Atsiskaitymas iš M.

Katiliškio Kas darbą atliko Dominyka Binkauskaite

Atsakykite į kl.
1. Remdamiesi rašytojo biografija ir parašytais kūriniais pagrįskite mintį, kad M. Katiliškiui visada
buvo svarbus žmogaus ryšys su gamta.3 t.
2. Anot kritiko Rimvydo Šilbajorio, kol žmogus neprievartauja gamtos, nesistengia kaip nors jos
pakeisti, tol jaučiasi tvirtas. Pradėjęs keisti gamtą, irgi ima keistis, dažniausiai menkėja ir išsigimsta.
Aptarkite žmogaus ir gamtos santykį, atskleistą romane. 3 t.
3. Nusakykite romano temas. Įrodykite, kad jam būdingi du siužeto planai. Kokią reikšmę įgyja
miško vaizdavimas romane? Kaip miško temą galima sieti su Baranausko ,,Anykščių šileliu“?4 t.
4. Suformuluokite 2 romano problemas, turėdami galvoje du siužeto planus romane. 2t.
5. Pagrįskite mintį, kad Tilius ir Agnė tebėra kaimo bendruomenės atstovai, o ne savarankiškos
individualybės, gebančios imtis atsakomybės už savo likimą.2t.
6. Kaip M. Katiliškio romane kuriama Monikos ir Agnės opozicija. Kokius epitetus ir palyginimus
autorius pasitelkia, siekdamas atskleist, kaip skirtingai reiškiasi jų moteriškumas.2t.
7. Išskirkite pagrindinius erdvės ir laiko ženklus romane, pakomentuokite uždarumo, ,,lankų“,
ankštumo ir kitų erdvės ženklų prasmę, susiekite juos su romano veikėjų vertybėmis, likimais.4t.
8. Suformuluokite po vieną teiginį abiem temoms: ,,Kas nulemia žmogaus likimą?“, ,,Ką gali
meilė?“2 t.
1. Rašytojui visada buvo svarbi gamta ir jis su ja buvo labai artimas, dėl to jam buvo labai
sunku palikti Lietuvą ir išvažiuoti gyventi į JAV. Ten jam buvo labai sunku, jam nepatiko
didmiesčiai, todėl jis nusipirko sklypą mažesniame mieste kur yra daugiau gamtos, pasistatė
namą, prisisodino medžių ir taip galėjo jaustis arčiau gamtos.
2. Taigi romane gamta užima svarbią vietą, žmonės gyvena gamtoje ir daugumai tai yra
brangiausias turtas. Tai tarsi jų uždara gamtos erdvė, kur jie gali saugiai būti nuo likusių
žmonių ir besiplėtančios civilizacijos. Monikai gyvenimas miške visiškai nepatinka, Agnės
nuomonė kontrastinga, o Tilius neįsivaizduoja kitokio gyvenimo nei tarpmiškėje. Tačiau kai
visą kaimą teko plėsti ir kirsti medžius visi suprato, kad jie nėra pasirengę šio kaimo
pasikeitimui ir tai jiems labai sunku.
3. Temos: gamtos grožis, meilė, kaimo gyvenimas, išdavystės. Miškas vaizduojamas kaip
saugi, šventa erdvė, kurioje būnant galima gauti įkvėpimo. Taip pat ir ,,Anykščių šilelyje’’
gamta buvo vaizduojoma kaip įkvėpimo bei saugumo simbolis, kurios nevalia liesti bei
niokoti.
4. . Ar galima atlesti žmogui, kuris išdavė mylimąjį? Ar gamtos ir žmogaus ryšys gali pranokti
norą pažinti modernėjantį pasaulį?
5. .
6. Užaugusi tarp miškų Agnė yra atvira pasauliui, padūkusi, drąsi, besijuokianti, jos mintys
geros, be piktų kėslų, žodžiai nuoširdūs. Ji klausosi gamtos šauksmo ir pasiduoda jam. Ji
neturi subrendusios moters patirties. Po Tiliaus išdavystės tampa rami, susimąsčiusi, blaiviai
viską apskaičiuojanti, ji užsidaro savy. O Monikai miškas jai atrodo svetimas ir gąsdinantis.
Siekia materialios gerovės, todėl išteka už nemylimo Doveikos. Jos meilė Tiliui akla,
agresyvi, grindžiama instinktais, nieko nepaisanti. Ji už Agnę brandesnė kaip moteris.
7. Veiksmas romane trunka apie pusmetį, nuo pavasario iki rudens. Romane pabrėžiamas
erdvės uždarumas, tai tarsi atskirta erdvė.
8. Žmogus pats renkasi savo likimą ir kas jį nulems, tačiau pagrindinis pasirinkimo veiksnys
yra pačio žmogaus charakteris. Meilė kaip ir kiekvienas reiškinys gali ne tik džiuginti, bet ir
skaudinti.

Perskaitykite ištrauką ir atsakykite į kl.

 O miškas kilo ir augo priešais, užimdamas vis didesnę ir didesnę regimojo pasaulio dalį. Kartą jį
vežėsi tėvas iš giminių. Nuolat atsigręždamas, jis žiūrėjo ir stebėjosi, kaip žalias miškas pamažu
tamsėjo, iki pasidarė juodas ir grėsmingas, lyg nakčiai įsigalėjus. Tokiame tiktai miške - manė jis
tada, tesilaiko plėšikai ir žvėrys, nors, važiuojant per jį, klegėjo paukščiai, kvepėjo vangarykščiomis
ir sakais ir ankstyvaisiais grybais. Viršūnės siūbavo, įsirėžusios mėlynėje, ir jame buvo linksma,
šviesu ir gera. Vėliau, jiems tolstant, jis pasidarė mėlynas, paskui apsitraukė ūkanom ir jau prie
namų besmilko siaura dūmų juostele. Jo vaikystės pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė
miškų padūmavęs lankas. Prieš lietų paryškėjąs, giedromis apsiblausęs ir virpąs kaitroje.
    Dabar jis artėjo, ir priešingas reginys užvaldė jo širdį ir akis. Šmėklos ir raganos bėgo iš jo - juo
jis artėjo. Miškas augo, miškas kilo, ėjo žalyn, aiškyn. Jau išsiskyrė pavieniai medžiai - tiesūs rusvi
pušų liemenys, eglių dantys ir kai kur tarp jų balta beržo gyslelė.<...> Pradžioje skarotų eglių ir
traškių lapuočių šakas praskyręs, pakildamas ir prarausdamas smėlėtas aukštumėles, kur
svaiginamai aukštų ir tiesių pušų viršūnės susiglausdamos ošė pietų vėjuje. Slydo kojos ant sausų
blizgančių spyglių, storai nuklojusių žemę ir šaknis, po kuriomis savo urvuose lindėjo lapės ir
barsukai.  <...> Miškas dūsavo iš visų plaučių, giliai iš krūtinės atsikvėpė miškas, išpūsdamas
žiemos dusulį. Budo kraujas miško gyslose ir gausiai tvino iš žiemos padarytų žaizdų sakais ir sula.
Kalė kietai ir nenuilstamai miško širdis galingu genio snapu.

1. Įvardykite veikėją, apie kurį pasakojama šiame romano epizode. Remdamiesi kūrinio kontekstu
atskleiskite pagr. veikėjo ir jo tėvo santykius. 2 t.
Tilius. Tėvas Tiliui buvo lyg gyvenimo mokytojas, įkvėpimo šaltinis, tačiau jis jo anksti neteko.
Jam dėl to labai gaila, nes jis yra įsitikinęs, kad dar yra daug dalykų, kurių jis nesužinojo iš savo
tėvo ir neturi vyryško autoriteto šalia.
2. Kaip vaizduojamas miškas ištraukoje? Kurie lietuvių rašytojai panašiai vaizdavo mišką?
Nurodykite 3, paminėkite jų kūrinius. 3t. Miškas vaizduojamas kaip įkvėpimo šaltinis, kurio nevalia
liesti ir niokoti. Tai vieta kur kiekvienas gali rasti sau prieglobstį. Antanas Baranauskas ,,Anykščių
šilelis’’, Kristijonas Donelaitis ,,Metai’’.
3. Apibūdinkite pirmoje pastraipoje atsispindinčius veikėjo išgyvenimus. Nurodykite, kaip tai
charakterizuoja veikėją. Kokią prasmę turi kontrastingi vaizdai? Kaip galima susieti juos su veikėjo
ateitimi? 2t. Miškas veikėjui yra labai svarbus, jis nori pažinti kiekvieną jo vietą.
4. Suraskite pasakotojo žodžius, nusakančius miško reikšmę veikėjo gyvenime. 1t. Jo vaikystės
pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miškų padūmavęs lankas.
5. II pastraipoje raskite 2 menines raiškos priemones ir jas įvardykite. 2t. Palyginimai, epitetai:
tiesūs rusvi pušų liemenys.
6. Remdamiesi romano siužetu įrodykite, kad miškas vaizduojamas kaip gyva būtybė, kuri patiria
kelis naikinimo etapus. Nurodykite, kokią pasaulėjautą tai atspindi. 2t.
7. Palyginkite V. Mykolaičio-Putino, A.Škėmos ir M. Katiliškio romanų veikėjus: ar jie laisvi,
galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir gebantys kurti savo likimą? Užpildykite lentelę 6
t. Argumentuokite.

Autorius Kūrinys Veikėjas Ar laisvas, gebantis kurti savo likimą...?

V. Mykolaitis – Altorių Liudas Vasaris, I Pradžioje to Vasaris padaryti negalėjo, nes
Putinas šešėly romano dalis buvo įsitikinęs, kad negali nuvilti savo tėvų
ir turi gyvenime daryti tai ką jie nori.
Tačiau po kiek laiko suprato, kad
kunigystė, kurią tėvai jam taip bandė kišti į
jo gyvenimą, yra visiškai ne jam. Po kiek
laiko Vasaris galėjo kurti savo likimą pats,
be jokios kitų įtakos.
Antanas Škėma Balta Antanas Garšva Iš dalies Antanas Garšva laisvas ir gali
drobulė priimti sprendimus pats už save, tačiau tuo
pat metu, jis yra įstrigęs lifto kabinoje. Tad
galėčiau,teigti, kad Garšvai yra labai sunku
priimti sprendimus. Jis norėtų nusivilkti
uniformą ir būti tiesiog žmogumi, kuris gali
kurti, bet to jam neleidžia padaryti
finansinė padėtis, nes jam reikia užsidirbti.

Marius Katiliškis Miškais Monika

ateina
ruduo