai paruduoja,
o netrukus ir nudžiūva. Gali atsirasti dėmėtumas.

Trąšų nauda
 Augalai reikalingus elementus iš dirvožemio pasisavina jonų pavidalu, (pvz.: NO3-, K+, HPO42-,
Fe3+, Cu2+ ) per šaknis.
 Trąšos skirtos dirvai gerinti ir derliui didinti.
Trąšų keliami pavojai
 Trąšų poveikis vandens telkiniams - Užželia ežerai, Žūva vandens gyvūnai)
  Trąšų poveikis žmogui - Žmogaus organizme nitratai virsta nitritais, galinčiais sukelti vėžį.
Patenka:
Su maistu, Su vandeniu

Ekologinė žemdirbystė – vienas iš alternatyviųjų žemdirbystės metodų. Vengiama sintetinių, greitai

išsiplaunančių trąšų palaikant dirvožemio derlingumą. Vietoj to naudojamos organinės trąšos – mėšlas,
kompostas, kt., taip pat taikoma sėjomaina.
Amonio nitratas NH4NO3