Halogenų cheminės savybės

1. Halogenai reaguoja su dauguma metalų. Susidaro druskos metalų halogenai.

2Na0(k) + F20(d) -> 2Na+F-(k)
Na0 – 1e -> Na+ 2 reduktorius
F20 + 2*1e -> 2F- 1 oksidatorius
2. Halogenai reaguoja su vandeniliu. Susidaro vandenilio halogenidai.
H2 (d) + Cl2 (d) -> 2HCl (d)
3. Halogenai reaguoja su vandeniu. Susidaro rūgštis ir išsiskiria deguonis.
2Cl2(d) + 2H2O(s) -> 4HCl(aq) + O2(d)
4. Aktyvesnis halogenas išstumia mažiau aktyvų.
2NaBr(aq) + Cl2(d) -> 2NaCl(aq) + Br2(s)
2NaI(aq) + Br2(s) -> 2NaBr(aq) + I2(k)

Halogenų fizikinės savybės

1. Bespalvis
2. Aštraus kvapo dujos
3. Šiek tiek lengvesnis už orą
4. Gerai tirpsta vandenyje

 Fluoras – gelsvos spalvos dujos, aštraus kvapo.

 Chloras – gelsvai žalsvos spalvos dujos, aštraus kvapo.
 Bromas – raudonai rudos spalvos skystis, lakus
 Jodas – juodai violetinės spalvos kieta kristalinė medžiaga

Halogenas F2 Cl2 Br2 I2

Lydymosi temperatūra -223 -101 -7,2 113,5
Virimo temperatūra -188,1 -34 59,5 184,5
Elektrinis neigiamumas 4,0 3,0 2,8 2,5
Spalva, agregatinė būsena Šviesiai Žalsvai Rausvai Pilkai
gelsvos gelsvos rudas violetiniai
dujos dujos skystis kristalai
F, Cl, Br, I F- Chemiškai aktyviausias; I- Chemiškai mažiausiai aktyvus
Aktyvumas

Didėjant branduolio krūviui(atominiam skaičiui) ir mažėjant elektriniam neigiamumui, halogenų

cheminis aktyvumas grupėje silpnėja, nes ilgėja atomo spindulys, daugėja elektronų sluoksnių,
todėl atomas silpniau prisijungia elektronus.
Halogenai – stiprūs oksidatoriai. Jų sugebėjimas oksiduoti didėja, trumpėjant atomo spinduliui.
Ilgėjant atomo spinduliui, kinta ir spalvos intensyvumas(nuo žalsvai geltonos iki tamsiai
violetinės).

Halogenidų jonų atpažinimas

Sidabro nitratas – reagentas vandenilio halogenidų ir tirpių halogenidų (išskyrus fluoridus)
druskoms atpažinti.
NaCl(aq)+AgNO3(aq) -> AgCl(k)+NaNO3(aq)

Chloridas Cl- Baltos, panašios į varškę sidabro chlorido AgCl nuosėdos.

Bromidas Br- Gelsvos sidabro bromido AgBr nuosėdos.
Jodidas I- Šviesiai geltonos sidabro jodido AgI nuosėdos.

Sąvokos:
Halogenai – elementai, esantys periodinės cheminių elementų lentelės VIIA grupėje.
Sublimacija – tai kietos medžiagos virsmas garais aplenkiat skystą būseną.

Halogenams būdingi oksidacijos laipsniai

F Cl Br I
-1,0 -1,0,+1 ,+3+5,+7 -1,0,+1,+3+5,+7 -1,0,+1,+3,+5,+7

Halogenai labai aktyvūs, todėl gamtoje randami tik junginiuose.

Rūgščių cheminės savybės
1. Vienodai keičia indikatorių spalvą
2. Rūgštys reaguoja su metalais(iki vandenilio). Susidaro druska ir išsiskiria vandenilis.
Zn(k) + 2HCl(aq) -> ZnCl2(aq) + H2(d)
3. Reaguoja su metalų oksidais, susidaro druska ir vanduo.
Fe2O3(k) + 6HCl(aq) -> 2FeCl3(aq)+3H2O(s)
4. Reaguoja su hidroksidais, susidaro druska ir vanduo.
NaOH(aq)+HCl(aq) -> NaCl(aq)+H2O(s)
5. Reaguoja su druskomis, susidaro kita druska ir rūgštis. Jei viena iš susidariusių medžiagų yra
kieta arba dujinė.
Na2CO3(aq)+2HCl(aq) -> 2NaCl(aq)+H2CO3(aq)
CO2(d)+H2O(s)

+
-

Ats.: N(I2) = 3,01∙1022 molek., N(I) = 6,02∙1022 atomų.

Fluoro naudojimas
1. Fluoruotai dantų pastai
2. Fluoro chemikalai
3. HF rūgštis stiklui graviruoti
4. Atspariems aukštai temperatūrai plastikams gaminti.
5. Šaldymo agentai – freonai.
Chloro naudojimas
1. Bromui išstumti
2. Plastikams, kaučiukams
3. Geriamajam vandeniui chloruoti visame pasaulyje
4. Cheminiams valikliams
5. Tirpikliams, chloratams gaminti
Bromo naudojimas
1. Fotografinėms medžiagoms(AgBr)
2. Vaistams
3. Dažams
4. Vandens valymo medžiagoms
5. Ugniai atsparioms medžiagoms
Jodo naudojimas
1. Krakmolui nustatyti
2. Priedas valgomajai druskai
3. Sidabro jodidas fotografinėms medžiagoms
4. Medicinoje vaistams.