RENESANSO IR HUMANIZMO

ATSPINDŽIAI LDK
 Renesansas LDK: kultūros epocha ar tik didikų mada?
16a. iš Italijos renesanso idėjos pasiekė ir Vidurio Europos šalis, tarp jų ir LDK. Renesansas LDK plito iš
Lenkijos karalystės arba buvo kuriamas tiesiogiai atvykėlių iš Italijos. Italijoje mokėsi Radvilos,
Goštautai, Astikai ir kiti žymūs LDK didikai, kurie ir atvežė renesansą į LDK, norėdami parodyti esantys
lygiaverčiai Europos šalių kilmingiesiems.
Nors pavienių renesanso kultūros atspindžių buvo jau Aleksandro Jogailaičio dvare, tačiau lemiamas
lūžis ir plėtra prasidėjo 16a. II deš. pab. LDK valdovo Žygimanto Senojo žmona tapus kunigaikštytei
Bonai Sforcai, kilusiai iš Milano. Ji į LDK atsivežė italų architektus, dailininkus, muzikus ir įdiegė daug
naujų dalykų valdovo dvare: pokyliai, šokiai, šakutės. Iš valdovo renesanso madas perėmė ir didikai,
ypač Radvilos. Didikai stengėsi būti mokslo ir meno rėmėjai ir taip padėjo plisti renesanso idėjoms tarp
pasauliečių ir dvasininkų.
LDK mene renesansas yra glaudžiai persipynęs su ankstesne gotika ir vėlesniu baroku. Būdingiausias
renesanso statinys-Valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, kur didysis kunigaikštis Žygimantas
Augustas buvo įrengęs paveikslų galeriją ir sukaupęs didelę biblioteką.
Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dvaras tapo renesanso sklaidos Rytų ir Šiaurės Europoje židiniu.
 Renesanso architektūra LDK
Aušros vartai Vilniuje Tytuvėnų vienuolynas
 Renesanso architektūra LDK
Vilniaus universiteto kiemas Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje
Valdovų rūmai
 Humanizmo idėjų sklaida LDK
LDK plito ir humanizmo idėjos. Vietos humanistai nagrinėjo svarbiausias to laikotarpio
problemas: ieškojo LDK silpnumo priežasčių ir būdų sustiprinti valstybę. Savo idėjas jie skleidė
per grožinius kūrinius ir poleminę literatūrą. Žymiausi jų: Mikalojaus Husoviano poezijos
kūrinys ,,Giesmė apie stumbrą“, Mykolo Lietuvio veikalas ,,Apie lietuvių, maskvėnų ir totorių
papročius“, Augustino Rotundo ,,Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Prie humanistų
priskiriamas ir lenkų kilmės LDK istorikas Motiejus Strijkovskis, parašęs pirmą Lietuvos istoriją
lenkų kalba-,,Lenkijos, Lietuvos ir visos Rusios kroniką“.
Renesanso idėjos lėmė, kad ankstesnės romėniškos lietuvių kilmės teorijos pagrindu formavosi
įsitikinimas, jog tikroji lietuvių kalba yra romėnų. Mykolas Lietuvis net siųlė atsisakyti
kanceliarinės LDK rusėnų kalbos ir įvesti lotynišką raštą. Bet LDK gyventojų daugumą sudarė
rusėnai ir ši idėja nesulaukė palaikymo.
Humanistinės minties plėtotei ypač svarbus knygų spausdinimo išradimas. Pranciškus Skorina
Vilniuje įsteigė pirmąją LDK spaustuvę ir 1522m. rusėnų kalba išspausdino ,,Mažąją kelionių
knygelę“-pirmąją knygą LDK teritorijoje. Tačiau greit dėl nepalankių aplinkybių Skorinai teko
nutraukti knygų leidybą LDK. Organizuotos knygų leidybos pradžia LDK laikomi 1553m., kai
didikas Mikalojus Radvila Juodasis Brastoje įkūrė protestantų spaustuvę. Po kelių dešimtmečių
savo spaustuvę Vilniuje įsteigė ir katalikai, o iki 16a. pab. LDK susiklostė spaustuvių tinklas.
 Valakų reforma
Bona Sforca savo valdose pradėjo ir Valakų reformą. Vakarų Europoje baudžiava jau nyko, o LDK vyko
valstiečių įbaudžiavinimas. 16a. I pus. V. Europoje augant miestams augo žemės ūkio produktų paklausa.
LDK buvo daug ir derlingų žemių, todėl didžiojo kunigaikščio ir bajorų dvaruose buvo pradėta daugiau
auginti javų siekiant juos parduoti.
Siekiant padidinti žemės ūkio efektyvumą ir bajorų pajamas 1547m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio
žemėse pradėta, o 1557m. teisiškai įtvirtinta Valakų reforma. Visa dvarų ir kaimų žemė buvo iš naujo
išmatuota ir perdalyta. Ji buvo jungiama į vieną plotą, padalytą valakais. Valdovo pavyzdžiu pasekė ir
reformą savo dvaruose pradėjo vykdyti ir bajorai.
Kiekvienai valstiečių šeimai buvo skiriamas valakas žemės (21.3 ha). Prievolės pradėjo priklausyti nuo
turimos valstiečio žemės, o ne nuo asmenų skaičiaus šeimoje. Už teisę naudotis savo sklypu valstietis
turėjo eiti lažą-dirbti dvaro žemę. Dar valstiečiai mokėjo ir činšą-mokestį pinigais, natūrinę duoklę. Kaip
vykdomos prievolės prižiūrėjo tijūnai ir prievaizdai. Valstiečiai iš vienkiemių buvo apgyvendinti
gatviniuose kaimuose. Kaime įsigalėjo rėžių sistema ir pažangi trilaukė sėjomaina.
Keliasdešimt metų vykdyta Valakų reforma sueuropino Lietuvos žemės ūkį ir užbaigė valstiečių
įbaudžiavinimą. Labai padidėjo žemės ūkio našumas ir išaugo dvarų pajamos, bet valstiečių padėtis
pasunkėjo. Valakų reformos metu sukurta žemėvaldos sistema gyvavo iki baudžiavos panaikinimo
1861m.
 Lietuvos Statutai
15a. įstatymus ir įvairias privilegijas skelbė ir ruošė didysis kunigaikštis ir Ponų taryba. Augo naujų įstatymų skaičius,
reikėjo peržiūrėti senuosius ir įvesti vienodus visai LDK. 1529m. buvo priimtas didiko A. Goštauto parengtas ir Žygimanto
Senojo patvirtintas I Lietuvos Statutas.
I Lietuvos Statutas teisiškai įformino valstybės santvarką, valdžios ir valdymo institucijas, teisingumo ir teisėtvarkos
sistemas ir privilegijuotą bajorų padėtį. Statute buvo skelbiamas valstybės teritorijos neliečiamumas, įtvirtinamos lygios
visų LDK piliečių teisės, nežiūrint religijos ir tautybės. Valstybės piliečiu laikytas kiekvienas žemės savininkas, atliekantis
karinę tarnybą. Statute surašytos bajorų teisės ir pareigos. Svetimšaliams Lietuvoje buvo draudžiama įsigyti žemių, eiti
tarnybas. Savo teisės sukūrimas reiškė LDK nepriklausomumą nuo Lenkijos.
1566 ir 1588m. pasirodė papildyti ir patobulinti Statuto leidiniai. Visi leidiniai pradžioje buvo parašyti rusėnų kalba, vėliau
atsirado ir lenkiški, lotyniški nuorašai. Lietuvos II Statutas įteisino bajorų demokratiją-luomines reformas, atstovavimą
seime, renkamus bajorų žemės teismus. Kitaip nei I Statute aukščiausia valdžios institucija tapo ne Ponų taryba, bet
bajorų Seimas.
L. Sapiegos parengtas III Lietuvos Statutas panaikino tas Liublino unijos nuostatas, kurios silpnino LDK valstybingumą-
uždraudė lenkams turėti valdų ir eiti pareigas LDK, paliko galioti atskirą Lietuvos teisę, įstatymus, teismus. Į šį Statutą
įtraukti ir 1573m. Varšuvos konfederacijos nutarimai, garantuojantys religijos laisvę. Šis Statutas Lietuvoje galiojo iki
1840m.
Renesansas LDK neįgijo atskiros kultūrinės epochos bruožų ir buvo veikiau tarp didikų paplitusi mada. Tačiau jo plitimas
LDK ženklina ryškaus kultūros pakilimo ir suklestėjimo 16a. LDK, dažnai vadinamo ,,aukso amžiumi“ , pradžią. Be
reformacijos ir kontrreformacijos, vienas iš svarbiausių šios epochos laimėjimus lėmusių veiksnių buvo renesansas.