Šatrijos Ragana (1877 – 1930 m.

Biografija:

XIX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja, pedagogė. Šatrijos Ragana –
idealistinės-romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Ji kilusi iš Žemaitijos
bajorų. Augo Užvenčio dvare, jai labai svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų ir vaizdinių erdvėje. Mėgo ir
išmanė muziką, ypač romantinę. Pati skambino fortepijonu.

Kūryba:

„Sename dvare“ - rašytoja šiuo pavadinimu perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą. Pavadinimas
nusako apie ką yra visas kūrinys, kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja vaikystę, tai kas buvo ir
praėjo jau seniai

Kūrinys prasideda seno dvaro aprašymu ir Irutės pasakojimu apie naująją staltiesėlę, kurią ji nori
padovanoti savo motinai su mintimi, jog kiekvieną dieną ji eidama miegoti ir atsikeldama mamaitė
pagalvotų apie ją. Tačiau jos mintis nutraukia motinos pasirodymas. Ši pakvietė mergaitę apžiūrėti rožių
ir tai labai patiko Irutei, tačiau tai neužtruko ilgai ir jos grįžo abi namo.

Kūrinio temos ir problemos:

Kūrinio tema – šiame kūrinyje pasakojama apie tuometinės Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą,
kuriame atsispindi lietuvybės nykimas ir žmonių lenkėjimas, taip pat tuometinė moters padėtis
visuomenėje.

Problemos. Šiame kūrinyje yra nagrinėjama moters tuometinė padėtis visuomenėje. Kodėl moteris
neturi jokio žodžio pries savo vyrą? Kodėl moterys turi tekėti už nemylimo, bet turtingo vyro? Kodėl
moteris turi atsisakyti savo pomėgių vien dėl to, kad vyras jų netoleruoja? Ar teisinga, kad vyro poreikiai
yra svarbesni už moters poreikius? Šie klausimai yra nagrinėjami kūrinyje.

Taip pat yra nagrinėjamas lietuvybės klausimas. Kodėl lietuviai tiki, kad lenkų kalba yra gražesnė
nei lietuvių? Ar teisinga, kad žmonės išsižada savo gimtos kalbos vien todėl, kad atrodytų kilmingesni?
Kodėl žmonės negerbia savo protėvių ir stengiasi tapti kitos šalies piliečiais? Kodėl lietuviai nepuoselėja
savo šalies papročių? Šie klausimai taip pat buvo nagrinėjami kūrinyje.

Iškeliamas pasipūtimas kaip yda. Kodėl žmonės giriasi dalykais, kurių nepadarė? Ar teisinga, kad
vien dėl to, jog kitas žmogus pasijustų laimingas, tu turi neprisiimti savo nuopelnų ir atiduoti juos kažkam
kitam? Kodėl yra menkinami kaimų žmonės ir iškeliami miesto žmonės? Šios problemos taip pat
nagrinėjamos viso kūrinio metu.
Pagrindinė veikėja:

Pagrindinė veikėja yra motina, kurią rašytoja vadina mamate. Meniškos sielos, muzika jos gyvenimo
dalis. Radusi laisvą minutę, puola skambinti pianinu. Vos pradėjus skambinti pianinu , ja nuolatos kas
nors sutrukdo, tai vaikai, tai tėvelis kokiu ūkio klausimu. Tačiau mamatė niekuomet ant nieko nepyksta ,
ji pernelyg atlaidi ir supranta, tai jog yra daug svarbesnių dalykų nei malonumai. Ji ne tik subtiliai jaučia
meną, tačiau puiki namų šeiminikė, švelni, rūpestinga, branginanti šeimą. Deja, visus jausmus išgyveno
skambindama pianinu, skaitydama poeziją. Kadangi Mamatė ištekėjo už nemylimo vyro, ji šeimoje neturi
tvirto savo žodžio ir stengiasi visuomet klausyti vyro. Ji yra teisinga, tačiau savo nuomonės dažnai
neišreiškia, ją nutyli. Moteris yra labai altruistiška ir visuomet padeda kitiems save nuskriausdama.
Mamatė labai myli savo vaikus ir yra pasiruošusi dėl jų padaryti viską, tačiau stengiasi juos išugdyti
gerais ir dorais žmonėmis.

Kūrinio idėja ir vertybės:

Šiuo kūriniu norėta pasakyti, kad kuo žmogus yra paprastesnis, altruistiškesnis, tuo jį labiau mėgsta
aplinkiniai žmonės ir vertina jo asmenines savybes. Jei žmogus sugeba padaryti kažką dėl kitų žmonių –
kiti žmonės taip pat sugebės padaryti kažką dėl jo.

Taip pat iškeliamas patriotiškumas. Žmogus turi mylėti savo tėvynę ir visad stengtis dėl jos, o ne
išsižadėti jos vos tik pasitaikius galimybei. Niekada negalima pamiršti, kur tu gimei ir užaugai, nes tavo
šalis tau niekad to nesugebės atleisti.

Taip pat parodomas pasiaukojimas. Jei tu padarai gerą darbą ir žinai, kad jis tau nieko nereiškia, o
kitam žmogui gali pralinksminti visa savaitę, tai negi yra sunku tuos nuopelnus padovanoti tam kitam
žmogui? Būtent taip ir pasielgia tėvas su savo sesers vyru.

Aforizmai:

1. Bet prastas žmogus – tai vaikas be galo nesubtilus, baisus storžievis. Tik tuomet tegalima su juo ką
nors padaryti, kai jis bijo, kai žino, kad už prasikaltimą jį nubausiu, o jei prireiks, tai išdablysiu ir
paskutiniais žodžiais ir galų gale net per ausį sudrošiu. 261psl

2. Tik kvailiui viskas juokinga. Išmintingas ir doras žmogus turi kalbėti ir mąstyti apie savo protėvius su
didžiausia pagarba. Jei juoksies, aš būsiu priverstas atimti knygelę. 312psl

3. Mieliausia žmogui atminus ne tas valandas, kuriose jis linksminos ir puošės, bet tas, kuriose apgailėjo
pats save. 340psl

4. …ne viskas darytina, kas malonu… 345psl

Kūrinio aktualumas šiomis dienomis:

Kūrinys parodo, kaip mes turėtume branginti savo šalį ir puoselėti jos tradicijas. Lietuviai seniau
nemokėjo taip elgtis ir visais būdais stengėsi išsižadėti savo lietuviškų šaknų, tačiau tai prie gero
neprivedė. Šiais laikais žmonės irgi dažnai pamiršta, kokia svarbi jiems turėtų būti tėvynė. Jie emigruoja,
kalba svetimomis kalbomis ir pamiršta, kas šioje žemėje turėtų jiems būti svarbiausia.
Temų pavadinimai rašiniams:

“Kodėl žmonės apleidžia lietuvybę?”

“Ar šiais laikais dar egzistuoja pasiaukojimas?”
“Kas stipresnis žmogus: vyras ar moteris?”
“Kodėl žmonėms turėtų būti svarbi tėvynė?”

Apibendrinimas:

Ši knyga man patiko, nes joje buvo pasakojama apie senovės lietuvių gyvenimą, kuris buvo iš tiesų
įdomus. Žmonės vengdavo lietuvių kalbos dėl tų pačių priežasčių kaip ir šiais laikais: laikė ją
nepopuliaria ir nereikalinga kalba bei stengėsi vadintis kitų šalių piliečiais, nors iš tiesų lietuviu gimęs –
kitataučiu netapsi.
Man patiko mamatės požiūris į lietuviškumą. Ji inicijavo lietuviškų mokyklų steigimą, taip pat norėjo,
kad jos vaikai mokytųsi lietuviškose mokyklose, nors kitoms moterims tai buvo visai nesvarbu. Manau,
kad būtent per mokslą vaikams galima įdiegti, jog lietuvių kalba yra labai svarbi, nes tai jų gimtoji kalba
ir šnekėti lenkiškai – tai ne bajoriškumo požiūris, o tiesiog bjaurus sulenkėjimas.
Taip pat labai žiauriai buvo pateikta moters padėtis visuomenėje. Moteris negali sau skirti laiko, negali
užsiimti dalykais, kurie jai patinka ir turi daryti viską, ko nori jos vyras, tačiau tai mano manymu yra labai
neteisinga, todėl man labai patiko, kai mamatė knygos pabaigoje pirmą kartą ištarė, jog neleis kažko
daryti ir jog jos žodis buvo taip pat svarbus.
Ši knyga yra tokia populiari, nes rodo, kokie lietuviai buvo nutautėję ir kokia buvo visuomenė tais
laikais, kai rusai valdė mūsų šalį.