Bendrieji klausimai

1. Renesansas Europoje

 Ištakos, laikmetis. (1 t.)

Vakarų Europos šalyse XIV-XVII amžius. Prasideda XIV a. Italijoje, kur likę antikos bruožai. Žodis
(renaissance) reiškia atgimimą.

 Renesanso žmogaus charakteristika. (1 t.)

Renesanso žmogus išsivystęs, intelektualus. Žmogus dėmesio centre. Vertinami menas, protas,
optimizmas. Vystomas žmogaus orumas. Žmonėms svarbus mokslas, universalumas,
išsilavinimas. Universalumas tai žmogaus visapusiškumas, gebėjimas išmanyti iš karto daug
dalykų pvz. Leonardas da Vinči. Vaizduojamajame mene imtas aukštinti žmogaus kūnas.
Literatūroje apdainuoti žmogaus jausmai, kurie viduramžiais tarsi buvo slepiami.

 Renesansą reprezentuojančios asmenybės ( pristatyti dvi).(2 t.)

 Leonardo da Vinci (kas reiškia Leonardas iš Vinčio) – ko gero, labiausiai žinomas ir atpažįstamas
italų dailininkas, skulptorius, architektas bei inžinierius, kurio sugebėjimai bei darbai pralenkė
daugelį to meto asmenybių. Dailininkas gimė 1452 balandžio 15 dieną netoli Vinčio miesto
Italijoje, o mirė būdamas 67- erių metų Prancūzijoje. (1519m. Gegužės 2 dieną) Leonardas
laikomas Renesansiškosios asmenybės idealu. (Renesanso žmogus turėjo būti kultūringas,
malonaus būdo ir rafinuotas, išsilavinęs ir iškalbus, išmanąs lotynų ir graikų kalbas, suprantąs
meną. Renesanso laikais gerbiama ir vertinama tik universali asmenybė. Visa šio laikotarpio
meninė kūryba orientuota į žmogaus individualybės išryškinimą) Garsiausi jo darbai, kurie puikiai
atspindi Renesanso kultūrą yra „Paskutine vakarienė“ (1495-1498) bei „Mona Lisa (1503-1519).

 Mikalojus Kopernikas - (1473m.-1543m.) neužmirštamas dėl to, kad jis „sustabdė Saulę ir
paleido suktis bei skrieti Žemę“, taigi visą astronomiją pastatė nuo galvos ant kojų.
Mikalojus Kopernikas ypač domėjosi astronomija. Po ilgų dangaus kūnų stebėjimų ir
skaičiavimų jis padarė išvadą, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, Mėnulis sukasi aplink
Žemę, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Mikalojus Kopernikas knygoje „Apie
dangaus sferų sukimąsi“ paneigė buvusią teoriją, kad Žemė yra Visatos centras ir įvedė
naują sąvoką – heliocentrizmą.

 Reformacija.(1 t.)
Reformacija - tai katalikų bažnyčios pertvarkymas siekęs reformų. Reformacijos pradininkas - Martynas
Liuteris 1517m., kuris Wittenberge paskelbė 95 tezes. Poreikis ieškoti kitokio Dievo ir žmogaus santykio
bažnyčioje. Kiekvienas žmogus gali skaityti Dievo žodį, uždraustos indulgencijos, skatinamos pamaldos
gimtąja kalba. Ne bažnyčia o Dievas svarbiausias.

 Humanistai ir humanizmas. (1 t.)

Humanistas – tai humanistinių dalykų mokytojas universitete, vėliau humanizmo šalininkas.
Humanizmas antropocentrinė žmogaus vertę ir orumą bei juos atitinkančius visuomeninius santykius
teigianti pasaulėžiūra, kurioje ne Dievas, o žmogus tapo didžiausia vertybe. Jis apibrėžia aukščiausią
pilnutinio žmogaus būklę. Renesanse humanizmas reiškė pasaulietinį išsilavinimą. Renesanso humanistai
įtvirtino naują požiūrį į žmogų: pabrėžė žmogaus proto galią, gynė laisvą asmenybę ir jos individualumą,
kėlė išsilavinimo reikšmę. Suvokęs savo vertę, išdrįsęs būti savimi Renesanso žmogus manė turįs teisę
džiaugtis gyvenimu čia ir dabar.
2. Renesansas LDK.

 Parašykite 2 dalykus, apie ką buvo rašoma Lietuvos metraščiuose,

pateikite pavyzdžių. (2 t.)
Metraščiuose rašoma apie Lietuvos Didžiosios Kūnigaikštystės istoriją. Visiems šiems metraščiams
būdingas LDK bajoriškasis valstybinis patriotizmas, 16 a. sąvadų legendinei daliai – ir lietuviškasis
patriotizmas. Lietuvos metraščių svarbiausias personažas – Vytautas. Trumpajame sąvade aukštinama jo
vidaus ir užsienio politika (parašytą rusėnų kalba). Metraščių pradžioje rašoma apie apie romos
kūnigaikštį Palemoną, kuris įsikūrė Lietuvoje, taip pateikta Lietuvos valdovų genealogija nuo Palemono
sūnų. Taip pat aprašoma Gedimino legenda apie Vilniaus įkūrimą.

 Pristatykite M. Lietuvio, A. Volano ar L. Sapiegos (vieną pasirinktinai)

rašto paminklą. (1 t.)
1. Leonas Sapiega 1588 metais inicijavo III statutą, kuri patvirtino Žygimantas Vaza. Jam
patvirtintas I statutas ir puoselėjama Lietuvos nepriklausomybė nuo Lenkijos, Lietuvos teisių aktų
svarba, išpažinties laisvė ir sidabrinės mokestis tik ponui, o ne ir ponui ir karaliui. Šis kūrinys
apie laisvę nuo Lenkijos. Apie tėvynės ginimą ir apie tai, kad reikia branginti savo turtus
neatiduoti jų kitataučiams, bei teisių atskirų nuo Lenkijos Karalystės įgijimas.

2. Apie Mykolą Lietuvį yra žinoma nedaug. Lietuvis tai jo pseudonimas, nors kūrinį parašė lotynų
kalba. ,, Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ didikavo LDK kūnigaikščiui Žygimantu
Augustui. Kritikavo lietuvių gyvenimo būdą, jų girtokliavimą, kritikuojami ponai ir dvasininkija,
taip skatinama pertvarkyti Lietuvos valdžią. Lietuviai palyginami su Maskvėnais ir Totoriais ir jų
fone yra tikri nenaudėliai. Taip pat propaguoja ,jog moteris irgi turi mokėti kariauti kuo daugiau
karių tuo geriau.
Dešimtajame fragmente sakoma, kad jų dvasininkai ne gobšuoliai, ne garbėtroškos,
neatsideda pramogoms, nesigviešia turtų ir kuo mažiau kišasi i pasaulėčių reikalus. Jie padorūs, ramūs,
kuklūs, su uolumu atlieka savo pareigas. Iš to galime numanyti, jog M. Lietuvis gerai išmanė užsienio
kultūrą ir stengėsi pakeisti, reformuoti ir tobulinti LDK kritikuodamas jos ydas.

 Pristatykite šios epochos 2 grožinės literatūros kūrėjus. (2 t.)

1. Mikalojus Husovianas ,,Giesmė apie stumbrą“

Husovianas paraše giesmę norėdamas palikti įspūdį įtakingam popiežiui, kuris mėgo mėdžioti. Giesmėje
jis aprašo stumbrą, Lietuvos gyvūną. Akcentuoja jo jėgą, didį ir galingumą. Taip pat aprašo valdovą
Vytautą, idealizuoja jo ydas. Perdeda Vytauto galią, sakydamas, kad jam lankstėsi ir Maskvos
kunigaikštis, ir tur- kų valdovai. Stumbro aprašymas – jis yra labai didelis, turi stiprų ir ilgą liežuvį,
užpuoliką gali mirtinai nutvilkyti savo karštu kvapu. Taip pat jis nepaprastai myli ir saugo savo
stumbriukus, yra ištikimas savo patelei; stumbrai gyvena bandomis, elgiasi pagal nustatytą tvarką. Baisus
stumbras būna tik tada, kai ginasi užpultas.Vytautas – Husovianas jam skiria maždaug 160 eilučių, Teigia,
kad jis yra taikos gerbėjas, ugningas karo žibintas, nepripažino kitų valdovų, turi meilingą balsą, yra
teisingas, taurus, šventas ir galingiausias iš visų. Išsakomos tik geros jo savybės, kuriamas idealaus
valdovo paveikslas.

2. Jonas Radvanas ( „Radviliada” 1588 m.);

Jonas Radvanas – protestantas, evangelikas reformatas. Šios tikybos šalininkai Lietuvoje jautėsi dėkingi
galingam globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam, tad po jo mirties paskatino Radvaną, talentingiausią iš jų,
eilėmis aprašyti šio iškilmingo žmogaus gyvenimą. Apie patį Radvaną buvo žinoma labai mažai (gimimo
data – nežinoma, mirties – irgi). Jis mokėjo lietuviškai, tad istorikai mano, jog jis yra etninis lietuvis.
Pirmą savo eilėraštį pavadino „Vilnietis“, vadinasi, buvo kilęs iš Vilniaus. Nebuvo kilmingas, tobulai
mokėjo lotynų kalbą, buvo nepaprastai apsiskaitęs. „Radviliada“ – 3 300 hegzametro eilučių kūrinys,
pasakojantis apie Radvilo gyvenimą nuo pat mažens iki mirties. Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas
,,Radviliadoje“ aprašytas laikantis tradicinių panegirikos žanro reikalavimų. Tai reiškia, kad aukštinamojo
asmens gerosios savybės gali būti paryškintos, o nemaloniosios – nutylėtos, laimėjimų svarba padidinta, o
apie nesėkmes net neužsiminta. Remdamasis jo biografijos faktais, Radvanas sukūrė literatūrinį herojų -
didiko patrioto, Tėvynės gynėjo idealą. Istorinis „Radviliados“ fonas – tai Livonijos karas, kuriame
Lietuva ir Lenkija kariavo su Maskva dėl Livonijos. Radvila Rudasis laimėjo Ulos mūšį, kas buvo jo
didžiausia pergalė kaip karvedžio. Su antrąja maskvėnų kariuomenės dalimi jam nė kautis neprireikė -
išgirdę, kas atsitiko, kariai išsilakstė patys. Vilnius buvo išgelbėtas. Po galutinės pergalės Pskovo
apgultyje didikas iš aktyvios valstybinės veiklos pasitraukė ir netrukus mirė.
Radvano poemoje prieš skaitytojų akis LDK iškyla kaip didi valstybė ar netgi imperija – „įžymioji
Lietuva“. Yra pripažįstama, kad Lietuva nėra apdovanota grožiu ir turtais kaip Italija, Graikija ar Persija,
tačiau yra pabrėžiama, kad tai derlingas kraštas, gausus upių, ežerų, žuvų ir žvėrių, o gyventojai yra kariai
iš prigimties. Lietuvos gamtai pavaizduoti naudojama daug epitetų, hiperbolių, metaforų ir palyginimų.
Sapne jam pasirodo Vytautas Didysis, kuris primena Lietuvos istoriją, skatina Radvilą narsiai stoti į mūšį,
ginti Tėvynę, gerbti protėvių paveldą, jį puoselėti. Labai svarbus epizodas – Radvilos sapnas naktį prieš
lemiamą mūšį. Sapne jam pasirodo Vytautas Didysis, ką tik sumušęs kryžiuočius Žalgirio mūšyje, bet ne
džiūgaujantis, o paniuręs. Vytautas Radvilą vadina vienintele Lietuvos viltimi pasipriešinti Maskvos
jėgai.

3. Renesansas Prūsijoje.

 Aptarkite XVI a. istorinę situaciją Prūsijoje. (1 t.)

Renesanso metu Prusija vadinama dar buvo Mažoji Lietuva, kurioje gyveno lietuvininkai , daug buvo
protestantų, nes Albrechtas visus remdavo ir priimdavo mokytis. Mažoji Lietuva visiškai susidarė iki
16 a. pirmos pusės. Įsteigtas Universitetas kuriame mokėsi daug lietuvių. Buvo savita kultūra, platinamas
protestantizmas. Mažojoje Lietuvoje kūrėsi ir plėtojosi prūsų bei lietuvių raštija, tautinė kultūra. Europai
tapo žinomi prūsai, lietuvininkai ir kiti baltai

 Albrechto Brandenburgiečio veikla. (1 t.)

Albrechtas Brandenburgietis, Kazimiero Jogailaičio anūkas, Žygimanto Senojo sūnėnas. Pirmasis

Prusijos kūnigaikštystės kūnigaikštis. 1514 su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste sudarė amžinosios
taikos sutartį. 1529 įsteigė biblioteką Karalaičiuje. Rėmė reformaciją Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje ir Lenkijoje, čia stiprino savo įtaką. Norėjo tapti pusbrolio Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Žygimanto Augustoregentu ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju kunigaikščiu.
Tuo tikslu 1546 pavasarį buvo atvykęs į Vilnių. Jo pakviesti iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės
į Karaliaučių pasitraukė Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir kiti protestantai, vėliau
tapę Mažosios Lietuvos kultūros veikėjais.

Abraomo Kulviečio gyvenimas ir švietėjiška veikla. (2 t.)

Abraomas Kulvietis lietuvių raštijos vienas pradininkų, kultūros ir reformacijos veikėjas,
protestantas, išleidęs darbą ,,Tikėjimo išpažinimas“ kuris buvo skirtas Bonai Sforzai. Jame rašo, jog jam
skaudu, kad išsimokslinę lietuviai dėl savo pažiūrų persekiojami ir turi dirbti svetimose šalyse, prašo
karalienę sudaryti sąlygas darbuotis savame krašte.

Pirmosios lietuviškos knygos pasirodymas. (1 t.)

Albrechtas Brandenburgietis rūpinosi lietuvių ir prūsų evangelikų liuteronų kunigų rengimu. Jo lėšomis
mokėsi Martynas Mažvydas ir 1547m. išleido pirmą lietuvišką knygą. ,,Katekizmas“, kuri buvo
išspausdinta Mažojoje Lietuvoje.

4. Barokas Europoje.

 Laikmetis, termino kilmė. (1 t.)

Barokas iš portugalų kalbos reiškia netaisyklingos formos perlas. Pabrėžia netaisyklinguma, neatitinkamą
taisyklėms. Vakarų Europoje XVII amžius – pradžia. Pabaiga( Vidurio Europa, kartu ir Lietuva) XVIII
amžiaus antroji pusė. Kultūra formavosi veikiama antikos, viduramžių ir Renesanso vertybių.
  Aptarkite 2 svarbiausius baroko žmogaus sąmonės aspektus. (3 t.)

Vienas populiariausių baroko literatūros motyvų - žmogaus gyvenimo nepastovumas: turtai, valdžia,
jaunystė, grožis, jausmai ir išgyvenimai trapūs ir laikini.

Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas Baroko menas išreiškia nestabilią, krizėje atsidūrusio žmogaus
sąmonę. Baroko žmogui kyla abejonių dėl savo pažinimo galios; suvokęs, kad pasaulis nėra pažinus, jis
pasiduoda skepticizmui, ima nepasitikėti savimi, aplinkinį pasaulį laiko regimybe. Dėl nesiliaujančių karų
ir religinės nesantaikos tampa populiari prievartos tema: tapytojai piešia kruvinas scenas arba kankinius,
nuo jų neatsilieka ir rašytojai.

 Baroko menas (tapyba, architektūra). (2 t.)

Architektūra: Suformuotas rūmų bei užmiesčio vilų ansamblio tipas su parku, vandens telkiniais,
kaskadomis, fontanais. Miestų statyboje chaotišką planavimą pakeitė aikščių ansambliais
įsivyravo iracionalumas, plastiškumas, architektūros masių dinamika, gausi skulptūrinė ornamentika;
siekta įspūdingų dydžių ir proporcijų, daugybė lenktų pastato fasado elementų, šešėliai, ornamentikos
žaismė.
Ryškiausi baroko dailės bruožai susiklostė Italijoje. Derintos priešybės – iracionalumas ir misticizmas su
tikslumu ir natūralistine traktuote. Vyravo tapyba. Kurti reprezentaciniai portretai, mitologinės, buitinės
kompozicijos, peizažai, natiurmortai, altorių paveikslai; itin mėgtos alegorijos (susiklostė savarankiškas
žanras), atspindinčios baroko idealus. Raiška įvairi; dažniausiai realistinės tendencijos derintos su
pabrėžta dinamika, emocingumu, siekiu sujaudinti žiūrovą, įtraukti jį į vaizduojamą veiksmą.
Ankstyvuoju laikotarpiu buvo ypač ryškus realizmas. Baroko menas siekia vaizduoti fizinę ir moralinę
kančią. Skulptūroje pabrėžiamas judesys, dinamika.

5. Barokas LDK.

 Jėzuitų veikla. (1 t.)

1569 metais vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė į Lietuvą jėzuitus. Jų tikslas – užgesinti
reformaciją ir grąžinti Katalikų bažnyčios autoritetą. 1571 metais jėzuitai įsteigė Vilniaus kolegija,
kuri vėliau tapo akademija. Buvo siekiama pritraukti ne tik savo valstybės, bet ir svetimšalių
studentų. Akademija skatino išsamiau pažinti katalikų tikėjimą.

 Mykolo Kazimiero Paco testamentas. (1 t.)

Mykolas Kazimiras Pacas – LDK etmonas, turėjo didelę įtaką valstybės valdymui, dalyvavo
politikoje. Skyrė pinigus šv. Petro ir Povilo bažnyčios statymui. Jis norėjo būti palaidotas po jos
slenksčiais. Jis buvo parašęs testamentą, kuriame prašė palaidoti ji labai kukliai, be jokių išlaidų.
Prašė jo kūną idėti į juodą, paprastą karsta, be jokios procesijos, be palydos.

 Kristupo Radvilos Našlaitėlio asmenybė. Trumpai pristatyti 2

pasakojimus iš „Kelionės į Jeruzalę“ . (3 t.)
Kristupas Radvila Našlaitėlis buvo Radvilos Juodojo sūnumi. Teigiama, kad jis buvo ir
Renesanso ir Baroko žmogumi. Jis studijavo užsieny, įgijo gerą išsilavinimą. Radvila
 Našlaitėlis buvo labai krikščioniškas žmogus: statė bažnyčias, rėmė jėzuitų veiklą, steigė
vienuolynus. Buvo Šventojoje Žemėje – Jeruzalėje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas. Vilniuje turėjo
spaustuvę, kurioje spausdino jėzuitų literatūrą. Nesvyžiuje pastatė jėzuitų bažnyčią ir
vienuolyną.
Įdomi istorija apie tai, kada Egipte įsigijo vyro ir moters mumijas, kurias, grįždamas į
Europą, slapta vežė laivu, nors krikščionims tai buvo griežtai draudžiama, nes musulmonai
įtarė, jog krikščionys panaudoja lavonus magijai. Tiesa, kai laivas pateko į stiprią audrą,
patikėjęs anksčiau nugirstu prietaru, jog mumijos gali atnešti laivui nelaimę, bei
pranašiškomis drauge plaukusio kunigo vizijomis, Našlaitėlis išmetė jas jūron.
Našlaitėlio smalsumas įveikdavo nuovargį ir baimę. Štai prie Kairo jis drąsiai leidosi į
požemines mumijų kriptas, net pusantros valandos ropštėsi į piramidės viršūnę.
Apsilankymas Egipte, kurį Našlaitėlis „labai norėjo“ pamatyti ir po kurį keliavo beveik du
mėnesius, buvo „turistinis“ pažintinis sumanymas, nesusijęs su piligriminiu kelionės motyvu.
Įprastus kelionės vargus stelbė aplinkybė, jog Našlaitėliui teko keliauti islamo civilizacijos
apsuptyje.

6. Apšvieta Europoje.

 Epochos filosofija. (1 t.)

Aukštinamas savarankiškas žmogaus protas, žmogaus galia šviesti ir tobulinti pasaulį.

 Draugijų veikla. (1 t.)

Buvo kuriama daugybė draugijų ir jos siekė vaisingos veiklos reformuojant kultūrą, visuomenę ar ūkio
būklę.

 Vieno žymaus šios epochos žmogaus pristatymas. (1 t.)

Volteras – prancūzų rašytojas ir filosofas iškėlęs apšviestojo absoliutizmo idėją

 J. V. Gėtės „Fausto“ žanras, parašymo aplinkybės, tema ir pagrindinė

mintis. (2 t.)
drama/tragedija, rašytas pagal vokiečių legendą apie daktarą ir rašytas 60 metų, nelaimingos
meilės tema, pagrindinė mintis - žmogaus noras turėti vis daugiau ir daugiau jį gali pražudyti.

7. Apšvieta Mažojoje Lietuvoje.

 Istorinė situacija ir švietimas. (2 t.) Lietuva buvo padalijimų

laikotarpyje, buvo Kosciuszkos sukilimas, Mažoji Lietuva galų gale

atiteko Prūsijai; švietimas tuo laiku buvo prioritetas, diduomenė būtinai

turėjo mokytis lietuvių kalbos.

 Pietistų judėjimas.(1 t.) Tai religinis judėjimas, kurio tikslas buvo plėtoti

lietuviškąją raštiją, darbo vertę, dorą gyvenimo būdą.

 „Metų“ parašymo ir išleidimo istorija. (2 t.) Metai buvo parašyti

Kristijono Donelaičio, tačiau jam mirus nebuvo išleisti. Donelaičio

kūrinio dalis sujungė ir išleido Liudvikas Rėza Karaliaučiuje.

8. Romantizmas Europoje.

 Aptarkite 3 šiai epochai būdingi bruožus. (3 t.) Šiai epochai būdingi yra

jausmai, jų natūralumas, jautrumas, idealų ieškojimas praeityje, gamtos

didinimas, vidinis pasaulis yra svarbesnis už išorinį.

 Pristatyti 2 kūrėjus romantikus nelietuvius. (2 t.) Juliusz Slowacki –

vienas iš žymiausių lenkų autorių, Adomo Mickevičiaus priešas parašęs

Balladiną. Aleksandras Puškinas – žymiausias rusų poetas žinomas

visame pasaulyje.

9. Lietuvių tautinis išsivadavimo judėjimas Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr.

 Aptarti Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus ir knygnešių veiklą.

(3 t.) Motiejus Valančius buvo Varnių vyskupu ir jis steigė slaptąsias

mokyklas, organizavo knygnešių veiklą ir knygų spausdinimą užsienyje;

Jonas Basanavičius buvo Lietuvos Tarybos pirmininkų ir pasirašė

Nepriklausomybės deklaraciją; knygnešiai slapta gabeno lietuviškas

spausdintas knygas iš užsienio į Lietuvą ir taip buvo atgabenta labai

daug lietuviškų knygų.

 Pristatyti to meto 2 lietuviškus leidinius (metai, leidėjai, turinys). (2 t.)

Aušra – 1883 metai, Jonas Basanavičius, J. Šliupas, žadina tautinę

 savimonę, sako apie lietuvių kalbą ir istoriją; Varpas – 1889 metai,

Vincas Kudirka, bandė suburti Lietuvos inteligentiją, visą visuomenę

motyvuoti kovoti su carinė priespauda ir lenkėjimu

10.Lietuvių romantizmas.

 Kokie bruožai išryškėja romantikų kūryboje? (1 t.) Praeities tyrinėjamas,

rūpinimasis lietuvių kultūra, gimtoji kalba pradėta vertinti kaip esminį

lietuviškumo požymį.

 Simono Daukanto asmenybė ir kūryba. (2 t.) Daug dirbo su Lietuvos

istorija ir įvairiomis Lietuvos kronikomis, kaupė istorinę informaciją

apie Lietuvą; 1822 metais parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių

kalba ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“

 Vilniaus universiteto reikšmė. (1 t.) Vilniaus universitete mokėsi žymūs

rašytojai ir istorikai, universitete kūrėsi draugijos siekiančios

išsivaduoti nuo carinės Rusijos, taip pat blaivybės draugijos.

 Filomatų bei filaretų veikla. (1 t.) Filomatų draugija siekė išsilaisvinti

nuo carinės Rusijos, ten buvo Adomas Mickevičius, Filaretų draugija

įsakinėdavo meilę tėvynei, siekė tautiško žmonių auklėjimo.

11. Realizmas.

 Laikmetis. (1 t.) XIX a. vidurys; Lietuvoje XIX a. paskutinysis

dešimtmetis
  3 literatūrai būdingi bruožai. (2 t.) Pasaulio tvarkos kritika, kasdieninės

buities vaizdavimas, pasaulio tikrovės vaizdavimas.

 Pristatyti vieną realizmo atstovą ir jo kūrinį. (2 t.) Jonas Biliūnas –

realizmo epochos autorius, lyrinės psichologinės novelės

pradininkas, humanistas; Vagis – pasakojama apie pagrindinio

veikėjo Jokūbo gyvenimo įvyki, kuris visam laikui liko Jokūbo

atmintyje. Jis netyčia nužudė vagį, tačiau viską paslėpė ir galų gale

žudikas liko neatpažintas, tačiau sąžinės jausmas Jokūbui jau visą

gyvenimą nedavė ramybės.

12.Modernizmas.

 Kaip vaizduojamas pasaulis modernistų kūryboje? (1 t.) Pasaulis

vaizduojamas perteikiant jo ydas arba idealą. Menas atsisako kam

nors tarnauti – jis tampa pats sau vertybe. Poetas nebe klounas, nebe

lakštingala, tai filosofas. Tradicijų ir autoritetų neigimas,

atsisakymas realistiškai vaizduoti tikrovę, domėjimasis žmogaus

psichiką. Reikšmę reikia rasti pačiam, stebimus dalykus atidžiai

įsižiūrėti ir įžvelgti, vertinamas individualumas ir originalus

požiūris.

 Simbolizmas, jo bruožai, vieno simbolisto pristatymas. (3 t.)

Simbolizmas – modernistinė meno kryptis pabrėžianti dvasinį

pasaulį ir gyvenimo paslaptingumą; Simboliu tapęs ženklas tarsi

paslepia atvirą posakio arba vaizdo prasmę. Simbolistai stengėsi ne

 atspindėti gyvenimą, o kurti naują poetinę tikrovę, kurios vaizdo

pamatas yra simbolis; Tai spontaniškos pajautos ir bendrųjų

gyvenimo apmastymų sandauga. Atskleidžiamas dvilypis pasaulio

matymas, dviejų skirtingų vertybių priešprieša. Svarbus eilėraščio

skambumas, ritmas. M. K. Čiurlionis – žymus lietuviškas tapytojas,

kompozitorius ir dailininkas dažnai lyginamas su renesanso

meistrais. Jo paveiksluose dominuoja gamtovaizdis, vizija su

mitologinėmis karalių, angelų figuromis. Būties paslaptis,

simbolizmas. Jis sujungia muzika ir dailę. Pvz. paveikslas ,,Jūra“ ir

kompozicija ,,Jūros sonata“ yra susietos.

 Impresionizmas Lietuvoje (bruožai, atstovai, kūriniai) (1 t.)

Dabarties įvykiai yra svarbesni už praeities. Pasakojimas intymus.

Menas- tai subjektyvus rašytojo žvilgsnis į pasaulį. Tarnauti reikia

ne politiniams įgūdžiams, o grožiui. Svarbu yra įsižiūrėti, įsiklausyti.

Nuoširdus, jausmingas kalbėjimo tonas; Šatrijos Ragana, I. Šeinius,

B. Sruoga; ,,Sename dvare” , ,,Kuprelis” , ,,Saulė ir smiltys”.

13.Modernizmas.

 Avangardo sąvoka. (1 t.)

Avant – garde – priešakinis būrys. XXa. Moderniųjų menininkų , futuristų,

ekspresionistų, dedaistų ir kitų judėjimas. Tai yra maišto specialistai, kurie

priešinosi menui, jie stengėsi sukurti kai ką originalaus, taip priblokšti kitus.
 Jie nesilaikydavo tradicijų ir neatitiko visuomenės normoms. Būti bepročiu

jiems reiškė pasiekti savo tikslą.

 Futurizmas, keturvėjininkų sąjūdis ir atstovai. (3 t.)

Futurizmas kilo XX amžiuje Italijoje. 1909 vasario 20 dieną, ,,Le Figaro“

žurnale išspausdintas ,,Futurizmo manifestas“. Maištingas iššūkis praeičiai,

tradicijai. Jame buvo skatinama padegti bibliotekas, muziejus. Gyvenimas –

tai ne gyvenimas o prisiminimai. Kartu su technika turi keistis ir žmogaus

mąstymas. Gyvenimą reikia jausti intuityviai, o ne logika, protu, reikia

vadovautis asociacijomis. Tikrasis gyvenimas- tai energija, greitis, rizika,

kvapas. Reikia siekti naujovės, bei netikėtumo. Pasaulis turi būti apvalytas.

Keturvėjininkai – meninė futurizmo kryptis Lietuvoje. Žymiausi nariai:

Kazys Binkis, Juozas Tysliava, Salys Šemerys. Kazys Binkis supažindino

jaunuosius literatus su užsienio naujovėmis. 1922metais vasario 16d.

aštuonių puslapių leidinyje ,,Keturių vėjų pranašas“ išspausdino savo

pozicijos manifestą.

 Kafkos „Metamorfozės“ tema ir pagrindinė mintis. (2 t.) Tema:

šeimos nario atstūmimas; Gregoro Zamzos pavirtimas vabalu ir jo

šeimos neapykanta; Pagrindinė mintis: žmogus pasikeitęs gali likti

vienišas, visų atmestas ir nereikalingas. Žmogus reikalingas tik tada,

kai yra naudingas visuomenėje. Žmonės yra klastingi. Mes visada

ieškome naudos iš kitų.

 Privalomųjų autorių kartojimo klausimai
1. Martynas Mažvydas:

a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus.

Silpnasveikatis, darbštus, neturtingas, išsilavinęs, reformatas.
b) M. Mažvydo parašytos knygos struktūra.
Knygą sudaro 1. Lotyniška dedikacija. 2. Lotyniška prakalba. 3. Lietuviška eiliuota
originali prakalba. Taip pat knygoje rasime trumpą elementorių, abėcėlę, bei 11
giesmynėlių rinkinį. Ją sudaro 79 puslapiai.
c) Kur ir kada knyga išleista ?
1547m. sausio 8-ąją Karalaičius, Mažoji Lietuva
d) Lietuviškos prakalbos pavadinimas, tema ir pagrindinė mintis.
,, Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių
jaunų naujai suguldytos“.
e) Kodėl šis kūrinys svarbus ?
Tai pirmoji lietuviška knyga, kuri simbolizuoja nacionalinės kultūros pradžią. To meto Lietuvoje ši knyga
skatino tautiškumą, patriotizmą, lietuvių kalbos vartojimą, nes visi rašytiniai šaltiniai buvo tik lenkų ir
lotynų kalbomis.

(5 t.)

2. Mikalojus Daukša:
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus.
Patriotiškas, išsilavinęs, uolus katalikas, narsus kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių.
b) Daukšos išleisto kūrinio pavadinimas, išleidimo metai ir žanras.
Postilla Catholica (Postilė) 1599, Vilnius. (Išvertė į lietuvių kalbą). Žanras – prakalba
c) Kokia kalba ir kokiu tikslu parašyta kūrinio įvadinė dalis. Kaip ji vadinasi?
Daukšos tekstas – „Postilėje“ lenkiškai parašyta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Prakalba parašyta
lenkiškai dėl to, kad ją geriau suprastų nutautėję lietuvių bajorai ir didikai. Po Liublino unijos, Lietuvai
nusilpus ir tapus beveik provincija, dalis turtingų Lietuvos piliečių ima kalbėti lenkiškai, taip lenkų kalba
tampa bendruomenės kalba.

d) Kas šioje įvadinėje dalyje teigiama apie kalbą?

Šią prakalbą galima laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimo manifestu, kurio teiginiai net
ir vėlesniaisiais amžiais neprarado aktualumo. Daukša skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą, laiko ją
didžiausia tautos vertybe ir smerkia prasidėjųsį Lietuvos bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą,
nesirūpinimą jos ugdymu. Daukša buvo pirmasis, kuris lietuvių kalbos teisę pagrindė labai paprastai –
remdamasis humanistine prigimties teorija. Ji nurodė, jog kalba yra įgimta, suteikta sutvėrėjo ir dėl to yra
dieviškosios pasaulio ir visuomenės tvarkos ženklas: „Pati prigimtis visus to moko, ir kiekvienas beveik iš
motinos krūtinės įgauna polinkį į savąją kalbą – ją vartoti, išlaikyti ir propaguoti“. Žmogus, kuris
paniekina tokia prigimtinę dievišką sąrangą, anot Daukšos, „keičia prigimtį“ ir griauna pasaulio tvarką.
 e) Kaip šiame tekste aiškinama valstybingumo sąvoka?
Prakalboje pasireiškia ir renesansinės tautos samprata: ,,Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir
niekinga, kad neturėtų šių trijų savų tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?”. Taigi tautą turi
vienyti papročiai, tėvų žemė ir kalba, iš kurių svarbiausia – kalba, nes būtent ji labiausiai sieja žmogų su
tauta.

(5 t.)

3. Jonas Radvanas:
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus.
Patriotiškas, nekilmingas, bet išsimokslinęs, garbingas, humanistas
b) Nurodykite J. Radvano parašyto kūrinio pavadinimą ir žanrą.
,,Radviliada” - poema
c) Koks karas ir mūšis aprašomas kūrinyje?
Livonijos karas, Ulos mūšis
d) Kokia Lietuva pristatoma kūrinyje?
Jonas Radvanas išaukština Lietuvos praeitį, lietuvių tautos pasiekimus ir gimtojo krašto gamtos didybę.
Lietuvos istorijos įvykiai poemoje pasižymi didžiuliu estetiniu patrauklumu – jie pateikiami ypač
šlovingai. Rašytojas aprašo Lietuvą, ją idealizuoja, iškelia kaip didingą valstybę. Lietuvos vaizdinys
pribloškiamai įspūdingas. Prieš skaitytojų akis LDK iškyla ne kaip pusiau laukinis, pelkėtas, brūzgynais
užžėlęs kraštas, bet kaip didi valstybė ar netgi imperija. Toliau pripažįstama, kad Lietuva nėra apdovanota
grožiu ir turtais, kokiais didžiuojasi kraštai, laikomi civilizacijos lopšiu: Italija, Graikija, Persija, bet čia
pat pabrėžiama, kad derlingas kraštas, kuriame lengva išmisti, o to krašto gyventojai yra kariai iš
prigimties.

e) Charakterizuokite pagrindinį šio kūrinio veikėją.

Radvila Rudasis ypač pasižymėjo vienomis svarbiausių Renesanso epochos vertybių- patriotizmu bei
ištikimybe. Karvedys poemoje atskleidžiamas kaip ištikimas savo karaliui, aukščiau už viską kėlęs
Tėvynės interesus, negailestingas žmogus pilietinių suiručių sukelėjams. Mikalojus Radvila Rudasis gimė
apie 1515 m. Dubingiuose. Jis buvo vyriausias didžiojo LDK etmono ir Vilniaus kašteliono Jurgio
Radvilos ir Palenkės Vaivadaitės Barboros Kolankos iš Dalejovo sūnus. Radvila Rudasis 1565 m. tapo
LDK kancleriu, per Livonijos karą (1558–1583) buvo vienas žymiausių LDK kariuomenės vadų, Abiejų
Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, reformacijos globėjas ir platintojas.
(5 t.)

4. M. K. Sarbievijus:
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus.
Išsilavinęs, kūrybingas, žymus poetas, patriotiškas, tikintis
b) Įvardykite jo du kūrinius, nurodykite jų žanrą, tematiką, paremkite
pavyzdžiais.
ODĖ „PAULIUI KOZLOVIJUI“
Vilniaus gamtos grožis. Lyrinis pasakojimas padeda atskleisti saiko svarbą – žmogui būtinas poilsis
dvasios ramybei atgauti, pradėtiems mažiems darbams paversti dideliais. Žmogus turi vertinti saiką, elgtis
protingai. Individualų žmogaus poilsio poreikį galima susieti su tautoms reikalingu atokvėpiu po karų ir
kitų nelaimių. Tai yra odė.
ODĖ „KRISPUI LEVINIJUI“
Laikinumo tema – visiška žmogaus priklausomybė nuo dieviškos tvarkos ir laiko. Žmogus turi vertinti
išmintį, o ne laikiną šlovę, turtus, gyvenimas greitai pralekia ir nulemtas jis Dievo, o likimas
permainingas – tai duoda, tai atima. Tai yra odė.
c) Nurodykite pristatytų kūrinių nuotaiką, pagrindinę mintį.
ODĖ „PAULIUI KOZLOVIJUI“
Pagrindinė mintis: Ypač svarbus saikas. Jis reikalingas tam, kad žmogus, nesaikingai, nesantūriai
elgdamasis, negriautų dieviškosios pasaulio tvarkos, neardytų vidinės harmonijos.
Nuotaika: santūri, harmoninga

ODĖ „KRISPUI LEVINIJUI“ pagrindinė mintis: Žmogaus gyvenimas yra labai trumpas, todėl nereikia
vaikytis šlovės, materialių vertybių, nes tai yra laikina, o visas žmogaus gyvenimas priklausys nuo likimo
bei Dievo valios; Viskas yra laikina.
Žmogus besąlygiškai pasitiki likimu, o likimas žmogų apgauna, valdo, žmogus nuo likimo yra
priklausomas;
Nuotaika: negailėstinga, nesustabdoma, kaip laikas

d) Kokias menines priemones Sarbievijus naudoja šiuose kūriniuose? Duokite

pavyzdžių.
Sarbievijus naudoja epitetus ,, Linksmą dainelę“ ,,Kraštus gimtuosius“ ,,Baisūs karaliai“ ,,auksiniu
veidu“.

e) Kaip buvo vadinamas šis autorius?

Sarbievijus buvo vadinamas Sarmatų Horacijumi, nes perėmė Horacijaus rašymo būdą. (5 t.)

5 .Kristijonas Donelaitis:
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus. Lietuvių grožinės literatūros
pradininkas, protestantas, evangelikų liūteronų kūnigas, baroko epochos
rašytojas.
b) Parašykite Donelaičio svarbiausio kūrinio pavadinimą, žanrą. Kaip ir kokiu
pagrindu skirstomi veikėjai ? ,,Metai”, poema, veikėjai skirstomi į vėžlyvuosius
ir nenaudėlius.
c) Kas kūrinyje yra tautiškumo išsaugojimo garantija? Žmonės kovoja su kitops
kultūros bruožų priėmimu, lietuviai vis dar lieka labai darbštūs ir yra niekinami
nenaudėliai.
d) Pristatyti du skirtingos charakteristikos kūrinių veikėjus. Pričkus – kaimo
seniūnas, labai darbštus, moka visus motyvuoti darbui, turi kaime autoritetą;
Dočys – nenaudėlis, tinginys, girtuoklis, blogai elgiasi su moterim ir vaikais.
e) Gamtos svarba kūrinyje. (5 t.) Gamta labia svarbi kūrinyje, nes žmonės
prisitaiko prie jos pavyzdžiui vasarą dirba, rudenį aprašomi sunkumai su
kuriais susitaiko kaimiečiai pavyzdžiui purvini keliai. Kaimo gyvenimas
priklauso nuo gamtos ir orų.
 6. Adomas Mickevičius:
a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui. Iš istorinės LDK kilęs, lenkų kalba rašęs
poetas, dramaturgas, eseistas, publicistas, vertėjas, politinis aktyvistas, filomatų
draugijos narys.
a) Trys biografijos faktai iš rašytojo gyvenimo. Adomas Mickevičius gimė netoli
Naugarduko, vėliau mokėsi Vilniaus universitete kur buvo filomatų draugijos
nary sir už draugijos veiklą liko įkalintas Vilniuje, o vėliau ištremtas į Rusijos
gilumą. 1830-1831 metų sukilimo motyvuotas parašė Paryžiuje Poną Tadą ir
Vėlynių 3 dalį. Mirė Stambulė, tačiau palaidotas Vavelyje, Krokuvoje.
b) Kokias žmonių ydas A. Mickevičius atskleidžia savo kūriniuose? Kurinyje
Vėlynes A. Mickevičius atskleidžia žmonių gopšumą, lepumą ir legvabūdiškumą.
Sakoma, kad svarbiausia yra būti žmogumi, užjausti ir suprasti.
c) Tautosakiniai motyvai A. Mickevičiaus kūryboje. Kurinyje Vėlynės A.
Mickevičius atskleidžia jau seniai pamirštas Vėlynių apeigas, pasimečiusių sielų
iškvietimą,
d) Parašykite dviejų kūrinių temas ir pagrindines mintis. (5 t.) Akermano stepės –
tema: tėvynės ilgesys, pagrindinė mintis: žmogus netekęs tėvynės labia jos ilgisi
ir ją prisimena; Odė į jaunystę – tema: jaunimo teisės ir pareigos, taip pat
didesnių idealų ieškojimas, Pagrindinė mintis – jaunystėje reikia veikti ir
tobulintis, bandyti pakeisti visuomenę ir tobulėti.

7. Antanas Baranauskas:
a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui. Lietuvių romatizmo poetas, katalikų
dvasininkas, Seinų vyskupas, matematikas, Biblijos vertėjas.
b) Kokia istorinė ir kultūrinė to meto situacija? Lietuva buvo carinės Rusijos
sudėtyje, bandė atkruti nepriklausomybę 1863-1864 metų sukilimu, buvo
rusijos priespauda, uždrausta spauda lotyniškomis raiėmis ir įvesta rusų pradų
atkūrimo programa.
c) Įvardykite A. Baranausko svarbiausio kūrinio pavadinimą, žanrą, struktūrą.
Pagal ką šis kūrinys skirstomas į dalis? ,,Anykščių šilelis”, romantinė poema,
sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji dalis pasakoja miško grožį, o antroji – miško
istoriją.
d) Kaip atskleidžiamas miško grožis kūrinyje? Pateikite pavyzdžių. Miško grožis
aprašomas nuo pat žemės apačios t.y nuo grybų ir mažų gelyčiu paviršiui iki
 krūmų, kelmų ištisų didelių medžių. Taip pat aprašomi miško garsai, kvapai ir
gyventojai.
e) Kokia pagrindinė kūrinio mintis? (5 t.) Turime saugoti mūsų miškus ir jų grožį
taip, kaip tai dare mūsų protėviai, nes lietuvis be miško, kaip žmogus be sielos.

8. Vincas Kudirka:
a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui. Gydytojas, prozininkas, poetas,
publicistas, laikraščio ,,Varpas” redaktorius, Lietuvos himno autorius.
b) Kokioje istorinėje aplinkoje gyveno autorius? V. Kudirka gyveno lenkiškoje
aplinkoje, mokėsi lenkiškoje mokykloje, norėjo paslėpti savo ryšius su lietuva ir
bijojo kalbėti lietuviškai.
c) Įvardykite du šio autoriaus kūrinius, nurodykite žanrą, temą, pagrindinę mintį.
Varpas – eilėraštis, tautos žadinimo tema, pagrindinė mintis – reikia kovoti už
savo kalbą ir už nepriklausomą Lietuvą; Labora – eilėraštis, darbo tėvynės
naudai tema, Pagrindinė mintis – dirbti tai doras ir gears idealas.
d) Kokiomis meninėmis priemonėmis V.Kudirka savo kūriniuose siekia įtaigumo?
Duokite pavyzdžių. Itaigumo jis siekia tiesioginiais kreipiniais į skaitytoją
pavyzdžiui ,,kelkite, kelkite, kelkite…” arba ,,Kol jaunas, o broil, sėk pasėlio
grūdus”
e) Kuo svarbi autoriaus visuomeninė veikla? (5 t) V. Kudirka buvo laikraščio
,,Varpas” redaktorius ir ten jis žadino žmonių tautinę savimonę, ragino keltis ir
veikti visuomenės labui, kovoti su carine Rusija ir lenkėjimu.

9. Maironis:
a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui ir tikrąją jo pavardę. Kunigas, profesorius,
lietuvių romantizmo poetas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas; Jonas
Mačiulis – Maironis.
b) Parašykite Maironio populiariausio rinkinio pavadinimą, jo leidimų istoriją.
,,Pavasario balsai”, jį kūrė savo poeto kelionės pradžioje, pirmąja dalį
išspausdino Aušroje, iš viso sukūrė 4 ,,Pavasario balsų” dalis.
c) Įvardykite Maironio du kūrinius skirtingomis temomis, jų pagrindinę mintį.
Nebeužtvenski upės – tautinio atgimimo tema, sako kad atgimusių Lietuvių jau
nesustabdysi, lietuviai jau atgimė ir stipriai veikia; Išnyksiu kaip dūmas –
gyvenimo prasmės tema, lyrinis subjekats sako, kad keičiasi laikai ir padaryti
darbai yra užmirštami, viskas išnyks kaip dūmas.
 d) Parašykite, kokias menines priemones naudojo Maironis, pateikite pavyzdžių.
Maironis naudojo daugybė epitetu pavyzdžiui jana viltis, taip pat naudojo
kreipinius pazydžiui o jūs, išlepę ir atšalę, taip pat naudojo daugybę palyginimų
pavyzdžiui išnyksiu kaip dūmas.
e) Parašykite tris įdomius faktus iš Maironio gyvenimo. (5 t.) Šeimoje buvo siejama
meilė knygoms, kūrybai ir mokslui, savo kaimo draugų akyse buvo aukščiausias
autoritetas, dėl meilės nusprendė nestoti į seminariją ir išvažiavo studijuoti I
Kijevo universitetą, tačiau po metų jį metė ir įstojo į kunigų seminariją.

10. Jonas Biliūnas:

a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui. Humanistas, lyrinės psichologinės novelės
pradininkas, realizmo epochos rašytojas, prozininkas, jautrios pasaulėžiūros
žmogus
b) Nurodykite tris J. Biliūno gyvenamąsias vietas ir susiekite jas su rašytojo
biografija. Anykščiai – ten gimė ir buvo mokomas tėvų religingumo ir tikėjimo
dvasios; Liepaja – tem jam gyvenant mire jo tėvai ir jis atsisakė stoti į kunigų
seminariją; Zakopanė – ten sukūrė savo žymiausius kūrinius ir mire.
c) Įvardykite du šio autoriaus kūrinius, jų žanrus, pagrindinius veikėjus ir temas.
Vagis – novelė, Jokūbas, sąžinės tema; Ubagas – novelė, pasakotojas ir Jonas
Sabaliūnas, tėvų ir vaikų satykių tema.
d) Kokias vertybes teigia Biliūno kūryba? Dvi argumentuokite. Jo kūryba dažnai
teigia religines vertybes tokias kaip meilė savo tėvams, meilė kiekvienai gyvąjai
būtybei. Meilė tėvams parodoma kūrinyje Ubagas, kai yra pasakojoma Jono
Sabaliūno istorija ir kaip jis liko išm,estas iš namų savo sūnaus. Meilė
kiekvienam yra parodoma kūrinyje Brisiaus galas, kai šuo yra nužudomas savo
savininko, tačiau jis vis dar myli savo savininką suvokdamas, kad būtent jis
atėmė šuns gyvybą.
e) Kur yra ir kuo ypatinga rašytojo amžinoji poilsio vieta? (5 t.) Jonas Biliūnas
palaidotas Anyksčiuose, ant Liudiškių kalvos ir ta vieta yra ypatinga, nes jis
gimė netoliese Anykščių

11. Šatrijos Ragana:

 a) Parašykite tris epitetus šiai autorei. Bajorė, pirma lietuviška europietiško
išsilavinimo moteris, pirmoji rašytoja kilusi iš dvaro, mokytoja, mokyklos
dirėktorė, lietuvybės skleidėja.
b) Nurodykite rašytojos tris biografijos faktus. Gimė bajorų šeimoje, buvo
Marijampolės mergaičių gimnazijos direktorė, šeimoje buvo auklėjama labai
religingia, kas vėliau atspindi Šstrijos Raganos kūrinyse.
c) Parašykite kūrinio „Sename dvare“ žanrą, veiksmo vietą ir laikmetį. Apysaka,
veiksmas vyksta Liudviko dvare, carinės Rusijos priespaudos laikotarpyje.
d) Įvardykite kūrinio 3 veikėjus ir parašykite, kas jie. Liudviaks – dvaro
savininkas, mamatės vyras ir Irutės tėvas; Mamatė – Liudviko žmona ir irutės
motina, mylinti gamtą ir meną, religinga moteris; Irutė – 8 metų mergaitė,
mamatės duktė ir gariausia draugė.
e) Kokios problemos keliamos šiame kūrinyje? (5 t.) Nelaimingos santuokos ir
meilės tema, mamos ir duktės santykiai, egzistencinė problema, dvaro išnykimo
problema.

12. Juozas Tumas – Vaižgantas:

a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui.
Linksmas, geraširdis, bendraujantis, išsilavinęs, patriotiškas, ryškus, drąsus,
aktyvus visuomenės veikėjas.
1) Trys biografijos faktai, susiję su to laikmečio kultūra ar švietimu.
1) 1904 metais sulaukęs spaudos grąžinimo Tumas ėmėsi organizuoti lietuviškas mokyklas ir valsčių
savivaldybes.
2) 1895 metais pradeda bendradarbiauti su Prūsijos spauda, knygnešiais. Padeda slaptai gabenti uždraustą
spaudą.
3) Yra laikraščio ,,Tėvynės sargas“ leidėju 1896 metais, kuris skatina žmones tautiniam atgimimui
dievišku pagrindu.
b) Pristatyti per pamokas nagrinėtą šio autoriaus kūrinį, kūrinio žanrą, tris
veikėjus.

,,Dėdės ir dėdienės” apysaka.

Mykoliukas – Jis myli Severiją, tačiau yra neryžtingas, nebando kovoti dėl savo meilės. Dėl to lieka
vienišas ir nelaimingas. Nors tai stiprus, darbštus, tylus vyras, socialinės sąlygos įpratino ir patį
Mykoliuką laikyti save mažu. Paguodą ir atilsį randa gamtoje. Turtingas savo dvasia, bet užguitas
kasdienybėje.Mykoliukas – svajotojas, „sodžiaus artistas“, „romantinė siela“. Mykoliukas groja iš meilės.
Kai nebėra kam groti, stygos nutrūksta.

Severiūtė – Ji myli Mykoliuką, tačiau laukia jo inicjatyvos. Išteka už Rapolo Geišės, kuris yra tijūnu.
Pasidavusi aistrai mano, jog sukurs palankias gyvenimo sąlygas, vėliau netenka ir turtų ir vaiko ir vyro,
lieka veiniša, be to iki gyvenimo pabaigos myli Mykoliuką. Meniškos prigimties, subtili mergina.
Maištaujanti. Severija stipri tol, kol turi už ką kovoti. Kai nebėra kuo rūpintis, ką globoti, labai moteriškos
prigimties Severja netenka pusiausvyros. Jos maištavimas trumpas ir beprasmis, o po jo – susitaikymas su
„dėdienės“ dalia.

Rapolas Geišė – Tai tijūnas, prižiūrintys baudžiaunininkų darbą, turi žemę ir turtus, tačiau visko netenka
po baudžiavos panaikinimo. Veda Severiūtę, kuri jam labai patinka. Šnekorius, vadovaujantis, siekia
naudos „Geišę, nors jis buvo darbų prižiurna ir nešiojos rimbą, gerbė visa Saveikių seniūnija, griežtai visi,
kurie tik ėjo to dvaro darbus. Nei jis mušės, nei jis keikės, nei ką piktino. Protingas beraštis ir nematyto
sąžiningumo.“ Geišė nemoka būti kitoks – tik valdyti.

c) Parašykite, koks istorinis faktas minimas šiame kūrinyje? Kaip jis pakeičia
pagrindinių veikėjų gyvenimus?
Baudžiavos panaikinimas 1861 metais. Rapolas Geišė netenka savo pareigų, nebeprižiūri
baudžiaunininkų, dėl to netenka turto, darbo, galios. Jie su Severiūte persikelia gyventi pas jo brolį.
Severija turi padėti išlaikyti šeimą, ji netik gyveną su žmogumi kurio nemyli, bet neša jų naštą. Geišė yra
apnuodijimas ir miršta. Jo žmona netenka vaiko ir gyvena svetimų žmonių name, ji yra nelaiminga ir
vieniša.
e) Ką vadino Vaižgantas „deimančiukais“? Kaip tai galima susieti su jūsų
skaitytu kūriniu?
Vaižgantas laikomas „deimančiukų“ ieškotoju. „Deimančiukais“ rašytojas vadina pačius geriausius
žmones - paprastus, nuoširdžius, talentingus, darbščius, atlapaširdžius, visada pasirengusius padėti.

(5 t.)

13. Vincas Krėvė :

a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui, nurodykite tikrąją jo pavardę.
Mickevičius. Maištingas, išsilavinęs, silpnos sveikatos, žemas, inteligentiškas,
diplomatiškas, ambicingas, užsispyręs.
b) Parašykite tris biografijos faktus, susijusius su švietimu, ir tris biografijos
faktus, susijusius su asmeniniu gyvenimu.
1) Krėvė gilinosi į budizmą, panteizmą, pagonybę, domėjosi antikine kultūra.
2) Krėvė baigęs mokslus 1909m. išvyksta į Kaukazą, mokytojauja dešimt metų Baku.
3) Pirmieji V.Krėvės spausdinti kūriniai – eilėraščiai lenkų kalba, paskelbti 1907 m.

1) Krėvė vedė Žydų kilmės azerbaidžanietę ir kartu jie susilaukė dukros, tačiau turėjo ir
nesantuokinę dukrą.
2) Buvo labai žemo ūgio, gyveno tame pačiame name su Baliumi Sruoga, kuris buvo itin aukštas.
Kartu jie buvo geri draugai, kai eidavo gatve, labai matėsi jų ūgių skirtumas.
3) Gyvenęs JAV jautėsi užmirštas, skaudžiai išgyveno jo vardo Lietuvoje išbraukimą iš viešojo
gyvenimo.

c) Nurodykite „Skirgailos“ žanrą, papasakokite, kaip šis kūrinys buvo parašytas

ir pristatytas visuomenei.
Drama. Palyginti su XIX a. pabaigos draminiais kūriniais, Krėvės „Skirgaila“ yra pirma tikra drama
lietuviu literatūroje. Visa, ko stigo anksčiau parašytoms lietuviškoms pjesėms, - konfliktą, nuolat
stiprėjančią įtampą, draminį veiksmą, tragišką situaciją galima rasti „Skirgailoje". Dramą ,,Skirgaila“
Krėvė iš pradžių parašė rusiškai, tačiau, Valstybės teatrui panorus jį suvaidinti, perrašė lietuviškai gerokai
pataisydamas i papildydamas.
 d) Įvardykite skirtingų pozicijų du veikėjus, charakterizuokite juos.
Stardas - Skirgailos dvasinis brolis dvynys, malšinęs sąmyšį kunigaikščio dvasioje.
Jis neatitinka Viduramžių žmogaus tipo, nes visoje dramoje jis neatsisako pagonybės idėjos. Visame
kūrinyje jis bet kokiu būdu stengiasi įtikinti Skirgailą, kad jis atsisakytų krikščionybės idėjos. Stardas
nepripažįsta jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk... ir vėl
atgims... senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Taip pat jis
yra nedoras, nesiremia Biblijos nustatyyomis normomis. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą –
gundo garbe: „ ...mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje
figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo
patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią.

Skurdulis – žilas senųjų Dievų krivis. Jis atitinka vidurmažių žmogaus bruožus, nes senatvėje žinys
pradeda pripažinti ie kitus Dievus, mano, jog svarbiausia yra tikėti ir visai nesvarbu kuo tu tiki , jis tampa
tolerantišku ir prieš kitus tikėjimus. Krivis, visą amžių seniems dievams tarnavęs, senatvėj nuėjo nelauktu
keliu:„Ar ne vis tiek Praamžiui, kuriuo vardu jį žmonės gerbia?“ Skurdulis savo tautą lygina su žmogumi.
Ji buvo vaikas, tačiau atėjo laikas tapti jaunuoliu.

(5 t.)
14. Jurgis Savickis:
a) 3 epitetai, 3 gyvenimo faktai;
Diplomatiškas, modernistinis, kosmopolitiška asmenybė, išsilavinęs, meniškas, inteligentiškas, ironiškas.
1) Nuo mažens kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai, vėliau išmoko vokiečių, danų, švedų, italų
kalbas.
2) Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1919 metais Savickis pradėjo dirbti diplomatinį darbą. Jis
niekada nekeitė lietuviško diplomatinio paso, nors Lietuvos šalies pavadinimas jau neegzistavo.
3) Turėjo dvi žmonas, su antrąją pastatė Pietų Prancūzijoje vilą, kurioje vėliau apsigyveno. Namai
Prancūzijoje buvo pripildyti lietuviškos atributikos.

b) Pristatyti 2 Savickio noveles, atpasakoti jų siužetą;

NOVELĖ
„VAGIS“
Du priešiški pasauliai: plėšikai, vagiantys žmonių arklius, kankinantys kunigus, ir įprastą
gyvenimą gyvenantys kaimiečiai – žiaurūs, brutalūs: pagavę vagį jį kankina be gailesčio. Ypač
žiaurus vaiko tėvas. Arkliavagis – vaiko vaizduotėje romantiškas, nekasdieniškos išvaizdos,
primenantis Kristų. Tarpininkas tarp dviejų priešiškų pasaulių - vaikas, drožinėjantis lentelę ir
norintis padaryti smuikelį (meninio pašaukimo ženklas.) Jo elgesys neidealizuojamas, gal net
ironizuojamas.
Žmogus gali būti visoks – ir geras, ir blogas. Sugautas vagis yra žmogus, tad neadekvatus
žiaurumas jo atžvilgiu verčia mąstyti apie tariamų teisiųjų moralę.
NOVELĖ
„AD ASTRA“
XX a. europinės kultūros žmogus Jurgis Savickis novelėje „Ad astra“ atskleidžia dvasiškai
skurdaus žmogaus gyvenimą. Rašytojo proza yra moderni, potekstėje smerkianti bet kokias
kaukes, nusistovėjusius įpročius bei papročius. Būtent šioje novelėje autorius parodė, kad
viena iš žmogaus esminių vertybių negali būti tik seno šuns nuskandinimas. Pagrindinis
veikėjas Dalba yra tvirtai bei ryžtingai nusiteikęs reformuoti savo gyvenimą, panaikinti tai,
kas pasenę bei nebetinkama. Reformą pradeda nuo šuns. Eidamas iš bažnyčios namo, bandė
nuskandinti seną, nukaršusį šunį. Tačiau blogas elgesys pasisuko prieš jį patį, jis įkrito į eketę,
o šuo jam išgelbėjo gyvybę. Nors žmogus, jautęs, kad gali mirti tvirtai save įtikinėjo, kad gali
pasikeisti, jeigu kas nors jį išgelbės, šunį vis tiek nuskandino. Galima manyti, kad žmogiškųjų
ir dvasinių vertybių nepaisymas žmogų sugniuždė. Žmogus jaučiasi kaltas, kai supranta, kad
negeras poelgis yra didelis nusižengimas savo dvasinėms vertybėms.

d) Kokias žmonių ydas išjuokia Savickis? Kokiu būdu jis tai padaro?
Savickis išjuokia alkoholizmą, moterų palaidavimą, abejingumą (Kūrinyje ,,Kova” matome berniuką,
kuriuo tėvai yra girtuokliai. Jo motina palaidauja ir yra neištikima, tėvas tam yra abejingas. Dėl to
labiausiai kenčia vaikas, kuris paliktas likimo valiai. Išjuokiama tai, jog būtent vaikas prižiūri tėvus, jis
yra vienišas ir niekam nereikalingas. Net Žydas gyvena geriau nei jis. Tokiu palyginimu jis ir išjuokia
girtuoklių tėvų atžalų problemas. Taip pat toks abejingas gyvenimo būdas tampa rutina. Tai matome iš
pasakojimo pabaigos, kur akcentuojama, kad kitą dieną vaikui prasidės taip pat. )

15. Vincas Mykolaitis-Putinas:

a) 3 epitetai, 3 gyvenimo faktai;
b) Pristatyti modernizmo kryptį, kuriai atstovavo Putinas.
c) Vieno Putino eilėraščio analizė.
d) ”Altorių šešėly” žanras, sukūrimo aplinkybės, 3 veikėjų pristatymas.
e) Liudo Vasario paveikslas.
16. Jonas Aistis:
a) 3 epitetai ir vartoti slapyvardžiai;
b) 3 gyvenimo faktai;
c) Neoromatizmo bruožai poezijoje;
d) Vieno eilėraščio analizė.
17. Henrikas Radauskas:
a) 3 epitetai ir 3 gyvenimo faktai;
b) H. Radausko asmenybė;
c) H. Radausko, kaip kūrėjo, pozicija;
d) Vieno eilėraščio analizė.