Kasdienis gyvenimas tarpukario Lietuvoje

1. Šiandien jums trumpai pristatysiu gyvenimą tarpukariu Lietuvoje.

2. Tarpukaris - laikotarpis tarp Ⅰ- ojo pasaulinio karo pabaigos(1918m. lapkričio 11d.) ir
Ⅱ- ojo pasaulinio karo pradžios(1939m. spalio 1d.).
3. Laikinoji sostinė Kaunas: netekus Lietuvos sostinės Vilniaus, svarbiausiu šalies
politinio, visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo centru tapo laikinoji sostinė Kaunas.
Apleistas bei atsilikęs miestas nepriklausomybės metais virto klestinčiu. Iškilo daugybė
modernių pastatų, sukurta naujų gatvių kvartalų bei rajonų. Be arklių traukiamo
tramvajaus tai pat pradėjo kursuoti autobusai, įrengti elektra varomi fanikulieriai.
Kauno Laisvės alėjoje virė gyvenimas. Ten veikė svarbiausios įstaigos ir viešbučiai.
Garsėjo prabangūs restoranai(kaip): ,,Versalis“; ,,Metropolis“; (taip pat)
kavinė ,,Konrado“. Į juos rinkosi miesto įžymybės, koncertavo garsiausi to meto artistai,
pavyzdžiui: dainininkas Antanas Šabaniauskas, taip pat – Lietuvos estrados pradininkas
dainininkas Danielius Dolskis. Jo sukurtos dainos ,,Palangos jūroj“ ar ,,Kariškas
vaizdelis“ žinomos iki šiol. Teatruose buvo rodomi muzikiniai bei dramos spektakliai,
vyko parodos, koncertai. Veikė daugiau nei dešimt kino teatrų, kuriuose miestiečiai
galėjo pamatyti naujausius filmus. Tuometinis gyvenimas Kaune priminė bet kurio
Europos miesto gyvenimą. Susiformavo savita miestietiška kultūra, Kaunas tapo
nepriklausomos Lietuvos simboliu.
4. Kintantis gyvenimas kaime: Gyvenimas kaime gerėjo besiplėtojant šalies ūkiui. Didelę
įtaką turėjo žemės reformos įtvirtintas ūkių skirstymas į vienkiemius. Buvo stiprinami
ūkiai, statomos modernesnės trobos. Šiaudinį stogą keitė skardinis, čerpinis, skiedrinis;
aslą- medinės grindys. Trobesius apšvietė žibalinės lempos, elektrą turėjo vos vienas
kitas turtingesnis. Tarpukariu įvyko vienas iš svarbiausių pokyčių valstiečių virtuvėje:
greta miltinių patiekalų įsigalėjo bulvės, iš kurių galima pasigaminti pigių ir maistingų
patiekalų. Tuo metu plačiai išpopuliarėjo mūsų tautiniais patiekalais vadinami bulviniai
blynai, kugelis, vėdarai, cepelinai. Manoma, kad šie valgiai atėjo iš vokiečių virtuvės.
Gyventi iš ūkio buvo nelengva. Lietuvoje žemės ūkio produktai buvo pigūs, o pramonės
gaminiai – brangūs.
5. Šeima, papročiai ir bendruomenės ryšiai: Įvyko svarbių permainų šeimos gyvenime.
Tekant ar vedant vis mažiau kreipta dėmesio į turtinę, visuomeninę padėtį, dažniau
tuoktasi iš meilės. Lietuvoje iki 1926m. nebuvo civilinės santuokos, tik bažnytinė. Ir
valstiečiai, ir miestiečiai vidutiniškai augino 3-4 vaikus. Tėvai daug dėmesio skyrė
vaikų auklėjimui, stengėsi bent vieną išleisti į mokslus. Nuo mažens vaikams diegtos
svarbiausios vertybės: darbštumas, sąžiningumas, pagarba vyresniesiems, tėvui ir
 motinai. Šeimą ir bendruomenę itin glaudžiai siejo religingumas. Gilaus religingumo
simboliai – sodybose, pakelėse, kryžkelėse pastatyti kryžiai. Be religijos, žmones siejo
itin stiprus bendruomeniškumas. Stengtasi sugyventi geruoju, padėti vieni kitiems.
Kaimo žmonės ir liūdėjo, ir linksminosi kartu: ištikus nelaimei, skubėdavo į pagalbą;
šiltuoju metų laiku rengė gegužines. Atliekant didžiausius metų darbus rengtos talkos(tai:
šienapjūtė, rugiapjūtė, bulviakasis). Žmonės pasitikėjo vieni kitais, vagysčių kaimuose
pasitaikydavo retai, todėl išeidami , net ir ilgesniam laikui, nerakindavo namų durų.
Vagystės, girtavimas, apsileidimas sulaukdavo viso kaimo pasmerkimo.
6. Apranga ir mados: Mada – tai tam tikru laiku visuomenėje vyraujantis stilius, periodiškai
pasikartojantis su tam tikrais pasikeitimasi ir patobulėjimais. Tarpukariu keitėsi ir miesto, ir
kaimo mados.

Vyrų mados reglamentas anuomet buvo griežtesnis – per oficialius susitikimus ar darbe
turėjo dėvėti švarką; per pokylius, šventes – fraką; per ypač svarbias iškilmes – smokingą.
Karinė uniforma buvo prestižo reikalas – ji buvo gerbiama, jaunikis kariškis per savo
vestuves vilkėjo karinę uniformą.

Nors tarpukaris buvo krizių ir sunkumų kupinas metas, žmonės troško atsipalaiduoti ir pagaliau
pasimėgauti gyvenimu. Moterys pūstas sukneles ir korsetus pakeitė laisvai krintančiomis
midi ilgio suknelėmis, standartus nustatinėjo Paryžius ir Holivudas. Masiškai buvo
kerpamos ilgos garbanos, labai išpopuliarėjo trumpų plaukų šukuosenos. Kai madmuazelė
Coco Chanel, po viešnagės draugo jachtoje grįžo įdegusi, dailiosios lyties atstovės
nusprendė, kad neįdegusi oda atgyvena, ir neverta vengti saulės tuomet išpopuliarėjo
maudymosi kostiumėliai. Gausiai vartojami įvairūs kremai, pudra, kvepalai, lankytasi
grožio salonuose. Madinga panelė turėjo mokėti šokti fokstrotą, tango, valsą. Ypač išaugo
higienos priemonių vartojimas.

Lietuviškoje spaudoje pradėta rašyti mados , kūno priežiūros temomis. Buvo galima
nusipirkti atvežtinių mados žurnalų, tačiau jie buvo gana brangūs. Mados žurnalai pradėti
leisti ir Lietuvoje: 1926 m. leistas „Siuvėjų patarėjas“, 1933 m. „ Mados – siuvėjų menas“.
Kaimo žmonės vilkėjo drabužiais iš namie austų vilnonių, lininių audinių. Pagal užsakymus
drabužius siuvo vietos meistras arba keliaujantys siuvėjai. Tautiniai drabužiai nebuvo
pamiršti: juos vilkėjo tautiniuose vakaruose, per vestuves. Apavas buvo brangus, todėl
vargingiau gyvenantys turėjo tik vieną porą batų. Vasarą dažniausiai vaikščiojo basi; atšalus
orui avėjo medpadžius ar kantaplius(oda traukta avalynė mediniais padais). Odinius batus
apsiaudavo tik svarbiomis progomis: per šventes, į bažnyčią, turgų, svečius.

7. Reklama: Tarpukariu Lietuvoje ypač išaugo reklama. Gamintojai vartotojus stengėsi

patraukti skambiais šūkiais ir iliustracijomis. 2015m. Ramūnas Minkevičius išleido knygą
pavadinimu ,,Tarpukario Lietuvos reklama“. Autorius sako: ,,Tarpukario reklama įtraukia.
Ji intriguoja, be to, tai mūsų kultūrinis paveldas.” Taip pat 2016m. buvo surengta tarpukario
Lietuvos reklamos paroda.