Renesansas Europoje
Laikmetis: prasideda Italijoje XIV a., o Vakarų Europos šalyse Renesansas apima XV-XVI a.
Renesanso žmogaus charakteristika: Renesanso laikais gerbiamas, vertinamas įvairiopų talentų, kūrybingas, smalsaus proto žmogus – universali
asmenybė.
Renesansą reprezentuojančios asmenybės:
Frančeskas Petrarka (1304-1374), neretai vadinamas pirmuoju naujųjų laikų humanistu, nes, daug keliaudamas po Europą, rinko, studijavo,
aiškino antikos veikalus. Jis buvo tipiškas Renesanso žmogus – smalsus, kritiško proto, troško pažinti pasaulį ir pelnyti šlovę. Petrarkos vardą
išgarsino moraliniai filososfiniai traktatai ir esė. Didžiausią šlovę Patrarkai lėmė lyrikos italų kalba rinktinė „Kanconjerė“ – „Dainų knyga“. Tai
mylimajai Laurai skirtas poezijos ciklas. Laura, kurią poetas užsimena išvydęs bažnyčioje buvo jo kūrybos įkvėpėja, vėlesniais laikais tapo
idealios mylimosios simboliu. Petraraka darė įtaką visai vėlesniai Renesanso lyrikai: iš jo mokomasi ne tik subtilios formos, bet ir jausmingai
reikšti meilės ilgesį, liūdesį.
Ironiškas kalbėjimas, rodantis kritišką kūrėjo santykį su pasauliu buvo mėgstamas Renesanso literatūroje. Erazmas Roterdamietis (1469-1536)
parodomo mums tai savo satyroje “Pagiriamasis žodis Kvailybei”, kuri autoriaus gyvenimo metais buvo išleista 40 kartų. Knygoje Kvailybė
giriasi, kad tik ji teikia žmonėms malonumo ir varo pasaulį į priekį. Juk joks protingas žmogus nejudina piršto daugiau, negu būtina išgyventi. Net
ir gyvenimas yra Kvailybės žaidimas. Autorius ypač piktai išjuokia atitrūkimą nuo gyvenimo, stabų garbinimą, fanatizmą, godumą, puikavimąsi
padėtimi bei titulais.
Reformacija: Poreikį reformuoti Bažnyčios instituciją, ieškoti kitokio žmogaus ir Dievo santykio aiškiai suformulavo teologijos daktaras
Martynas Liuteris. Jis 1517 m. Ant Vitenbergo pilies bažnyčiios durų prikalė 95 tezes prieš indulgencijas. Liuteris ragino grįžti prie pirminės
krikščionybės – tikrojo Dievo mokymo. Kiekvienas krikščionis turi studijuoti Bibliją ir būti tarsi pats sau kunigas. Todėl tikintiesiems turi būti
pasiekiamas didžiausias Bažnyčios turtas – Šventasis Raštas, kad jį kiekvienas galėtų perskaityti, bažnytinės apeigos turi būti atliekamos ne lotynų,
o vietine, žmonėms suprantama kalba. Dievo malonę ir atleidimą žmogus gauna ne per bažnyčią ir tuo labiau nuodėmių atleidimo negalima
nusipirkti – žmogų išgano vien tikėjimas. Liuteris pabrėžė sąžinės laisvę, atsakomybę už savo veiksmus, žmogaus pareigas čia, žemėje.
Reformacijos rezultatas – nuo popiežiaus valdžios nepriklausomos Protestantų bažnyčios susikūrimas, Vakarų krikščionybės skilimas į katalikybę
ir protestantizmą. Kai kuriuose kraštuose kilę religiniai karai, liaudies bruzdėjimai, suliepsnoję eretikų laužai liudija skaudžius Renesanso
prieštaravimus. Ne tik religiniam, bet ir apskritai dvasiniam Renesanso gyvenimui būdinga vidinė įtampa, kuri XVI a. antrojoje pusėje ima ryškėti
ir literatūroje.
Humanistai ir humanizmas: Renesanso humanizmas buvo Europos intelektualų sąjūdis, prasidėjęs Florencijoje XIV amžiaus pradžioje. Šiam
sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių, ypač proto, išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo scholastikos bei tradicinių Viduramžių
krikščionybės idealų: kuklumo, introspekcijos ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti antikinius
graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti Dievą. Buvo atsigręžta į antikinę
meno sampratą. Antikos mąstytojai tvirtino, kad žmogus privalo išlaikyti vidinę harmoniją, saiką, santūrumą, o Renesanso humanistai kalbėjo apie
neribotas žmogaus galimybes, kurias ugdyti ir atskleisti tampa gyvenimo tikslu, jie pabrėžė individo išskirtinumą, ypatingumą, pasitikėjimą ne
likimu, o savo dvasios ir intelekto galiomis.
Renesansas LDK
Parašykite 2 dalykus, apie ką buvo rašoma Lietuvos metraščiuose, pateikite pavyzdžių:
 Lietuvos metraščiuose buvo rašoma apie dvasingus žmones. Tai aptinkame metraščių įraše apie Jogailos ir Vytauto karą su Prūsijos
vokiečiais ir apie jų nugalėjimą mūšyje prie Dubrovnos. Čia rašoma, jog, kai Vytautas nueina pas brolį karalių Jogailą prašyti pagalbos kare su
Prūsijos vokiečiais, šis jam nepadeda, nes pirmiausia turi išklausyti mišias. Tai parodo, kad Dievas jam svarbesnis už karą.
 Lietuvos metraščiuose buvo kalbama apie Lietuvos Kunigaikštystės galinguma. Visų pirma, Lietuvos Kunigaikštystės galia
pasireiškia teritorijos dydžiu. Vienoje iš metraščių ištraukų apie Didįjį Kunigaikštį Vytautą rašoma, kad Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui buvo
pavaldžios Lietuvos ir Rusų Didžioji Kunigaikštystė bei daug kitų žemių. Taip pat svarbu yra paminėti karalių Jogailą ir jo nuopelnus,
vaizduojamus metraščio ištraukoje apie Jogailos žygį į Lenkiją ir Šventojo Kryžiaus medžio pagrobimą. Jogaila yra vaizduojamas kaip galingas
valdovas, nuniokojęs Lenkijos žemę, paėmęs daug belaisvių bei prisigrobęs aukso, sidabro ir brangakmenių, pargabenęs viską į savo sostinę
Vilnių, kuris karaliaus dėka tapo galingesnis.
Pristatykite M. Lietuvio, A. Volano ar L. Sapiegos (vieną pasirinktinai) rašto paminklą:
Didžiausias ir garsiausias Andriaus Volano veikalas yra traktatas „Apie politinę arba pilietinę laisvę”. Pagrindinis jame keliamas klausimas – ar
pelnytai Lietuvos ir Lenkijos bajorai didžiuojasi savo itin gausiomis politinėmis teisėmis bei laisvėmis. Traktato autoriui labiausiai rūpi parodyti,
kad pernelyg didelė laisvė nesunkiai virsta savivale, anarchija, nežabotu žemųjų žmogaus aistrų siautėjimu. Publicistas ypač piktinasi tuo, kad jo
pasirinktojoje tėvynėje galiojantys įstatymai leidžia bajorui, nužudžiusiam nekilmingą žmogų, atsipirkti neilgu įkalinimu arba net palyginti
nedidele pinigine bauda.
Pristatykite šios epochos 2 grožinės literatūros kūrėjus:
 Martynas Mažvydas Vaitkūnas gimė apie 1520 m. spėjama, Švėkšnos apylinkės. Buvo
XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Jis buvo nekilmingas arba kilęs iš smulkiųjų bajorų.
Ragainėje M. Mažvydas sukūrė šeimą – vedė dideliame skurde atsidūrusios našlaičių šeimos vyriausiąją dukterį Benigną, kartu prisiimdamas
globoti ir jos jaunesniuosius brolius ir seseris.
Pirmoji lietuviška knyga
„Katekizmas“ – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga. Išleista 1547 m. sausio 8 d. Mažojoje Lietuvoje (Karaliaučiuje). Knygelė susideda iš 79
puslapių.
Mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje.
 Mikalojus Daukša (apie 1532–1613) – lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų LDK lietuviškų knygų autorius. 6. Savo laiškuose Bonai Sforcai reiškė, jog nori dirbti savo tėvynėje Lietuvoje, pabrėžia, kad Lietuvai reikia aukšto lygio mokyklos,
Gimė bajorų šeimoje Babėnuose. Daukša augo ir gyveno Reformacijos klestėjimo metais, tačiau visa savo veikla jis gynė katalikybės, Katalikų jis apgailestauja, jog negali dirbti saviesiems (lietuviams), o turi tarnauti svietimiesiems (Prūsijos Karalystei);
bažnyčios atnaujinimo idealus, nors Daukšos raštai liudija jį gerai išmanius Reformacijos metais suformuotas protestantiškąsias doktrinas. Nors
Daukša pats nebuvo jėzuitas, savo knygas parengė pagal jėzuitiškuosius šaltinius, nes jėzuitai XVI a. pabaigoje tapo pagrindine Europos ir 7. Prūsijoje buvo laikomas kaip žmogus atsakingas už lietuvių švietimą;
Lietuvos katalikiškosios kultūros jėga. Abi Daukšos knyga Postilė parengta Vilniaus akademijos spaustuvei 1595 m. Į Postilę buvo įdėtos dvi
paties Daukšos parašytos prakalbos – lotyniškoji prakalba, skirta Daukšos mecenatui ir, autoriaus teigimu, Postilės įkvėpėjui vyskupui Giedraičiui Pirmosios lietuviskos knygos pasirodymas:
bei lenkiškoji „Prakalba į malonųjų skaitytoją“. Lenkų kalba Daukša kreipėsi į savo tautiečius, kurie dar nebuvo susidūrę su rašytinės lietuvių
kalbos tradicija ir savo kasdieniame gyvenime vartojo kitas kalbas. Martynas Mazvydas, Karaliaucius, Hanso Weinreicho spaustuve 1547 m. Pirmosios lietuvoskos knygos pasirodyma pasprartino Reformacija ir jos
salininkai lietuviai.

Renesansas Prūsijoje

XVI a. Istorinė situacija Prūsijoje:

1. 1525 m. Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis paskelbė Prūsiją pasaulietine valstybe;

2. Prostestantizmas oficiali valstybės religija;

3. Reikalaujama, kad Prūsijos bažnyčiose pamokslai būtų sakomi žmonių gimtąja kalba;

4. Lenkų dvasininkija įvedė katalikybę; šalyje savotiškai sugyveno dvi religijos, bet valstiečiai tęsė garbinti pagoniškąsias dievybės;

Albrechto Brandenburgiečio veikla:

Barokas Europoje.
1. Remė reformacijos judėjimą Lietuvoje;
Laikmetis, termino kilmė:
2. P XViaskelbė Prūsiją pasaulietine valstybe;
XVII-XVIII a. Iš portugalų kalbos perola barocca-netaisyklingos formos perlas, ši sąvoka pabrėžia netaisyklingumą ,neatitikimą taisyklei.
3. Globojo šviesuolius; rūpinosi rengti tokius kunigus, kurie dirbtų ir Prūsijoje ir Lietuvoje;
3 svarbiausi baroko žmogaus sąmonės aspektai:
4. 1544 m, įkūrė Karaliaučiaus universitetą Prūsijoje; Universitete subūrė veiklių lietuvių šviesuolius;
1. Abejonės dėl savo pažinimo galios(suvokęs, kad pasaulis nėra pažinus, pasiduoda skepticizmui);
5. Norėjo Dievo žodį skelbti žmonėms suprantama kalba- jo iniciatyva išleistas prūsiškas katekizmas;
2. Nepasitikėjimas savimi, aplinkinį pasaulį laiko regimybe;
Abraomo Kulviečio gyvenimas ir švietėjiška veikla:
3. Kerštingas Dievas,nenuspėjamas,žiaurus likimas
1. Reformacijos judėjimo dalyvis;
Baroko menas (tapyba,architektūra)
2. Garsėjo kaip puikus senųjų kalbų: lotynų, graikų, hebrajų mokovas;
 Baroko menas išreiškia nestabilią, krizėje atsidūrusio žmogaus sąmonę;
3. 1539 m. padėdamas karalienės Bonos Sforcos Vilniuje įkūrė protestantišką mokyklą (pirmoji aukštesniojo tipo mokykla Lietuvoje);
 Baroko tapyboje, skulptūroje pabrėžiamas judesys, dinamika, veržlumas, vaizduojami gausūs, prašmatnūs apdarai, taip pat
4. Pasiskelbė prieš Bažnyčios mokymą, skelbė protestantų idėjas – todėl nuteikė prieš save katalikų dvasininkiją ir turėjo bėgti nuo populiari prievartos tema, tapytojai piešia kankinius, kruvinas scenas. Pvz.: Džanas Lorencas Berninis(1598-1680) Šv. Teresės ekstazė.
persiekiojimų, 1542 m. slaptai iškeliavo į Prūsiją;
 Architektūroje judesį perteikia daugybė lenktų pastato fasado elementų, mėgstamą šešėlių ,ornamentikos žaismė, bažnyčios
5. Prūsijoje tapo Karaliaučiaus universiteto rektoriumi; destė jame hebrajų kalbos gramatiką; puošiamos gausiais lipdiniais, skulptūromis. Pvz.: São Roque bažnyčia Lisabonoje

2
 Susiburusi fraugijų bendrija siekdavo vaisingos veiklos, reformuojant kultūrą ir visuomenės buklę. Joms rupėjo aktyviai veikti, skatinant,
tobulinant pasaulį. Skaitymo draugijos – kaupdavo knygas bendram naudojimui. Ši draugija siekė lavinti placiają visuomenę.
Barokas LDK
Masonai tarp švietiejų užėmė pirmą vietą. Jų tikslas buvo kelti žmonių dorovę ir vienyti juos savitarpio pagalbos ir įsitikimybės pagrindu.
Jėzuitų veikla:
Vieno žymaus šios epochos žmogaus pristatymas
1. Ordinas įkurtas ispano Ignaco Lojolos;
Sarlis Monteskje – Švietimo epochos mąstytojas, filosofas, istorikas, ideologas. Monteskje teigė, jog egzistuoja trys valdymo formos: Respublika,
2. Tikslas buvo ginti Katalikų bažnyčios mokymą, tarnauti Kristui ir Romos popiežiui; Monarchija ir Despotizmas. Veinas svarbiausių Ch. De Montesquieu kūrinių – ęą dalies veikalas „Apie įstatymų dvasią“.

3. Į Lietuvą ordiną pakvietė 1569m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius; J. V. Gėtės „Fausto“ žanras, parašymo aplinkybės, tema ir pagrindinė mintis.

4. Atnaujino švietimo sistemą, rengė religingus disputus ,sakė pamokslus ,daug dėmesio skyrė raštijai; Žanras: Filosofinė tragedija

5. 1570m. įsteigė Vilniaus kolegiją; Rimtai prieš dramos Gėtė prisedo būdamas 50 metų, tada parašė 1 dalį, o 2 dalį rašė būdamas 80. Tad Faustas viso gyvenimo knyga, rašyta
įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais.
Mykolo Kazimiero Paco testamentas:
Tema: daktaro Fausto gyvenimo prasmės paieškos.
1. Didikas prašė, kad jo laidotuvės vyktų be jokios procesijos, neiškilmingai ,be antkapinių įrašų. Šis testamentas parodo barokinę
vertybių sistemą, sąmoningą nusižeminimą. Pagrindinė mintis: Žmogus yra gyvas, kol ieško savo gyvenimo prasme.

Kristupo Radvilos Našlaitėlio asmenybė. Trumpai pristatyti 2 pasakojimus iš „Kelionės į Jeruzalę“.

1. Aukšto intelekto, išskirtinio charakterio, plačių interesų žmogus. Buvo auklėjamas protestantizmo dvasia, bet atsivėrė į katalikų Apšvieta Mažojoje Lietuvoje
tikėjimą. Gležno kūno sudėjimo, silpnos sveikatos;
Istorinė situacija ir švietimas:
2. „Apie bananus“ Našlaitėlis aprašo iki šiol nematytą vaisių, kad Šventosios Žemės žmonės manė, kad Adomas ir Ieva valgė būtent
šiuos vaisius, ką paaiškina pagal gyventojų teorijas. “Apie Negyvąją jūrą“ aprašoma, kaip jūros (irgi pavadintos ežeru) vietoje sudegė penki 1. XVIII a. Mažoji Lietuva priklausė Vokietijos imperijai; joje gyveno daugiausia evangelikai liuteronai, sietini su prostestantiškąja
miestai, kaip jūros spalva keičiasi kelius kartus į dieną. Našlaitėliui šis „ežeras“ atrodo baisus, dvokiantis, o jo vanduo deginantis liežuvį; vokiečių kultūra; susiformavo dvi raštijos ir literatūros kryptis: protestantiškoji ir katalikiškoji;

2. Mažojoje Lietuvoje XVIII a. Lietuvių kalba išgyvena pakilimą;

3. Lietuvių gyvenamose vietovėse daugėjo vokiečių tai didino lietuvių nutautėjimo pavojų; valstybė išgyveno germanizaciją;

4. XVIII a. Mažojoje Lietuvoje buvo varginga švietimo padėtis, todėl mokytojai buvo skatinami atsakingai eiti savo tarnybą, tėvams
įsakoma siųsti vaikus į mokyklas, kunigai verčiami tobulai išmokti lietuvių kalbą; galiausiai kultūrinis krašto lygis pakilo;

Apšvieta Europoje
Pietistų judėjimas:
Epochos filosofija
1. Religinis judėjimas; kėlė aktyvaus religinio gyvenimo, moralinio tobulėjimo idealus, pabrėžė religinio mokymo svarbą;
Švietėjai buvo įsitikinę, kad protas yra esminis žmogaus prigimties bruožas, jiems būdinga atsiriboti nuo tradicijų ir autoritetų, jie pripažino ir
vertino tik racionaliai paaiškinimus dalykus, Buvo tvirtina, kad kiekvienas atsako už savo likimą, o žmogus iš prigimties yra geras, tik aplinka gali 2. Pietistai aukštino darbštumą, teisingumą, nusižeminimą valdžiai; iškėlė fizinio darbo vertę priešinimąsi ištvirkavimui ir
ji sugadinti. girtuoklystei, sėslų valstiečių gyvenimą;

Draugijų veikla 3. Pietistai rūpinosi mokyklomis, švietimu, plėtojo lietuvišką raštiją;

3
4. Pietizmą platino pastoriai, maldininkai; Pristatyti 2 kūrėjus romantikus nelietuvius

5. Literatūra turi mokyti žmogų; turi būti išsakomas moralinis perspėjimas, pamokymas; labiausiai paranki – pasakėčia; Džordžas Noelis Gordonas Baironas(1788 – 1824) – XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausiu romantizmo atstovų. Senos aristokratų
šeimos palikuonis. Jam būdingas išdidus vienišiaus liūdesys, drovumas, moka džiaugtis, bet dažnai yra niūrus ir uždaras, jis – maištingas
6. Pietistai – pavyzdingi valstiečiai, pagelbėdavo ne tik žodžiais, bet ir darbais; kovotojas.

„Metų“ parašymo ir išleidimo istorija: Pagrindiniai jo kūrybos motyvai – nusivylimas gyvenimu ir maištas prieš pasaulyje esančią tvarką, prieš pasigailėtiną tikrovę.

1. K. Donelaitis Tolminkiemo parapijoje ėjo pastoriau pareigas; jis pažino valstiečių butį, moralinę ir socialinę kaimo padėtį; Poeto kūrybinio kelio pradžia – 1807 m. išleistas poezijos rinkinys „Laisvalaikio valandos“, kuriame daug sekama kitais poetais, tačiau netrūksta
ir baironiškojo maištingumo: piktinamasi neteisybe ir veidmainyste, ilgimasi laisvės ir vienatvės. Grįžęs iš kelionės po Europą poetas išleidžia dvi
2. Parašė mokomąją knygelę ūkininkams, tuo laiku galėjo būti sukurtos ir keturios epinio pobūdžio giesmės: „Pavasario linksmybės“, poemos „Čaild Haroldo klajonės“ giesmes.
„Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“;
Jaunystėje Baironas svajojo apie aktyvią visuomeninę veiklą. Ją vertino ne mažiau už literatūrinį darbą. Žavėjosi Servantesu ir Dante. Tad ir jis
3. Po Donelaičio mirties Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza išleido keturias Donelaičio giesmes, pavadinęs jas įsitraukia į politinę veiklą. Parlamente sako kalbas, drąsiai gina darbininkus, smerkia Anglijos kolonijinę politiką.
„Metais“;
1816 m. – Baironas palieka tėvynę, į kurią jam nebus lemta grįžti. Kurį laiką gyvena Šveicarijoje, vėliau – Italijoje. Sukuria draminę poemą
„Manfredas“, misteriją „Kainas“, eiliuotą romaną „Don Žuanas“.

Baironas savo gyvenimu ir poezija kūrė poeto maištininko, visuomenės atstumtojo, skeptiko ir pašaipūno mitą. Jo kūrinuose susiliejo tai, ką
išgyveno ir ką troško išgyventi poetas.

Baironas mirė Graikojoje susirgęs maliarija.

Aleksandras Puškinas(1799 – 1837) – rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu ir modernios rusų literatūros
Romantizmas Europoje pradininku.

Literatūros ir meno kryptis, kuri Vakarų Europoje formavosi XVIII ir XIX amžių sandūroje, vėliau, XIX a. pirmojoje pusėje, paplito Rytų Jis meniškai išreiškė gyvenamojo meto žmonių nuotaikas, svajones, įvairialypi jausmū pasaulį, mokėjo žavėtis tuo, kas gražu.
Europoje.
Dėl jo politinių įsitikinimų bei įtakos Rusijos maištininkų kartoms, Puškinas bolševikų buvo vaizduojamas kaip priešininkas buržuazinei literatūrai
3 šiai epokai būdingi bruožai ir kultūrai bei kaip tarybinės literatūros ir poezijos pirmtakas.

1. Aukštinamas žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai, fantazija. Poezijos bruožai: skaidrus, poetiškas vaizdas, žodžio melodija, lengva, grakšti forma, kuriai būdingas klasikinis aiškumas, paprastumas,
harmonija.
2. Naudojami liaudies, istorijos ir egzotiški motyvai.
Kūriniai: romanas „Eugenijus Oneginas“, tragedija „Borisas Godunovas“, poema „Ruslanas ir Liudmila“...
3. Skelbiamos patriotizmo ir nepriklausomybės idėjos.

4. Kūryboje – naujas herojus – vienišas kovotojas su pasauliu.

Lietuvių tautinis išsivadavimo judėjimas Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr.
5. Idealo ir tikrovės konfliktas, romantinė meilė.
Aptarti Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus ir knygnešių veiklą.
6. Gamta idealizuota, emocinga; gamtoje žmogus išgyvena.
Motiejus Valančius – vienas žymiausių 19 a. lietuvių intelektualų. Jis mokslininkas, vyskupas, rašytojas, istorikas, liaudies švietėjas, lietuvių
(Nepasitenkinimas racionalizmu, jausmų natūralumo vertinimas, gilinimasis į žmogaus vidinį pasaulį, priešprieša tarp realaus ir idealaus pasaulių, tautos žadintojas, kalbos gynėjas, aktyvus gražesnio, teisingesnio gyvenimo kūrėjas, blaivybės apaštalas.
individualumas, iracionalumas, vaizduotė, spontaniškumas, emocionalumas, transcendencija.)
M.Valančius tapęs Varnių kunigų seminarijos rektorium, vėliau Žemaičių vyskupu su dideliu taktu ir diplomatija ėmė kreipti žmonių gyvenimą į
aukštesnį kultūrinį, moralinį lygį. Jis apie save subūrė jaunų, aktyvių, mėgstančių rašyti kunigų kolektyvą, telkė lietuvius intelektualus,
išrūpindavo jiems valstybines ar bažnytines tarnybas. Varniai tapo Lietuvos kultūros ir švietimo centru. 

4
M.Valančius ragino kunigus skaityti knygas, steigti dekanatų bibliotekas, šviestis ir šviesti kitus.  M.Valančius parengė spaudai blaivystės brolijų
įstatus, steige mokyklas.
Jonas Basanavicius – lietuviu visuomenes veikejas. Sugrizes I Lietuva ikure Lietuviu mokslo draugija, buvo Lietuvos Tarybos nariu. Ausros
redaktorius, jis stengesi sazadinti tautine lietuviu savigarba, savo krasto meile
Pristatyti to meto 2 lietuviškus leidinius (metai, leidėjai, turinys).
„Aušra” 1883–1886 m. Leido Lietuvos mylėtojų draugija, vyr. redaktorius Jonas Basanaviucius. Programa: Lietuviu istorijos, tradiciju, paprociu
ir kalbos puoselejimas, atsisake ATR tradiciju, kova su lenkejimu.
,,Varpas“ 1889-1905 m. Vincas Kudirka vyr redaktorius. Programa: priesinimas caro valdziai ir lenkejimui, kele tautos reikalavimus, kele
ekonomikos klausimus, tautos isvadavimas.
Lietuvių romantizmas
Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova.
Kokie bruožai išryškėja romantikų kūryboje?
Adomo Mickevičiaus dėka Lietuvoje formuluojamos svarbios romantinės nuostatos: „Žvelk ten, kur nepasieks akis, / Laužk tai, ko nepajėgs ir
protas...“ („Odė jaunystei“), „Žvelk širdimi tik į širdį“ („Romantika“).
Svarbiausi tautinio romantizmo požymiai: herojiškos praeities, liaudies kūrybos, gimtosios kalbos aukštinimas, kilnių visuomeninių, patriotinių
idealų teigimas, ima reikštis romantinės tautinio savitumo ir vertės idėjos.
Simono Daukanto asmenybė ir kūryba
Simonas Daukantas (1793 – 1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Gimė Kalviuose
(Skuodo r.), eigulio šeimoje.
Mokėsi Žemaičių Kalvarijos mokykloje, Vilniaus gimnazijoje, 1822 m. baigė Vilniaus universitetą, bet dėl filomatų-filaretų bylų teisių magistro
diplomą gavo tik 1825 m. Iškart po to išvyko į Rygą, kur tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje.
Nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos dalį dirbęs už Lietuvos Metriką atsakingame Senato padalinyje. S. Daukanto
ir jo bendražygių pastangomis iš carinės valdžios 1841 m. gautas leidimas steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje. Šis leidimas
legalizavo jau veikiančias mokyklas ir leido plėsti jų tinklą, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išlaikymo ir plėtojimo.
Dirbdamas mokslinį ir kultūrinį darbą jis klojo lietuvių tapatybės pagrindus. Svarbiausiu savo uždaviniu laikė ieškoti lietuvių
tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą.
S. Daukantas buvo vienas iš žemaičių lietuviškojo sąjūdžio, siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių. S. Daukantas
pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės.
Ištarnavęs pensija, grįžo į Lietuvą. Apie jį buvo susitelkęs lietuvių šviesuolių būrelis, kuris svajojo ugdyti lietuvių kultūrą.
Kūryba:
S. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Jo darbai iš Lietuvos istorijos:
 Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822 m.);
 Istorija žemaitiška (1838 m.);
 Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845 m.);
 Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850 m.).
Šią knygą galima laikyti pirmąja Lietuvos kultūros istorija, nes joje rašoma apie senovės lietuvių tikėjimą, papročius, buitį, kūrybą.
Daukanto istorijos veikaluose romantiškai aukštinama Lietuvos praeitis. Pasakojant apie praeities įvykius, jam rūpi paliesti ir svarbias to meto
problemas: buvę laisvi žmonės dabar virtę suvargusiais baidžiauninkais, o aukštuomenė išlepusi, atsisakiusi savo papročių, kalbos.
Daukanto siūloma Lietuvos istorijos samprata artima švietėjiškam požiūriui į praeitį: iš pradžių būta idealios visuomenės, kuri, prasidėjus
kryžiuočių antpuoliams, pamažu prastėjo. Su Švietimo amžiaus idėjomis gali būti siejamas ir Daukanto noras pabrėžti senovės lietuvių artumą
gamtai. Jo idealas – jau nebe laukinė, bet dar civilizacijos neišlepinta visuomenė.
Daukanto veikloje susipina Švietimo ir Romantizmo idėjos. Ne vienu atveju autorius siekė sukurti meniškai įtaigų pasakojimą, rašė gausiai
retorinėmis figūromis išpuoštu, poetiškai pakylėtu stiliumi.
Vilniaus universiteto reikšmė
1802–1804 m įvykus reformai universitetas tapo Vilniaus švietimo apygardos centru. Vilniaus imperatoriškasis universitetas buvo ne tik aukštoji
mokykla, bet ir kontroliavo visas apygardos mokyklas, ypač vidurinės mokyklas. Apygardos globėju – savotišku tarpininku Liaudies švietimo
buvo paskirtas A.J. Čartoriskis. Su universitetu siejosi ne tik bemaž visa Vilniaus, bet ir viso krašto, ir didelės švietimo apygardos visuomenės, ir
kultūros veikla.
Filomatų bei Filaretų veikla
Vilniaus universiteto istorijoje ryškų, deja, šiandieną primirštą pėdsaką paliko akademinio jaunimo veikla – filomatų ir filaretų sąjūdis. Tai buvo
gerai apgalvota, ryžtinga ir toli siekianti veikla, turėjusi slaptų politinių tikslų.
5
Filomatai – slapta anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1817–1823 m. Modernus pasaulio vaizdavimas yra ,, nestabilus “ – tam tikras kūrinys ( paveikslas, pasakojimas ) nevisada atitinka jo iš anksto nustatyta reikšmę
( pavyzdžiui, rami jūra nevisuomet išreiškia žmogaus dvasinę ramybę ).
Filaretai – slapta studentų organizacija, veikusi Vilniaus universitete 1820–1823 m.
Simbolizmas:
Filomatų siekiai:
Filaretų siekai:
Bruožai: Dviplanis pasaulio vaizdavimas ( pavyzdžiui džiugsmo ir liūdesio priešprieša ) , simbolių naudojimas kūryvoje ( pavyzdžiui tam tikras
 Tautos laisvė  Mokslas žodis gali skleisti kokią nors idėją ), simbolistų poezijos žmogus jautėsi vienišas, apimtas liūdesio, aukštesnies būties siekimas.
 Draugiškumas

 Šviesti lenkų tautą  Tėvynės meilė Vieno simbolisto pristatymas ( Balys Sruoga ):

 Gerinti mokymą  Įsižiūrėjęs į rusų modernist kūrybą pradėjo rašyti lietuvių literaturai neįprastus, išsiskiriančius eilėraščius.

 Puoselėti tautiškumą  Atmesdavo Maironio poetinę tradiciją, anot jo eilėraštis neturi mokyti, o pagrindinis poezijos tikslas – individo saviraiška.

 Platinti liberalius principus  Jo kūrybai būdinga: akimirkos išreiškimas ( viskas prasideda ir baigiasi akimirka, nėra laiko tekmės ), nuolat kintanti eilėrašcių
erdvė, fragmentiškumas ( sakiniai nutrūksta nebaigę minties ), jo eilėraščiai primena improvizaciją.

 Skatinti visuomenės veiklą

 Svarstė teorinius simbolizmo klausimus, apie simbolizmą kalbėjo kaip apie atskirą žmonijos dvasinės raidos formą.

 Pratintis rašyti
 Išleido du eilėraščių rinkinius - ,, Saulė ir smiltys “ ( 1920 ), ,, Dievų takais “ ( 1923 ).

 Viename žymiausių B. Sruogos ankstyvojo kūrimo laikotarpių eilėraštyje ,, Supasi, supasi lapai nubudinti “ atskleisti žmogaus
išgyvenimai, kurie betarpiškai siejasi su gamta, kurioje galime atrasti kiekvienas save.

REALIZMO EPOCHA.

Impresionizmas Lietuvoje:
Laikmetis.

 Bruožai: Subjektyvus pasaulio suvokimas, jausminis pradas, trumpalaikių pojučių, įspūdžių vauzdavimas, niuansų ( garso, vaizdo,
 XIX a. vidurys - XX a. I pusė
žodžio itt. ) išreiškimas.

3 literatūrai būdingi bruožai.

 Atstovai ir jų kūriniai:

 Realizmo literatūra kritikuoja per didelį žmogaus svajingumą, atitrūkimą nuo realybės. Stilius objektyvus, konkretus, paprastas.
 Ignas Šeinius ( tikroji pavardė – Jurkūnas ) – ryškiausias žurnalo ,, Vaivorykštė “ autorius, autorius gynė jausmo, intuicijos svarbą,
Keliami klausimai apie žmogaus vidinį pasaulį, charakterį, elgesį, mąstymą.
menininko gebėjimą įsižiūrėti ir įsiklausyti į aplinką. Jo kūriniai: Kuprelis, Vasaros vaišės, Bangos siaučia. Vasaros vaišės kūrinio pagrindą
sudaro veikėjo jausmai, mintys, svajonės. Kūrinyje vaizdujama Karolio ir Julijos besimezganti meilė ir išsiskyrimas.
Pristatyti vieną realizmo atstovą ir jo kūrinį.

 Tapyboje nebuvo nuoseklių impresionizmo srovės sekėjų, tačiau impresionizmui būdingų bruožų galima rasti M.K.Čiurlionio ciklo
 Žymiausia lietuvių realizmo atstovė yra Žemaitė (1845-1921). Literatūrinį kelią pradėjusi 1895m. apsakymu “Rudens vakaras”, ji
Jūros sonata paveikslose ( trumpalaikių pojūčių vaizdavimas ).
savo žvilgsnį kreipė į to meto lietuvių gyvenimo aktualijas: kritikavo dvaro ir kunigų gyvenimą, smerkė valstiečius už apsileidimą, girtuokliavimą,
pavydą ir kerštą. Daug dėmesio savo kūriniuose skyrė šeimos gyvenimui ir moters likimui. Žemaitė savo realistiniame apsakyme “Marti”
 Š. Raganos apysakoje ,, Viktutė “ vaizduojama judri, pagal savo pačios vidinius impulsus besikaitaliojanti žmogaus būsena,
vaizduoja tai, ką matė Lietuvos kaime savo gyvenimo laikotarpiu. Jame atsispindi to meto kaimo valstiečių buitis, papročiai ir gyvenimo būdas.
charakteriktinga impresionistiniam menui.
Kūrinyje išryškinami du skirtingi gyvenimo būdai - apsileidėlių, nužmogėjusių girtuoklių Vingių ir dorų, darbščių valstiečių Driežų.

Modernizmas

Pasaulio vaizdavimas modernist kūryboje:

6
 Modernizmas 1. Martynas Mažvydas:
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus.
Avangardo savoka: Avangardizmas-novatoriškas, netradicinis menas. Jam būdingas atsiribojimas nuo realumo ir naturalizmo, nauju raiškos Lietuvių raštijos pradininkas, lietuviškos knygos rengėjas, pirmasis kankinys.
priemoniu ieškojimas. b) M.Mažvydo parašytos knygos struktūra.
1) Lotyniška dedikacija.
Futurizmas, keturvėjininku sajūdis ir atstovai: Futurizmas- Literatūrinė srovė susiformavusi XX pradžioje. Futuristai pretendavo kurti ateities 2) Lotyniška pratarmė.
mena, neigė preities kultūra, aukštino industrija, didmiesčio gyvenima. Būdingiausi bruožai-dinamizmas, judėjimas, dideliu miestu, technikos ir 3) Lietuviška pratarmė.
triukšmo sūkurys. Keturvėjininkai tai XX a. 3 dešimtmečio Lietuvos rašytoju avangardistu grupė. Jie laikė save moderniojo meno estetikos 4) Elementorius.
principais. ,,Keturvėjininku" veikloje dalyvavo Kazys Binkys, Juozas Tysliava, Teofilis Tilvytis, Juozas Švaistas, Bronys Railai ir kiti. 5) Katekizmas.
6) Giesmynas (11 giesmių).
Kafkos ,,Metamorfozės" tema ir pagrindinė mintis: Tema-žmogaus atstumtia, santykiai šeimoje. Pagrindine mintis- Kiekvienas, c) Kur ir kada knyga išleista?
nepriklausomai nuo to kuo esame, viena diena galime tapti visiškai nereikalingi ir atstumti, nesuprasti. Tai atspindis tokios visuomenės, kur 1547 m. Karaliaučiuje.
žmonės susvetimėja. d) Lietuviškos prakalbos pavadinimas, tema ir pagrindinė mintis.
“Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“
Tema: Žmonių išsilavinimo tema.
Pagrindinė mintis: vienos didžiausių vertybių yra mosklas (atvers kelią i tikrąjį gyvenimą) ir tikėjimas (žmogaus gyvenimo pamatas).
e) Kodėl šis kūrinys svarbus ?
Kūrinyje siekama šviesti žmones, kovojama su pagonybę bei tvirtinamas protestantų tikėjimas.
2. Daukša
a) 3 epitetai.
Kunigas, lietuvių literatūros pradininkas, kontrreformatas;
b) Dauksos išleisto kūrinio pavadinimas, tema ir pagrindinė mintis.
„Postilė” 1599, žanras - pamokslu rinkinys;
c) Kokia kalba ir kokiu tikslu parašyta kurinio įvadinė dalis. Kaip ji vadinasi.
„Prakalba į malonųjį Skaitytoją” – parašyta lenkiškai, tikslas – įkalbėti žmones išsaugoti savo kalbą;
d) Kas šioje įvadinėje dalyje teigiama apie kalbą?
Kalba didina ir išlaiko tautos bendrumą, santaiką ir brolišką meilę;
e) Kaip šiame tekste aiškinama valstybingumo sąvoka?
Valstybingumas – papročių ir kalbos gynimas. Liūtas nebliauna kaip ožys, todėl ir žmogus neturėtų kalbėti negimtąja kalba;

3. Jonas Radvanas
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus.
Lietuvos Vergilijus, LDK Renesanso poetas, reformatas.
b) Nurodykite J. Radvano parašyto kūrinio pavadinimą ir žanrą.
‘‘Radviliada‘‘ (herojinis epas).
c) Koks karas ir mūšis aprašomas kūrinyje?
Livonijos karas, Ulos mūšis.
d) Kokia Lietuva pristatoma kūrinyje?
Didinga, stipri ir turtinga valstybė.

7
e) Charakterizuokite pagrindinį šio kūrinio veikėją. Mickevičius savo darbe „Vėlinės” atskleidžia vėlinių apeigos. Vėlinės, tai yra apeiga likusi nuo pagonių, kur atiduodama aukos. Pagrindinė darbo
Mikalojus Radvila Rudasis – nuo pat vaikystės auklėtas kaip savo šalies patriotas. Jis teisingas, dosnus, sąžiningas, narsiai kovoja dėl tėvynės tema yra pagoniška apeiga, kuri turi padėti dvasias likusiems žemei, jei jie tai vertos. Kiekvienoje dalyje tai yra skirtingai parodyta pavyzdžiui
gerovės, gerbia Lietuvos praeitį, tradicijas. antroje dalyje ”Vėlinių” apeigos vyksta kapinių koplyčioje , o ketvirtoje dalyje “Vėlinių” apeigos vyksta kunigo name. Vėlinių apeigos tai yra
elementas kuris jungia visos dalys ir yra parodomas skirtingais būdais.
4. M. K. Sarbievijus e) Parašykite dviejų kūrinių temas ir pagrindines mintis.
a) Parašykite šiam autoriui tris epitetus: 1. "Vėlinės". II Dalis
– Vienas žymiausių lotyniškų rašiusių XVII a. Europos poetų Tema: Liaudies tikėjimų, apeigų pasaulis : paslaptingos Vėlinių apeigos koplyčioje.
– Sarmatų Horacijus Pagrindine mintis : Žmogus negali patekti į dangų, jei ne kada ne jautė žemės vargų, jei tik gyveno savo pasaulyje ir nežmoniškai elgdavosi.
– Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius 2. "Vėlinės". IV Dalis
b) Įvardykite jo du kūrinius, nurodykite jų žanrą, tematiką, paremkite pavyzdžiais: Tema: Dramatiška atsiskyrėlio Gustavo meilės istorija ir jos pasekmės.
1) Odė „Janui Libinijui“ Pagrindine mintis : Žmogus neturi atsisakyti gyvenimo, turi jį priimti tokį koks jis yra, reikia dalyvauti jame.
Tema: doro žmogaus gyvenimo prasmė. 3. "Akermano Stepės"
Pvz.: „Lemtis kiekvieną vieksmą vertina:/Ji vieną giria, kitą – apkaltina“. Tema: Kelionė stepėmis.
2) Odė „Pauliui Kozlovijui“ Pagrindine mintis : Kaip bebutu gera ten, kur esama, tėvynę mylintis žmogus trokšta grįžti į ją.
Tema: Vilniaus gamtos grožis, poilsio svarba žmogaus dvasios ramybei.
Pvz.: „Žmogui reik atgaivos: net ir menki darbai virsta tuoj dideliais, jei pailsėt gali.“ 7.Antanas Baranauskas
c) Nurodykite pristatytų kūrinių nuotaiką, pagrindinę mintį: a) Epitetai šiam autoriui:
1) „Janui Libinijui“  Pirmasis matematikos tyrėjas-lietuvis.
Nuotaika: laimė, pagr. Veikėjas pasitiki savimi, dorybė.  Seinų vyskupas.
Pagr. mintis: laimingas žmogus yra tas, kuris yra išmitingas.  Biblijos vertėjas.
2) „Pauliui Kozlovijui“ b) Istorinė ir kultūrinė to meto situacija:
Nuotaika: susižavėjimas gamta, atgaiva, poilsis. Tai buvo XIX a. ( Carinės Rusijos priespaudos laikai ), to meto kultūroje vyravo romantizmo epocha, maištu, jausmų naturalumu, gilinimusi į
Pagr. mintis: individualų žmogaus poilsį galima susieti su dvasine harmonija. žmogaus vidinį pasaulį itt. . Lietuvos žemės buvo išnaudojamos Carinės Rusijos reikmenims.
d) Kokias menines priemones Sarbievijus naudoja šiuose kūriniuose? Duokite pavyzdžių: c) Svarbiausias kūrinys:
Metaforas (pvz.: lemtis kiekvieną veiksmą verina; lemtis vieną giria, kitą – apkaltina).  Pavadinimas: Anykščių šileslis ;
Epitetus (pvz.: menki darbai, karšti plojimai).  Žanras: poema
Palyginimus (pvz. „vėl pagrobs apgaulia kairiąja, lyg mama, kuri nekaltom vaiką apgauna“)
 Struktūra:poema sudaryta iš dviejų dalių
e) Kaip buvo vadinamas šis autorius:
 Pagal ką poema yra skirstoma į dvį dalis: Pagal dabarties ir praeities kontekstą ( pirmojoje dalyje pasakojama apie buvusio, dabar
Sarmatų Horacijumi
jau iškirto miško grožį, antrojoje pasakojama apie miško istoriją)
d) Kaip atskleidžiamas miško grožis kūrinyje:
 Miško grožiui išreiškti autorius naudoja daug meninių priemonių, pavyzdžiui, personifikacijų ( lapelliai šlamėjo ), palyginimų (
Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs / Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė ), deminiutyvų ( Kai balto miško lapeliai šlamėjo; Ė kvėpimas, jau ką gi!
6. Adomas Mickevičius
Čia sakais pušelių, ) .
a) Parašykite tris epitetus šiam autoriui.
 Baranauskas parodo kaip miško grožis veikia žmogaus emocijas ( Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria; / Vat teip linksmina dūšią
1. Patriotas, nes neatsiriboja nuo nacionalinio išsivadavimo įdejų, rengėsi dalyvauti kovose už laisvę.
ažu širdies tveria , )
2. Maištininkas, dalyvavo slaptoje Filomatų draugijoje, kuri skleidė laisvės ir doros idėjas.
e) Kūrinio pagrindinė mintis:
3. Tremtinys, nes dėl dalyvavimo slaptoje Filomatų draugijoje, buvo ištremtas į Rusijos gilumą ir negalėjo grįžt atgal.
Anykščių šilelio istorija yra Lietuvos ir lietuvių istorijos atspindys.
b) Trys biografijos faktai rašytojo gyvenimo.
1. Adomas Mickevičius Lenkų poetas. Gimė 1798 m. ir augo Naugarduke.
2. Studijavo Vilniaus universitete, dalyvavo slaptoje Filomatų draugijos veikloje.
8.Vincas Kudirka
3. Už veiklą Filomatų draugijoje Mickevičius buvo suimtas, kalinamas, po metų ištremtas į Rusiją.
3 epitetai: žymiausias XX a. pabaigos lietuviu publicistas, "Varpo" steigėjas ir leidėjas, eilėraščiu,
c) Kokias žmonių ydas A. Mickevičius atskleidžia savo kūriniuose?
satyru, publicistiniu straipsniu autorius.
Vėlinės". II Dalis
Istorinė aplinka, kurioje gyveno: 1864 m. uždrausta lietuviška spauda, lotyniškoji abėcėlė
1. Savimeilė. Zosės dvasia, kuri negalėjo patekti į dangų, nes paniekdavo kitų meilė, norėjusi gyventi be įsipareigijimų, laisvai.
pakeista rusiška, lietuviu kalba uždrausta vartoti mokyklose ir įstaigose.
2. Žiaurumas. Mirusio pona dvasia, negali patekt į dangų, nes nežmoniškai elgdavosi su savo baudžiavinkais. Paukščiai išplešia iš jo
kiekvieną maisto trupinėlį ir kiekvieną vandens lašelį, drasko į gabalus jo kūna.
d) Tautosakiniai motyvai A. Mickevičiaus kūryboje.

8
 3. Dorpatas (dabar Tartu, Estija). Studijavo mediciną Dorpato universitete, bet buvo iš jo pašalintas dėl anticarinės studentų akcijos
veiklos ir nelegalios lietuviškos spaudos platinimą į „Varpą“, „Ūkininką“.
 Įvardykite 2 šio autoriaus kūrinius, jų žanrus, pagrindinius veikėjus ir temas.
1. „Vagis“
Žanras: psichologinis apsakymas
Pagr. veikėjai: Jokūbas
Tema: Jokūbo susidūrimas su vagimi
2. „Liūdna pasaka“
Žanras: apysaka
Pagr. veikėjai: Juozapota ir Petras Baniai
Tema: Juozapotos žlugęs gyvenimas dėl vyro žūties
 Kokias vertybes teigia Biliūno kūryba? 2 argumentuokite.
Švietimas. Neapsišvietę žmonės, anot Biliūno, padaro daug blogio sau ir kitiems.
9.Maironis Laisvės siekimas
 Parašykite 3 epitetus šiam autoriui ir tikrąją jo pavardę. Lygybė ir vienybė tarp žmonių
Tikroji pavardė: Jonas Mačiulis. Gamta. Biliūnas vaizduoja kaip gamta padeda veikėjams atskleisti savo jausmus ir nuotaiką. Pvz.: Novelėje „Ubagas“ pasakotojas jaučia gamtos
1. Tautinio atgimimo dainius švelnumą. Jos grožis sužadina meilę tėvynei.
2. Teologijos daktaras  Kur yra ir kuo ypatinga rašytojo amžinoji poilsio vieta?
3. Aukštos kultūros ir inteligencijos žmogus Liudiškių piliakalnis yra Anykščiuose. Pats Biliūnas rašė, kad norėjo būti ten palaidotas. Jam ten pastatytas paminkla
 Parašykite Maironio populiariausio rinkinio pavadinimą, jo leidimų istoriją.
„Pavasario balsai“ Pirmąjį rinkinį poetas išleido dirbdamas Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, vėliau jį taisė ir pildė. 11. ŠATRIJOS RAGANA.
 Įvardykite Maironio 2 kūrinius skirtingomis temomis, jų pagrindinę mintį. •Parašykite 3 epitetus šiai autorei.
1. „Lietuva brangi“ Troškanti tarnauti tėvynei ir jos žmonėms.; norinti teigti liaudies išminties, mokslo ir šviesos pradus.; pirmoji europinio išsilavinimo moteris to
Tema: Lietuva meto Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Pagr. min.: Lietuva yra šalis, kurią verta ginti ir girti. •Nurodykite rašytojos 3 biografijos faktus.
2. „Troškimai“ - Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana) augo ir brendo lenkiškoje aplinkoje.
Tema: Begaliniai dvasios troškimai - 1896 m. Marija išvyko į Varšuvą mokytis bitininkystės.
Pagr. min.: Dvasios troškimai yra begaliniai ir niekas negali jų numalšinti. - 1926 m. Marija susirgo kaulų vėžiu.
 Parašykite, kokias menines priemones naudojo Maironis, pateikite pavyzdžių. •Parašykite kūrinio “Sename dvare” žanrą, veiksmo vietą ir laikmetį.
Pakartojimai: „Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?“ Vasaros naktys Apysakos “Sename dvare” veiksmas vyksta dvaro aplinkoje XIX a.
Personifikacija: „užmigęs lapas“ Vasaros naktys •Įvardykite kūrinio 3 veikėjus ir parašykite, kas jie.
Retoriniai kreipiniai: „Graži tu mano brangi tėvynė“ Lietuva brangi - Mamatė Marija: dvaro ponia, trijų mažų vaikų motina, vargšų globėja, mokytoja, labai subtilios dvasios moteris. Turi menišką sielą - muzika yra
Epitetai: „Lietuva didvyrių“ Miškas ūžia jos gyvenimo dalis.
 Parašykite 3 įdomius faktus iš Maironio gyvenimo. - Irutė: Mamatės dukra. Pasižymi beribe meile savo motinai, yra pagarbi, švelni, svajojanti.
1. Viešumoje Maironis atrodė oficialus, šaltas, nebuvo linkęs rodyti jausmų. Gyvenime buvo valingas, tvirtas ir atkaklus. - Liudvikas: griežtas savo vaikų tėvas, Marijos vyras. Pasinėręs ūkio darbuose.
2. Paklusęs tėvų norui įstojo į Kauno kunigų seminariją. •Kokios problemos keliamos šiame kūrinyje?
3. 1909 m. grįžo į Kauną ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi ir šias pareigas ėjo iki mirties. Tradicijų nykimas
10. Jonas Biliūnas Valstiečių luomo tamsumas

 Parašykite 3 epitetus šiam autoriui. Gimtosios kalbos niekinimas

1. Lietuvių prozininkas
2. Lyrinio pasakojimo pradininkas 12. Juozas Tumas-Vaižgantas

3. Kovotojas prieš carizmą a) Parašykite 3 epitetus.

 Nurodykite 3 J. Biliūno gyvenamąsias vietas ir susiekite jas su rašytojo biografija. Kunigas, istorikas, pedagogas;

1. Niūronys (netoli Anykščių). Ten Biliūnas gimė 1879 m. valstiečių šeimoje. Sunkiam darbui netiko, todėl tėvai nusprendė leisti jį b) Trys biografiniai faktai, su juo laikmečio kultūra ar švietimu.

mokytis, o vėliau įstoti į kunigų seminariją. Įsteigė, redagavo, leido ir platino Tėvynės sargą (1896–1902),

2. Liepoja, Latvija. Liepojos gimnazijoje subūrė slaptą lietuvių moksleivių lavinimosi būrelį, skatino puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime,

istoriją. 1917 m. išvyko į politinę lietuvių konferenciją Stokholme;

9
c) Prastatykite per pamokas nagrinėtą šio autoriaus kūrinį, kūrinio žanrą, trys veikėjus.
„Dėdės ir dėdienės“, žanras – apysaka, veikėjai – Rapolas, Severja, Mykoliukas;
d) Parašykite, koks istorinis faktas minimas šiame kūrinyje? Kaip jis pakeičia pagrindiniu veikėjų gyvenimus?
Minimas baudžiavos panaikinimas. Mykoliukas subręsta, tampa Dzidoriumi Artojumi. Rapolas netenka darbo, o Severja išsikrausto su juo į
Rapolo brolio namus;
e) Ką vadino Vaižgantas „deimančiukais“? Kaip tai galima susieti su jūsų skaitytu kūriniu?
Deimančiukai tai žmonės, kurie yra gabus, be to dar bruožu būdingu lietuviams. Deimančiukas tai („Dėdės ir dėdienes“) veikėjas Mykoliukas –
darbštus ir talentingas;
13. Vincas Krėvė
a) Tris epitetai šiam autoriui:
1. Politinis veikėjas
2. Lietuvos prozininkas
3. Lietuvių literatūros klasikas
Tikroji pavardė: Mickevičius
b) Tris biografiniai faktai, susiję su švietimu:
1. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi.
2. 1922 m. paskirtas Lietuvos universiteto ordinariniu profesoriumi. 18. J. V. Gėtė 
3. 1924 m. V. Krėvės iniciatyva įsteigtas savaitinis žurnalas „Lietuvis“. 3 epitetai, 3 kūrybos faktai. 
 Sūnus metęs studijas, 
Tris biografiniai faktai, susiję su asmeniniu gyvenimu:  teismo darbuotojas,  
1. V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau – Merkinės mokykloje.  protestantų šalininkas. 
 „Faustą Goethe rašė beveik 60 metų. Per šį laiką kūrinys sukaupė tiek daug poetinių, kompozicinių, semantinių, simbolinių, istorinių, mitologinių,
2. 1904 m. parašė pirmąjį apsakymą „Miglos“, kūrė eilėraščius lenkų kalba.
teologinių ir filosofinių sluoksnių, kad aprėpti jo visumą. 
3. Draugavo su Antanu Smetona, Juozu Tumu ir Augustinu Voldemaru.  Pats Gėtė meno ir literatūros nestudijavo, tačiau turėdamas gerą patarėjų ir žinovų komandą aplink jis labai gerai nusimanė aplinkos veiksniuose ir ypač
– įvairių epochų Europos kultūroje. Gėtės kūryboje susijungia ir labai daug skirtingų epochų motyvų, tačiau visi jie susijungia į tobulą visumą.  
c) „Skirgaila“ – pirmoji klasikinė lietuvių tragedija.
 Gėtė nepaiso trijų vienumų principo – laisvai komponuoja epizodus; vartoja ir aukštąjį, ir žemąjį stilių. 
Pirmasis dramos „Skirgaila“ variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius Borisas Dauguvietis norėjo pastatyti  Svarbiausia Gėtei jo kūryboje yra žmogaus prigimtis, žmogaus paskirtis ir laimės problemos. Visa tai idealiai sutilpo ir žinomiausiame jo kūrinyje,
ją Kauno Valstybės Teatre, V. Krėvė 1924 metais dramą perkūrė lietuviškai, pakeitė ir nemažai papildė. pavadinimu „Faustas“. 
„Fausto“ žanras, parašymo aplinkybės. 
d) Skirtingų pozicijų 2 veikėjai: „FAUSTO“ ŽANRAS 
Stardas ir Skirgaila.  Kompozicinis ir stilistinis kūrinio nevientisumas.  Sudėtinga išorinė struktūra: du prologai, dvi didžiulės dalys, pirmąją sudaro 25 scenos, antrąją – 5
veiksmai.  
Stardas - griežtasis Skirgailos oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą.  Kūrinyje yra lyriškų, komiškų ir tragiškų scenų, filosofinės poezijos ir meilės lyrikos, dramatiškų dialogų ir monologų, prozos intarpų, dainų ir
Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegantį kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. baladžių.  
 Ilgi monologai ir monologiniai dialogai stabdo veiksmą ir daugiau tinka skaityti nei vaidinti.  
 Nėra tvirtai suręstos intrigos, ypač II dalyje. 
Skirgaila – aštraus proto, valingas bei ryžtingas dramos herojus. Jis blaiviai vertina istorijos procesus, jaučia permainų būtinybę ir ieško Lietuvai  Išorinis veiksmas nėra svarbus, atskiras scenas jungia tikslingas temos, pagrindinių motyvų plėtojimas.  
tinkamiausio kelio.  Vidinis vientisumas, sąlygotas minties raidos, Gėtei kur kas svarbesnis nei išorinis.  
 Gėtė dėmesį sutelkia į sudėtingus filosofinius būties esmės, pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus.  
 Draminę įtampą lemia skirtingų požiūrių, principų sankirtos, neblėstantis žmogaus nerimas, didelių siekių ir nepakankamų galimybių konfliktas.  
 Todėl paprastai „Faustas “ vadinamas filosofine tragedija. Kartais jis vadinamas poema, vokiečių epu. 
„FAUSTO“ SUKŪRIMO ISTORIJA 
 „Faustas“ – viso gyvenimo knyga, rašyta įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais, sudurstyta iš skirtingų epizodų.  
 Kūrinyje rasime skirtingu gyvenimo laiku kylančių klausimų, minčių, jausmų.  
 Ir pats kūrinys nevieningas, sudėstytas iš skirtingų scenų, įvairios stilistikos tekstų. 
Pagrindinio veikėjo paveikslas. 
Faustas – tai kiekvienas žmogus su savo dvilype prigimtimi, kurių viena su šiurkščiu pamėgimu kausto prie žemės, antra galingai kyla į erdves. Tai
racionalizmo žmogus, atmetęs visokį autoritetą, besistengiąs savu protu ir mokslu surasti gyvenimo paslaptis. Čia to racionalizmo ir tragedija. Tai
sentimentalizmo, humanizmo atstovas. Pagaliau tai yra pats J.V. Gėtė su visais savo gyvenimo tarpais.  

10
„Fausto“ tema ir pagrindinė mintis.  b) Pristatyti modernizmo kryptį, kuriai atstovavo Putinas. 
Tema apie mokslininką alchemiką germanų kultūroje labai sena, nuo Viduramžių gyvuojanti legendose ir literatūriniuose siužetuose. Dar XVI amžiuje  
pasirodė anekdotiškų istorijų rinkinys apie keliaujantį mokslininką, gydytoją, astrologą ir magą, sudariusį sutartį su velniu.  Vincas Mykolaitis-Putinas buvo modernus žmogus siekęs naujo požiūrio į senąjį pasaulį ir vertybes, jis eis su naująja, revoliucine
 Kuo patraukė jį šis siužetas?   banga, kūrybos avangarde, simbolistų bangoj. 
 Galėtume spėti, kad jaunystės grąžinimo idėja, sutartis su velniu, noras galynėtis, pergudrauti savo žmogiškąjį likimą.   
Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas.   c) Vieno Putino eilėraščio analizė. 
 Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų    
Pagrindinė I dalies idėjaMargaritos tragedija.   „Skriski, are“ 
 Faustas negali gyventi su Margarita, nes tai reikštų atsisakymą tobulėti, išsižadėti ieškoti gyvenimo prasmę. troškimų, todėl neįmanomas pastovus, Eilėraščio žmogus pasakoja, kad yra gimęs žemėje, kad materialus pasaulis jam yra reikalingas, tačiau dažnai svajoja apie
ilgalaikis pasitenkinimas.  nežemiškus dalykus, kurių jis pasiekti negali: „Kai geriu jos drėgną kvapą ir ūkus, / Man sapnuojas skaisčios žvaigždės ir dangus.“
Pats lyrinis subjektas renkasi sau pašnekovus,  eilėraštyje minimus pagrindinius simbolius: „Kaip apgint tave, pasauli begalini?“
Taip pat kreipiasi į dangų („Tu pasėjai mano gyvastį, dangau“) ir į arą („Skriski, are, į pat dangų ir plasnoki“). Šie nebylūs
pašnekovai padeda atskleisti, kad lyrinis subjektas jaučiasi vienišas, kad gilūs jo išgyvenimai verčia pabėgti nuo jį varžančių
dogmų. Eilėraščio žmogus paguodos neranda žemiškuose dalykuose, svajonėmis ir mintimis, savo siela siekia dangaus, jo
begalybės, nežinomybės. 
 
d) „Altorių šešėly“ žanras, sukūrimo aplinkybės, 3 veikėjų pristatymas. 
 
  „Altorių šešėly“ - psichologinis romanas. 
Romano temą, jo problematiką formavo paties autoriaus dvasiniai išgyvenimai bei prieštaravimai. Romane vaizduojama Liudo
Vasario iškunigėjimo istorija, sprendžiama poeto ir kunigo pašaukimų nesuderinamumo problema. 
 
Auksė – mergina, dėl kurios Liudas pasiryžta atsisakyti savo luomo, dėl kurios jis supranta savo gyvenimo esmę. Pirmą kartą su
Vasariu ji susitiko poetų draugijos susirinkime, kuomet ji pakomentavo jo parašytą eilėraštį, kurį suprato visai kitaip nei kiti. Ši
mergina turėjo, tiek baronienės Rainakienės, tiek Liucės pačias patraukliausias savybes, kurios taip žavėjo Liudą. Ji padėjo Vasariui
suvokti kokios gyvenimo vertybės labiausiai jį džiugina. 
 
Liudas Vasaris - pagrindinis romano veikėjas, buvo pasiruošęs aukoti savo asmeninę laimę ir svajones dėl tėvų, kad jų sūnus taptu
kunigu. Tačiau laikui bėgant, jis pats pastebi, kad negali taip gyventi. Jis panyra į kurybą, kaip kad pirmasis sukurtas eilėraštis,
parašytas slapta, pamokos metu. Ilgainiui jis suprato, kad seminarija trukdo jo kūrybai, o jo pašaukimas yra būt poetu. 
Viljamas Šekspyras (1564-1616)   
  Baronienė Rainakienė - kilusi iš Lenkijos, ištekėjusi už seno vokiečių barono Rainakio. Katalikė, išauklėta religijos formose.
Viljamas Šekspyras beveik sutartinai laikomas didžiausiu pasaulio dramaturgu i vienu iškilniausių kūrėjų. Dramų siužetai dažnai būdavo imami iš Turtinga baronienės biblioteka buvo pirmasis susidūrimas su pasaulietinės literatūros lobynais. Baronienė jį mokė, jog nevengtų
Anglijos istorijos. Tad Šekspyro kūryba yra pereinamojo laikotarpio: renesansinis pasaulėvaizdis, naujas, psichologinis požiūris į žmogų siejasi su žmogiškųjų jausmų, nes poešis pirmiausia turi būti žmogus. Turi viską pajusti pats, o bet paskui perkalbėti savo išgyvenimus
viduramžių požiūromis ir Šekspyro dramoms suteikia ypatingos įtampos. Buvo pastatytas teatras „The Globe“, kuriame buvo suvaidintos beveik popieriaus lape, priešingu atveju jo eilės bus, netikros, maža vertės turinčios bei nejaudins kitų. 
visos žymiausios Šekspyro dramos. Apie teatro galią Šekspyras kalba ir „Hamlete“ :teatras „yra laiko atspindys ir trumpas jo metraštis“.   
  e) Liudo Vasario paveikslas 
Viljamo Šekspyro gyvenimas ir kūryba   
 Viljamas Šekspyras gimė Anglijoje, Stratfordo mieste.  Kūrinio pavadinimas nusako pagrindinę siužeto kryptį: trijose romano dalyse LiudoVasario gyvenimas rutuliojasi „altorių šešėly".
  Didžiausias visų laikų dramaturgas mokėsi klasikinėje mokykoje, bet vėliau neįgijo universitetinio išsilavinimo.  Romano laikas - aštuoniolika metų, nuo įstojimo į seminariją iki prašymo pasitraukti iš kunigų luomo. Visus tuos metus Vasaris
 1589 m. Šekspyras išvyksta į Londoną. Čia reiškiasi kaip teatro dramaturgas ir aktorius.  sprendžia pagrindinį sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvensena, mąstysena, įpročiai jam,
 Šekspyras sukūrė 37 dramas, 154 sonetus ir kelias dideles poemas. Pasaulio kultūros istorijoje Šekspyras visų pirma poetinės prigimties žmogui,yra svetimi. Savo svyravimais, polinkiu analizuoti poelgius ir išgyvenimus, nuolatinėmis abejonėmis jis
yra tragedijų autorius. Žymiausios iš jų šios: „Romeo ir Džuljeta“; „Otelas“; „Karalius Lyras“; „Makbetas“; „Hamletas“  labiau primena neryžtingąjį Hamletą, pasirinkusį vienatvės irindividualaus protesto kelią. Vasaris neįstengia prisitaikyti prie
Remdamasis istoriniais siužetais, Šekspyras kelias ir savo ir vėlesniems laikams svarbias valdovo ir tautos, individo laisvės ir atsakomybės, kunigui privalomųgyvenimo normų, bet negali ir aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, be to, jį smarkiai
valdžios ir doėrovės problemas.   veikia socialinė aplinka. Todėl belieka viena - nugrimzti į save, tyliai maištauti ir kentėti nuolat mintyse analizuojant savo ir kitų
Būdingi jo dramų bruožai- gyvenimo tragizmo suvokimas, gyvenimo prasmės apmąstymas. Šekspyro tragedijoms būdingas filosofinis požiūris į veiksmus, žodžius, jausmus. Tokios dramatiškos asmenybės, skausmingos žmogaus formavimosiistorijos lietuvių literatūroje iki
pasaulį, neatslūgstanti draminė įtampa.  Putino niekas nebuvo pavaizdavęs 
 
Tragedija „Hamletas“ 1600-16001 

Tragedija yra sukurta tam, kad suvokti jos prasmę. Svarbiausia yra įsidemėtii Hamleto jausmus ir požiūrį į tai kas vyksta. Viduramžių legenda apie
kerštą virsta filosofiniu kūriniu, verčiančiu mąstyti apie pasaulyje egzistuojantį blogį, apie žmogaus paskirtį žemėje, jo silpnumą ir stiprybę. 

Vincas Mykolaitis-Putinas 
a) 3 epitetai, 3 gyvenimo faktai: 
 
uždaras, ramus, linkęs būti vienas žmogus. 
 
1913 m. jo eilėraščiai pasirodė pirmojo lietuvių literatūrinio „Vaivorykštės” žurnalo puslapiuose. Šį faktą Mykolaitis-Putinas vėliau
laikė tikruoju „savo įsivesdinimu į lietuvių literatūrą”. 
 
Karo meto įvykiai ir studijos išvedė jauną poetą už gimtojo krašto ribų, atvėrė vartus į platesnį pasauli. Rusijoje jis matė karo
nelaimių ištiktus žmones, pajuto pasaulį draskančius socialinius ir politinius prieštaravimus. Čia atsivėrė naujos galimybės plėsti
savo kultūrinį akiratį. 
 
Baigęs studijas užsienyje, Mykolaitis-Putinas grįžo į tėvynę ir 1923 m. rudenį pradėjo dėstyti Lietuvos universiteto Teologijos-
filosofijos fakultete (1928 m. tapo profesoriumi). 
 

11