KINIJA

Turinys
• Kinija • Papročiai
• Opijaus karas • Išradimai
• Taipingų sukilimas • Maistas
• Šilko kelias • Testas
• Šaltiniai
 Kinija
Kinijos civilizacija yra viena seniausių pasaulyje. Pagrindiniai civilizacijos židiniai
formavosi prie Chuanchės (Geltonosios) ir Jangdzės (Mėlynosios) upių. Kinijoje
atsiradusios paveldimosios dinastijos sukūrė biurokratinę sistemą, kuri didele dalimi
rėmėsi konfucianizmu. Kiniją vienijo rašytinė kalba, o šnekamieji vietiniai dialektai
smarkiai skyrėsi vienas nuo kito. XIX a. – XX a. pr. Kinijos santykinė politinė,
ekonominė ir karinė galia susilpnėjo, regione ėmė dominuoti Japonija ir Vakarų
valstybės. 1911m. Įvyko revoliucija, nuo sosto nuverstas paskutinis Kinijos
imperatorius. Kelis tūkstančius metų gyvavusi Kinijos imperija žlugo. Šalis buvo
paskelbta respublika. Per kelis dešimtmečius po imperijos žlugimo Kinijos Respublika
buvo paralyžiuota karo vadų, kurie įsitvirtino atskiruose regionuose, o per Antrąjį
Kinijos-Japonijos karą Japonijos imperija užėmė dideles Kinijos teritorijas. Tuo metu
šalį draskė pilietinis karas, kuriame grūmėsi nacionalistai ir komunistai.
 Opijaus karas
Opijaus karai – tai XIX a. tarp Kinijos imperijos ir Vakarų vykę konfliktai. Pirmajame kare 1839–1842 m. kovojo
Didžioji Britanija su Kinija, antrajame 1856–1860 m. prie Didžiosios Britanijos prisijungė Prancūzija. Abiem atvejais kinai
buvo nugalėti ir jiems teko pripažinti, kad Vakarų valstybės yra galingesnės. Dėl šios priežasties iki tol uždarai
gyvenusiems kinams teko atidaryti savo šalies sienas užsieniečiams ir užmegzti su jais diplomatinius santykius.
• Pirmasis Opijaus karas
Tuo metu artimiausios britų laivyno pajėgos buvo Indijoje ir Singapūre, taigi pradinis jų tikslas buvo apginti vis dar
Kinijoje esančius britų pirklius ir sulaukti pastiprinimo. Kinai norėjo, kad britai kuo greičiau pasišalintų iš Kantono ir
aplinkinių uostų. Įtampai kylant įvyko pirmasis susirėmimas prie Kauluno uosto. Šis mūšis laikomas karo pradžia. Po
dviejų mėnesių įvyko dar vienas konfliktas. Du britų laivai kovojo prieš 29 kinų laivus. Britai nukovė 15 kinų karių ir
nuskandino keturias džonkas nepatyrę jokių nuostolių. Šis mūšis buvo pirmas britų dominavimo pavyzdys. 1840 m.
birželio mėnesį iš Singapūro ir aplinkinių kolonijų atvyko 20 karo laivų su 5400 karių. Britų tikslas buvo užimti Šanchajaus
miestą, kuris tuo metu buvo trečias pagal dydį miestas Kinijoje, ir priversti kinus kapituliuoti. Iki 1842 m. buvo užimti
Tinghai, Guangdžou, Siameno ir Dzinhai miestai. Visa pietryčių Kinijos pakrantė buvo britų rankose. Šanchajus buvo
užimtas taikiai, kinai nesipriešino, bet, užėmus miestą, kinų kariuomenė nepasidavė. Kinų atkaklumas britams sudarė
problemų: nors kovos lauke britai beveik nepatyrė nuostolių, juos pradėjo kamuoti ligos: plito dizenterija, maliarija,
cholera. Tik ketvirtadalis karių buvo pajėgūs kovoti, o likusi kariuomenė gydėsi. Buvo rizikinga pulti Pekiną , kinų sostinę,
tai galėjo paskatinti kinus dar aršiau kautis, todėl nuspręsta pulti Nandzingą antrą pagal dydį Kinijos miestą. Jau po savaitės
pajudėta link jo ir, pakeliui nukariavus Džendziango įtvirtinimą, po trumpos Nandzingo apgulties kinai pasidavė.
• Antrasis Opijaus karas
Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir Rusija toliau naudojosi Kinijos bejėgiškumu ir vertė
ją pasirašyti jai nepalankias sutartis. Rusija Aiguno sutartimi gavo šiaurines Mandžiūrijos
žemes ir prieigą prie Ramiojo vandenyno. Kitos šalys siekė pagerinti jau seniau pasirašytų
sutarčių sąlygas – laisvai keliauti gilyn į Kiniją, atidaryti daugiau uostų prekybos tikslais,
atidaryti ambasadas sostinėje. Kinai negalėjo atsisakyti, bet artima imperatoriaus aplinka
skatino jį kovoti, kol Kinijos neužėmė Vakarų šalys. Konflikto priežastimi tapo kiniškas
laivas „Arrow“, kuris nelegaliai gabeno opijų ir buvo pagautas. Jis plaukė su Britanijos
vėliava, taigi britai tai priėmė kaip jų valstybės įžeidimą. Į Pekiną buvo pasiųsti keli karo
laivai ir diplomatų būrys, bet ties Tiandzinu jiems buvo užkirstas kelias. Po susišaudymo
britams teko atsitraukti, keturi jų laivai buvo nuskandinti. Tai buvo pirmas kartas, kai
kinams pavyko apsiginti nuo britų, ir tai suteikė jiems vilties ateities mūšiuose. Britai
atsitraukė metams ir grįžo su 173 laivų armada. Per kelis mėnesius nusiaubę Kinijos
pakrantę jie pasiekė sostinę, ją užėmė po triuškinamo mūšio. Tuometinis imperatorius
Sianfengas pabėgo iš sostinės. Kare mirė apie 2 300 vakariečių ir 30 000 kinų karių.
Kinams teko priimti visas prieš tai pateiktas sąlygas ir keletą naujų. Rusams atiteko
papildomos teritorijos iki Amūro upės. Visoje Kinijoje įsigaliojo religijos laisvė,
legalizuotas opijaus vartojimas, Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai sumokėti 8 milijonai
Kinijos sidabrinių taelių (12 milijonų JAV dolerių).
 Taipingų sukilimas
• Kiniją užplūdę įvežtiniai pramonės gaminiai skurdino
amatininkus. Vis daugiau sidabro šalyje buvo išleidžiama opijui
pirkti. Blogėjant gyventojų padėčiai, Kinįjos pietinėje dalyje
1850 m. prasidėjo didžiulis taipingų sukilimas. Jo vadai skelbė
visų žmonių lygybę, turtų perskirstymą, bendrą laukų dirbimą.
• Taipingai išpažino naują religiją, kuriai įtakos turėjo misionierių
skelbiama krikščionybė. Jie panaikino kankinimus tardant, įvedė
viešą teismą, sulygino vyrų ir moterų teises, sumažino valstiečių
nuomos mokesčius dvarininkams. Per trumpą laiką taipingai
subūrė didelę ir kovingą armiją, kuri sumušė imperatoriaus
kariuomenę. Tačiau Pekino jie nepajėgė užimti. Taipingų
vadovybėje kilo tarpusavio vaidai, ir daugiau kaip dešimtmetį
trukęs sukilimas buvo labai žiauriai nuslopintas.
 Šilko kelias
Šilko kelias tai kelių iš Kinijos į Europą visuma,
kuriais viduramžiais buvo gabenamas šilkas ir vyko
kitų krovinių pervežimas keliais. Šilko kelio
pradžia yra laikomas II a. pr. m. e. Būtent tuo metu
kinai labai tyrinėjo teritorijas už Nefrito vartų.
Zhang Čiano kelionės padėjo pagrindus Kinijos
prekybai su Vakarais. Sausumos šilko kelio sistema
ėmė formuotis Zhang Čiano kelionių metu, kurios
paskatino Kinijos prekybą su vakarais. Šilko kelyje
Kinai pardavinėdavo šilką, arbatžoles, druską,
cukrų ir prieskonius.
 Įdomūs papročiai
• Vestuvės
Nuo senų laikų kinų vestuvinės tradicijos pasižymi spalvingumu ir rituališkumu, tačiau šiais laikais
belikę tik keletas, pagrindinių papročių, kadangi tradicinė sutuoktinių šventė nebėra tokia populiari.
Nors kai kas labai panašu į Europos ar JAV papročius, pavyzdžiui, kad jaunoji iš vakaro negali pamatyti
savo sužadėtinio, tačiau daugelis detalių skiriasi. Tarkime, įprasta kinės vestuvinė suknelė visai ne
sniego baltumo, o priešingai – ryškiai raudonos spalvos. Pasak vietinių, būtent raudona spalva
simbolizuoja meilę, gerovę ir laimę.
• Arbata
Kinų kultūroje arbata užima ypatingą vietą. Tai ne šiaip paprastas gėrimas, o labai svarbi ceremonija
leidžianti pasiekti vidinę ramybę ir palaimą. Ne veltui šalies kalba „arbata“ reiškia – „išmintingiausias
augalas“. Siekdami atskleisti visą skonį ir aromatą kinai turi specialius būdus jai užvirti ir patiekti.
Arbatos gėrimo ceremonijos vyksta įvairiomis progomis ir turi daug prasmių. Pavyzdžiui, arbata
geriama norint išreikšti pagarbą. Tai padaryti galima pakviečiant vyresniuosius šeimos narius į restoraną
puodeliui stebuklingą galią turinčios arbatos. Jos svarba šeimoje, pasak kinų, atspindi ir jų vertybių
reikšmę.
 Išradimai
• Parakas
Paraką – kietą medžiagą, kuri sparčiai degdama sprogsta, IX a. išrado kinų
alchemikai. Ieškodami nemirtingumo eliksyro jie sierą sumaišė su kalio
salietra, medžio anglimis ir gydomosiomis žolėmis. Gyvenimo trukmės šis
mišinys neprailgino, bet netikėtai paaiškėjo jo milžiniška naikinanti jėga.
Jau X a. juodasis, arba dūminis, parakas naudotas fejerverkams gaminti.
Mūšyje parakas bene pirmą kartą panaudotas 1000 metais, kai Songų
dinastijos imperatoriaus kariuomenė paraku pripildytais bambuko
vamzdeliais ir popieriaus tūtelėmis gynėsi nuo puolančių stepių tautų.
• Kompasas
Pirmieji kinų kompasai buvo išrasti ne navigacijai, bet tam, kad būtų
suharmonizuota aplinka ir pastatai taip, kad atitiktų pagrindinius Fengšui
principus. Yra įrodyta, kad pirmą kartą apie magnetinį prietaisą, kuris
naudojamas kaip „krypties suradėjas“, buvo užsiminta Songų dinastijos.
Pirmasis įrašas apie įmagnetintos adatos naudojimą navigacijai yra Džu Ju
knygoje „Pingzhou Table Talks“, kuri parašyta 1102 m. Kompaso išradimas
labai padidino kelionių, ypač vandenynuose, saugumą ir pagerino jų
efektyvumą.
• Skėtis
Greičiausiai net nepagalvotume apie lietingą dieną be skėčio. Šis daiktas ne
tik leidžia apsisaugoti nuo nemalonių kritulių, bet ir XVII-XX a. gelbėdavo
aukštuomenės damas nuo saulės. Kinų mitologijoje skėčio šaknis galima
aptikti net prieš ~3.5 tūkst. metų, kai dailidė/išradėjas sujungė lotoso lapus
su lazda tam, kad sukurtų pastogę nuo lietaus. Tačiau populiariojoje
kultūroje jie paplito gerokai vėliau.
• Popierius
Žmonės buvo įpratę rašyti ant tokių medžiagų kaip medis, akmuo ar net
kaulas. Tačiau apie 2200 m. pr. Kr. egiptiečiai atrado tam tikrą nendrę, kuri
taip pat galėjo būti naudojama rašymui. Egiptiečiai ją pavadino „Papirusu“.
Popieriaus pavadinimas kilo iš žodžio papirusas. Popierius buvo išrastas
Senovės Kinijoje apie 105 m. po Kr., imperatoriaus Ho-Di valdymo
laikotarpiu. Oficialiai šios naujos medžiagos išradėju yra laikomas
eunuchas (haremą prižiūrintis kastratas) Ts‘ai Lun. Tačiau neseniai atrastų
archeologinių radinių pagalba buvo išsiaiškinta, kad popierius buvo išrastas
net 200 m. anksčiau ir buvo naudojamas Senovės Kinijos kariuomenėje.
Per kelis metus po popieriaus išradimo jis paplito Kinijoje, o visai
netolimoje ateityje šilko keliu buvo išnešiotas ir po visą likusį pasaulį.
 Mityba
Dažniausiai Kinijoje yra valgomi ryžiai ir kviečiai. Ryžiai –
universalus produktas, patiekiamas skirtingais būdais, pavyzdžiui,
mėgstama ryžių košė, ryžių tortas, lipnūs ryžių koldūnai ir ryžių
makaronai. Ryžiai – ne tik svarbiausias maistas, bet ir pagrindinė
kinų visuomenės augimo priežastis. Mėsos kinai nevartoja daug,
tik retkarčiais valgo kiaulieną ir vištieną, populiariausias baltymų
šaltinis – tofu.
• Arbata
Manoma, jog pirmasis žmogus, susipažinęs su arbatmedžiu, buvo
antrasis Kinijos imperatorius Šennongas (2737-2698 m. pr. Kr.).
Imperatorius domėjosi agrokultūra, todėl norėdamas pažinti
įvairių žolelių galias, paragavo 100 augalų, nuo 72 iš jų susirgo,
tačiau vieną dieną sėdint po medžiu į jo verdamą vandenį įkrito
lapelis, kuris išgydė nuo visų ligų – tai buvo arbatmedis.
 Testas
1. Kokia buvo Kinijos padėtis XIX a.?
Kinijos santykinė politinė, ekonominė ir karinė galia susilpnėjo, regione
ėmė dominuoti Japonija ir Vakarų valstybės.
2. Kada prasidėjo ir kaip baigėsi Taipingų sukilimas?
Taipingų sukilimas prasidėjo 1850 m. Daugiau kaip dešimtmetį trukęs
sukilimas buvo labai žiauriai nuslopintas.
3. Kada žlugo Kinijos imperija?
Kinijos imperija žlugo 1911m.
 Šaltiniai
• https://idomu.lt/istorija/10-svarbiausiu-senoves-kinijos-isradimu
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinija_(regionas)
• https://istorijai.lt/kinija-ir-japonija-xvii-xix-a-afrika-ir-vergu-prekyba/
Ačiū už dėmesį!