You are on page 1of 1

Dalìs “Išsivadãvimas“ prasìdeda Liùdo Vasãrio parvykimù ìš ùžsienio į ̃ Líetuvą põ dẽšimties mẽtų.

Priẽš tái pagrindìnis veikė́ jas keliãvo põ Vakarų̃ Euròpą, õ paskutiniùs dvejùs metùs gyvẽno
Parỹžiuje. Stotyjè pamãto pažį́stamą kùnigą, dabar ̃ jaũ universitèto profèsorių Antãną Meškė́ ną. Jiẽ
draugãvo Peterbùrgo akadèmijoje. Liùdas nenóri sù juõ kalbė́ ti, tačiaũ jiẽ susitiñka vienamè vagonè.
Tráukinio restoranè àptaria kãrą, Líetuvą ir ̃ ùžsienį. Meškė́ nas pasiūlà susitìkti rytój ir ̃ Liùdas sutiñka.
Kaunè Vasãris apsistója Rū̃tos viẽšbutyje. Nãktį jìs sapnúoja, kàd sàvo gimtinėi laĩko mišiàs, bèt
pamiršta,
̃ ką̃ reĩkia darýti põ evangèlijos, tàd visì pràdeda ìš jõ juõktis.

Kìtą vãkarą nueĩna pàs Meškė́ ną. Teñ sutiñka Stripaitį, seĩmo nãrį ir ̃ Indrulį, advokãtą. Visíems
pradė́ jus skìrstytis namõ, Meškė́ nas sulaĩko Liùdą ir ̃ paprãšo ùž jį ̃ palaikýti mišiàs, tačiaũ Vasãris
atsisãko, nès Lietuvojè nebenóri praktikúoti sàvo pareigų̃. Išeĩna kartù sù Indruliu, kal ̃ba apiẽ
advokãto sužadė́ tinę. Indrulis papãsakoja, kàd Aũksė amerikiẽtė, turtuõlė, tùrinti áukštąjį
išsilãvinimą, gerà mùzikė. Tačiaũ Liùdui pasiródo, kàd Indrulis labiáusiai vértina sužadė́ tinės turtùs.
Pagrindìnis veikė́ jas nesuprañta, kodė̃l Indrulis nóri tìk turtų,
̃ õ nè nuoširdžiõs méilės. Vakarè,
gulė́ damas lóvoj, Vasãris galvója apiẽ tą̃ Indrulio móterį ir ̃ jõ tókią méilę.

Vėliaũ Liùdas išvỹksta į ̃ tė́ viškę. Tė́ vas juõ nèt neatpažį́sta. Važiúodami kal ̃ba apiẽ kãro vargùs,
káimo gyvẽnimą. Vėliaũ tė́ vui pasãko, kàd nebùs kùnigu, nóri tàpti dirèktoriumi Kaunè. Tė́ vas
nuliū̃sta, pãsakoja, kaĩp sunkù gyvénti Lietuvõj põ nepriklausomýbės. Liùdo mótina sù kitaĩs
gimináičiais sureñgia egzèkvijas. Vasãris sutiñka vèsti mišiàs, nès nenóri skaũdinti tėvų̃. Apsilañko
Aukštãkalnyje, mą̃sto apiẽ prìimtą sprendìmą laikýti egzèkvijas, jám neramù, jaũ tretì mẽtai, kaĩp jìs
nebùvo išpažintiẽs. Tačiaũ mìšios praeĩna ramiaĩ ir ̃ sklañdžiai, tėvaĩ didžiúojasi sūnumì. Vėliaũ
Vasãriai grį ̃žta namõ, teñ kal ̃basi sù svečiaĩs apiẽ Líetuvą. Suprañta, kàd jõ póžiūris į ̃ gyvẽnimą
vìsiškai nesutam̃pa sù káimo gyvéntojų mintimìs.

Grį ̃žęs į ̃ Kaũną, Liùdas sutiñka Pẽtrą Varnė́ ną, jõ sẽną pažį́stamą, išvarýtą kadáise ìš trẽčio
seminãrijos kùrso. Liùdas Vasãris išsìžada kunigỹstės viešaĩ, nès bùvo pakláustas ar ̃ jìs kùnigas ar ̃
poètas. Liùdas pãsakoja, kàd nóri mèsti kunigỹstę, bèt negãli, nès nenóri skaũdinti tėvų̃. Vėliaũ
Varnė́ nas pasiū́ lo surenkti poèzijos-mùzikos vãkarą. Vasãris nemė́ gdavo viešaĩ skaitýti sàvo rãštų,
bèt šį ̃ kartą
̃ nesipríešino. Jìs ir ̃ pàts norė́ jo pažiūrė́ ti, kaĩp jõ rãšoma dramà bùs priimtà.
Poèzijos vakarè Liùdas pirmà kartà pamãto Indrulio sužadė́ tinę Aũksę Gražulýtę. Liùdui jinaĩ patìko,
bèt bùvo kitókia, negù šìs ją̃ įsivaizdãvo. Aũksė bùvo bè gãlo gražì merginà, nebùvo aũkšto ū̃gio, jì
bùvo „blondìnė, bèt žỹmiai tamsesniaĩs natūraliõs spalvõs plaukaĩs, kurių̃ frizãvimo vìngiuose
maĩnėsi auksìniai ãtspalviai“. Liùdas nóri padarýti gẽrą į́spūdį Aũksei. Indrulio sužadė́ tinė
paskam̃bina pianinù, kàs visíems labaĩ patiñka, õ põ tõ Liùdas pràdeda skaitýti sàvo veĩkalą. Kỹla
giñčai dė̃l drãmos pabaigõs, kurì dár nebùvo parašýta. Liùdui patiñka Aũksės kū́ rinio interpretãciją,
jám svarbù jõs núomonę. Vėliaũ visì sė́ da válgyti, Liùdas rañda viẽtą šalià Aũksės. Aũksė šaltaĩ
el ̃giasi sù Liudù, patì nežìno kodė̃l. Taĩp poèzijos vãkaras ir ̃ baĩgėsi. Tą̃ vãkarą jiẽdu abudu víenas
apiẽ kìtą mą̃stė, abudu bùvo savim̃ nepaténkinti ir ̃ abù norė́ jo, pìrmai prógai pasitáikius,
nesusipratìmą tarp̃ jų̃ pašãlinti.

You might also like