ŠATRIJOS RAGANA. APYSAKA „SENAME DVARE“.
MAMATĖS PAVEIKSLAS
MAMATĖ- meniškos sielos moteris.
1. Ypatingai jaučia gamtos grožį, mato žmogaus
ir gamtos liūdną giminystę.
2. Myli muziką ir poeziją, pati kuria eiles, groja
išreikšdama jausmus.
3. Jai svetimas buitiškas gyvenimas, realybė kokti,
visur nori įžvelgti tyrumą, grožį.
MAMATĖ- demokratiška moteris.
1. Neišskiria samdomos šeimynos, kaip žemesnio
socialinio sluoksnio, moko jų vaikus.
2. Leidžia savo vaikams šokti, linksmintis kartu su
samdiniais, pati skatina teigiamai vertinti jų kultūrinį
gyvenimą.
3. Su vaikais, ypač su Irusia, kalba kaip su sau
lygia.
MAMATĖ- novatoriška moteris.
1. Mano, kad visi žmonės turi vienodą teisę į
mokslą, meną, sveikatą.
2. Mano, kad lietuvių kalba tokia pat graži kaip ir
lenkų, net gražesnė.
3. Mano, kad tauta neturi išsižadėti savo kalbos
ir papročių.
1. Mamatė su Irusia skina rožes. Dukrelė džiaugiasi jų grožiu, o mamatė sako, kad trumpai težydi rožės. Kaip ir
gyvenimas – žmogus yra laikinas, o siela nemirtinga. Rožių gyvenimas palyginamas su žmogaus gyvenimu.
2. Su vaikais svajoja apie kelionę į Paryžių, Peterburgą, Šveicariją. Ten aplankys žymiausius ir didžiausius orkestrus,
nueis į meno galerijas. Mamatės užrašuose rašo, kad pasiilgsta literatūros, ji kartu su ponu Jonavičiumi groja. Kai
mamatė grojo vaikams, ji skambino liūdną, graudžią melodiją, pusbalsiu dainuodama apie nerimstančią sielą.
3. Mamatės užrašuose rašo, kad ji nėra gera šeimininkė, ji nėra sutverta tik vaikams ir vyrui. Ji mąsto, kodėl ji
negimė mieste, tada nereikėtų galvoti, ar koks turtas negaišta jos. Liudvikas sako, kad ji nemoka valdyti tarnų.
„Viena svajoti... Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojome dviese?“
1.
2.
3. Kai Irusia sako, kad nori greičiau už mamatę mirti, kad nekentėtų kaip našlaitė, tai mamatė jai ėmė pasakoti apie
katekizmą, o knygos gale, kai Irusią norėjo išvežti į Vilnių, mamatė sutiko su Irusios nenoru važiuoti, nes abi
suprato, kad Vilniuje teta su dėde jai neįskiepys demokratiškų vertybių.
1. Ji gydo visus – ir ponus, ir valstiečius. Pavyzdžiui, atėjo viena mergaitė, kurios kakta buvo šašais apėjusi,
plaukeliai išvis reti, gelsvi (tai įrodo, kad ji valstietė), sakė jai jau reikės plaukus kirpti. O lietuvių mokykloje, kurią
norėtų įkurti, galėtų mokytis visi valstiečiai.
2. Per vestuves, kai svečiai-ponai ėmė juoktis iš lietuvių kalbos, o jai buvo gražu, o priėjusi prie to žmogaus
pasikalbėti, sužinojo, kad Maskvoje yra lietuvių patriotų būrelis. Jai lietuvių graži, nes ji sena kalba, apaugusi amžių
pelėsiais, miela, nors pati mamatė užauginta su lenkų kalba.
3. Per vestuves girdėjo žmogų deklamuojant lietuviškai, o kai ponai ėmė smerkti lietuvių kalbą, esą tai valstiečių
kalba, ji stojo ginti ir netgi svajojo apie lietuviškos mokyklos atidarymą. Taip pat rašė, kad „mano siela yra lietuvė“.