Viduramžio menas

Asketas – gyvenimo malonumų atsisakęs žmogus

Romanika – XI-XII a. Europoje paplitęs meno stilius.(Atsirado Italijoje)

 Masyvus pastatai
 Storos sienos
 Maži langai – turintys pusapvalią formą
 Dailėje – religinė tematika
 Pusapvalės arkos
 Žiūrint iš viršaus - kryžiaus forma

Gotika (XII vid. – XVI a. prad.)(Atsirado Prancūzijoje)

Pavadinimas kilęs nuo germanų genties. Europos dalis ir architektūros stilius.

 Grakštūs, aukšti, gausiai išpuošti pastatai

 Lengvumo įspūdis
 Smailios arkos ir bokštai, langai dideli(trikampio formos), vitražas
 Skliautai kryžminiai
 Rozetė(priekinėje pusėje)
 Dažnai raudonos spalvos

Gotikos pavyzdžiai:

 Reimso katedra Prancūzijoje

 Paryžiaus Dievo Motinos katedra
 Šv. Onos bažnyčia
 Perkūno namas

Literatūra

 Vyrauja šventųjų gyvenimų aprašymai, pamokslų, maldų, giesmių rinkiniai

 Pasauliečiai kuria epus, eiliuotas poemas
 Žinomiausia riterių poema buvo ,,Rolando giesmė“
 Dantės kūrinys ,,Dieviškoji komedija“
 XII – XIII a. kultūra įgijo pasaulietinį pobudį, tačiau vienuolynai ir toliau atliko šviečiamąją funkciją.
 Trabadūras – viduramžių klajojantis dainius
 Jų žodiniai pasakojimai, dainos buvo perduodamos iš kartos į kartą.
 Bažnyčiose drausta groti, bet kokiais instrumentais, skambėjo tik grigališkieji karaliai.
 Geroji muzika- kelianti žmogaus sielą prie Dievo
 Blogoji muzika- velnio bagažas

Teatras

 Miraklis – (stebuklas) – viduramžių eiliuota drama, vaizduojant stebuklingus atsitikimus ir šventųjų

gyvenimo.
 Misterija – (paslaptis) – viduramžiais ir Renesanso epochoje religinės tematikos dažniausiai biblinių siužeto
drama.
 Nuo vienuolynų mokyklų iki universitetų
Švietimas

 Pirmosios bažnyčios kurtos prie bažnyčių ir vienuolynų Vakarų Europoje. Ruošiami dvasininkai: skaitymas,
skaičiavimas, rašymas.
 Visi dalykai dėstomi lotyniškai
 Vaikai mokėsi nuo 5-6 val ryto iki 16val. Ilsėjosi šventadieniais, atostogų neturėjo.
 XI a. plinta katedrinės mokyklos (lanko ir tie vaikai, kurie neruošiami tapti dvasininkais)
 Mokymo pagrindas – 7 laisvieji menai
 Triviumas - gramatika, retorika, dialektika
 Kvadriumas - aritmetika, geometrija, astronomija, muzika.

Universitetai

 XI a. pab. Europos miestuose atsirado pirmosios aukštosios mokyklos – universitetai

 Universitetai turėjo savivaldos teises-nepriklausė nuo miesto valdžios, nemokėjo mokesčių, turėjo seimą.
 Universitetams vadovauja – rektorius, fakultetams – dekanas
 Mokėsi tik vaikinai
 Studentai būrėsi į tarpusavio pagalbos bendrijas-nacijas
 Pagrindiniai 4 fakultetai : filosofijos, teisės, medicinos, teologijos. Visi pradžioje baigdavo filosofijos fakultetą.
 Prie universitetų dirbo knygų perrašinėtojai, veikė rašymo priemonių dirbtuvės, viešbučiai bei smuklės.

1. Pirmas universitetas įkurtas XI a. Bolonijos mieste Italijoje (teisės universitetas)

2. Antras Sarbonos universitetas (filosofijos studijos)
3. Trečias Oksfordo universitetas Anglijoje

Seniausias Lietuvos universitetas įkurtas 1579 m. – Vilniaus universitetas (įkūrė Steponas Batoras, jezuitų ordinas)

Mokslas

Schlastika – viduramžių filosofijos kryptis kuriai būdinga:

 Teologija
 Pagrindinis tikėjimo šaltinis Šventasis raštas
 Bažnyčios autoritetų ir Aristotelio filosofijos nagrinėjimas
 Žymiausias scholastas XIII a. italų filosofas Tomas Akvinietis

 Anglas Rodžeris Bekonas – išsiskyrė savo mąstymu teigdamas, kad gamtos reiškinius galima pažinti stebint ir
atliekant eksperimentus
 Plėtojosi astrologija ir alchemija.

Kryžiaus žygiai
1095 m. Bažnyčios susirinkime Klermone popiedžius Urbonas II pakvietė krikščionis į šventąjį karą – atsikovoti iš
Musulmonų Palestinos

 Popiedžius tikėjosi dar labiau sustiprinti katalikų bažnyčios autoritetą ir išplėsti jos įtaką Rytuose.
 Popiedžiaus raginimas atkovoti Šventąją žemę sulaukė didelio palaikymo
 Dėl kryžių ant drabužių vadinasi kryžiaus žygis.
Priežastys

1. Šventojoje žemėje įsitvirtino musilmonai , religinga visuomenė jautė pareigą išvaduoti Palestiną iš kitatikių.
2. Europą vargino feodalų tarpusavio karai – popiedžius tikėjosi karinės jėgos perteklių nukreipti į rytus
3. Europoje dėl didėjančių gyventojų skaičiaus ėmė trūkti dirbamos žemės – Riterii tikėjosi žemės įsigyti rytuose
4. Stiprėjanti prekyba su Rytais kūrė turtingų, klestinčių Rytų įvaizdį. Riteriai vylėsi , kad šiame regione galima
tikėtis grobio.
5. Valstiečiai įsivaizdavo, kad Šventojoje žemėje jų neslėgs baudžiava, laukia lengvesnis gyvenimas.
6. Daugelis tikėjo jog dalyvavimas kryžiaus žygyje išpirks nuodėmes.
7. Popiedžius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi.

Riterių kryžiaus žygiai buvo 8

1 kryžiaus žygis (1096-1099 m.)

Kai užima Palestinos regioną jį suskaido į :

1. Jeruzalės karalystę
2. Antijochijos kunigaikštystę
3. Edesos ir Tripolio grafystes

Pradeda žudyti musilmonus, siausti. 1099 m. kryžininkai išstumiami ir toliau valdo musilmonai.

4 kryžiaus žygis (1202 – 1204 m.)

1. Norėjo tapti svarbiausiu prekybos tašku

2. Kryžininkai Konstantinopolyje įkurta lotynų imperija (1204-1261 m.) feodalinė valstybė
3. Kryžiuočiai nusitaikė į krikščuionišką Bizantiją.

Kryžiaus žygiai (1096 – 1291 m.) baigėsi kai kryžininkai galutinai išstumiami.

1212 m. vaikų kryžiaus žygis, kuris tikslo nepasiekė, o vaikai buvo paimti į nelaisvę.

Padariniai:

1. Sutvirtėjo Popiedžiaus autoritetas, bet nusiaubta ir susilpninta stačiatikių Bizantija

2. Kryžiaus žygiai sugadino krikščionybės kaip taikio religijos įvaizdį
3. Nieko nepasiekė

Ekonominiai padariniai:

1. Pagyvėjo prekyba, amatai, sustiprėjo Šiaurės Italijos miestai.

2. Pradėta gaminti veidrodžius, auginti ryžius, citrinas, abrikosus, imta austi šilką.

Socialiniai padariniai:

1. Daugelis baudžiaunininkų atgavo laisvę

2. Sustiprinti barjerai tarp krikščionybės ir islamo
3. Nublanko dorovinės vertybės ir idealai
4. Sumažėjo vidutinių vasalų, o jų žemės atiteko senjorams

Kultūriniai padariniai:

1. Atsirado pirtys, pradėta plautis rankas prieš valgį.

2. Tapo didvyriškumo vaizdavimo ir vaizdinių kūrimo šaltiniu filosofijai ir literatūrai.
 Viduramžių miestai
Miesto kūrimasis
XI a. senieji miestai atgimė ėmė kurti nauji. Jų plėtrą skatino:
 Didėjantis gyventojų skaičius
 Pagyvėjusi prekyba
 Amatų atsiskyrimas nuo žemės ūkio
Miestai ėmė reikalauti savivaldos - teisė savaraniškai spręsti vietos ar vidaus klausimus
Nepriklausomybę išsikovoję miestiečiai įgijo teisę:
 Laisvai verstis prekyba
 Leisti įstatymus
 Vykdyti teisingumą
 Rinkti misto tarybą ir burmistrą-miesto savivaldos vadovas, kai kuriose valstybėse vadinamas meru.
Gyvenimas mieste
 Gynybinėmis sienomis ir pylimais apjuosti miestai buvo nedideli.
 Svarbiausios gatvės vedė į pagrindinę aikštę, kurioje stovėjo rotušė(miesto nepriklausomybės ir galios
simbolis), bažnyčia
Žydai viduramžių mieste
 Tikėjimas, gyvenimo būdas, papročiai skyrė juos iš kitų gyventojų. Jie gerai išmanė mediciną, švarą, mitybos
taisykles.
 Jie gyveno uždaroje miesto dalyje – gete.
Miestiečių verslai
 Cechas- tos pačios specialybės amatininkų susivienijimas
 Gildija- pirklių susivienijimas, ginantis savo narių privilegijas.
 Norėdamas tapti cecho nariu, žmogus turėjo ilgai mokytis, pagaminti meistriškumą įrodantį gaminį, šedevrą.
 Hanzos miestų sąjunga - XIII a. susidariusi šiaurės Vokietijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga.

Viduramžių žmogaus supratimas apie pasaulio tvarką

Gyvenamoji erdvė
 Piligrimas – į šventas vietas keliaujantis maldininkas
 Pasaulį žmonės įsivaizdavo, kaip plokščią nejudantį vandenynų apsuptą diską. Ant jo užvožtame skliaute
skriejo dangaus šviesuliai.Žemės centre tovėjo šventasis Jeruzalės miestas. Buvo žinomi try žemynai (Europa,
Azija, Afrika)
 Geografinį žmonių akiratį išplėtė kryžiaus žygiai ir Marko Polo kelionių aprašymai.
XIII a. pab. Europoje buvo išrasti mechaniniai laikrodžiai
Religijos saistomas gyvenimas
 Viduramžiai žmonės jautėsi bejėgiai prieš dažnas nelaimes.
 Tikėta, kad vyksta Gėrio ir Blogio kovos.
 Relikvijos-šventųjų palaikai ar daiktai
 Ordalijos – Dievo teismas, kai įtariamojo kaltumas tiriamas kankinimu.