Deguonies fizikinės savybės

1. Dujos.
2. Bespalvės.
3. Bekvapės.
4. Sunkesnės už orą.
5. Blogai tirpios vandenyje.

Deguonies naudojimas
1. Įvairioms dujoms deginti.
2. Kvėpavimo prietaisuose.
3. Metalams suvirinti ir pjaustyti.
4. Azoto ir sieros rūgščių gamybai.
5. Stiklo pramonėje.
6. Sprogstamiesiems mišiniams gaminti.

Ozono fizikinės savybės

1. Dujos
2. Melsvos spalvos
3. Turi savitą kvapą
4. Blogai tirpsta vandenyje
5. Sunkesnis už orą ir deguonį

Ozono naudojimas
1. Oro ir vandens dezinfekavimui
2. Medicinoje
3. Vaistų gamyboje
4. Balinimui

Deguonies gavimas laboratorijoje

Laboratorijoje deguonis gaunamas skaidant kai kuriuos deguonies junginius:
2H2O2(aq) O2(d) + 2H2O(s)
2KMnO4(k) → K2MnO4(k) + MnO2(k) + O2(d)
Katalizatoriai
Medžiagos, kurios pagreitina reakciją, o pačios, jai vykstant lieka nepakitusios.
MnO2 – katalizatorius
Biologiniai katalizatoriai - fermentai

Deguonies gavimas pramonėje

Pramonėje deguonis gaunamas distiliuojant suskystintą orą.
Elektrolizuojant vandenį.
2H2O(s) O2(d) + 2H2(d)

Deguonies atpažinimas
Deguonis palaiko degimą. Rusenanti balanėlė užsiliepsnoja.

Deguonies oksidacijos laipsnis

1. Deguonies oksidacijos laipsnis junginiuose lygus -2.
2. Išimtys:
a. OF2 (+2)
b. Peroksidai, pvz.: H2O2 , Na2O2 (-1)

Alotropija – tai elemento gebėjimas sudaryti kelias skirtingos molekulinės

sandaros vienines medžiagas.
Alotropinės atmainos – tai vieninės medžiagos sudarytos iš to paties elemento,
bet skiriasi sandara ir savybėmis. Pvz.: O2 ir O3
Oksidai – tai sudėtinės medžiagos sudarytos iš dviejų elementų, iš kurių vienas yra
deguonis.
Rūgštiniai oksidai – tai nemetalų oksidai, kurie reaguodami su vandeniu sudaro
rūgštis.
Baziniai oksidai – tai metalų oksidai, kurie dauguma reaguodami su rūgštimis
sudaro druskas. Kai kurie reaguoja su vandeniu susidaro hidroksidai.
Amfoteriniai oksidai - tai dvejopos prigimties oksidai, kurie gali reaguoti ir su
rūgštinės, ir su bazinės kilmės medžiagomis sudarydami druskas. Amfoterinius
oksidus sudaro elementai, periodinėje lentelėje esantys metalų ir nemetalų
sandūroje.
Inertiniai oksidai (indiferentiniai) - Oksidai, reaguodami su vandeniu
nesudarantys nei rūgšties, nei hidroksido.

OKSIDŲ SKIRSTYMAS
Oksidai skirstomi į metalų oksidus (baziniai ir amfoteriniai) ir nemetalų oksidus
(rūgštiniai ir inertiniai)
Baziniai – CaO, Na2O, FeO, CuO, Li2O, MgO
Amfoteriniai – ZnO, Al2O3
Rūgštiniai – CO2, SO2, N2O5, P2O5
Inertiniai – NO, CO
1. Reaguoja su metalais kieta
Deguonis + Metalas  Metalo oksidas
O2(d)+2Mg(k)  2MgO (k)
Oksidatorius O20 + 4e  2O-2 2 1 redukcija
Reduktorius Mg0 – 2e  Mg+2 4 2 oksidacija

2. Reaguoja su nemetalais dujine

Deguonis + Nemetalas  Nemetalo oksidas
O20 (d) + S0 (k)  S+4O2-2 (d)
Oksidatorius O20 + 4e  2O-2 redukcija
Reduktorius S0 – 4e  S+4 oksidacija

O2 (d) + 2H2 (d)  2H2O (d)

3. Reaguoja su junginiais, juos deginant

2Pb+2S-2 (k) + 3O20(d)  2Pb+2 O-2 (k) + 2S+4O2-2 (d)
Oksidatorius O20 + 4e  2O-2 6 3 redukcija
reduktorius S-2 – 6e  S+4 4 2 oksidacija