6.1. – 6.17.

VISUOMENĖ ŠALTOJO
KARO IR KOMUNIZMO ŽLUGIMO
EUROPOJE LAIKAIS
 Šaltasis karas (1946 – 1991 m.)
• Po II pasaulinio karo jėgų pusiausvyra pasaulyje pasikeitė – iškilo
SSRS ir JAV (dvipolė tarptautinė sistema).
• Dvipolė sistema – XXa. antroje pusėje susiklosčiusi tarptautinių
santykių sistema, kurioje vyravo dvi galingos valstybės – JAV ir
SSRS.
• RYTŲ EUROPA – planinė ekonomika, diktatūrinis valdymas
• VAKARŲ EUROPA – rinkos ekonomika, demokratiškas valdymas
• ŠALTASIS KARAS – dviejų politinių blokų – kapitalistinių vakarų
(JAV) ir komunistinių rytų (SSRS) priešpriešos laikotarpis.
• Šaltasis karas reiškėsi ginklavimosi varžybomis, propogandine ir
ideologine kova, politine įtampa, karinių blokų kūrimu,
lokaliniais karais (Azija, Afrika).
• Pradžia – V. Čerčilio Fultone (JAV) kalba „Ant Europos nusileido
„geležinė uždanga“.
 SSRS po antrojo pasaulinio karo:

• Įgijo milžinišką karinę galią, gamino daug gerų

ginklų
• Kariuomenė nebuvo visiškai demobilizuota, buvo
dislokuota Rytų Europoje ir Azijos šalyse
• 1949m. Sukūrė atominį ginklą
• II pasaulinio karo pabaigoje stumdama Vokietiją į
vakarus , įvedė savo kariuomenę į daugelį šalių,
jose darė didelę įtaką – kūrė komunistų partijas,
persekiojo kitaminčius, vykdė ekspansiją į Aziją,
Afriką;
 JAV po antrojo pasaulinio karo:
• Beveik visiškai nenukentėjo nuo karo, todėl buvo
galinga
• Per karą padidino gamybą ir eksportą
• Nusilpo senieji jos konkurentai
• Turėjo dideles aukso atsargas
• Tapo pasaulio finansų centru
• Išvystė aukščiausią technikos lygį
• Įgijo didelę karinę galią (Laivynas, aviacija, karinės
bazės)
• Intensyviai pradėjo dalyvauti Europos reikaluose
 Svarbiausi šaltojo karo įvykiai:
• Vokietija ir Berlynas padalintas į keturias okupacines zonas (Prancūzija,
Anglija, SSRS ir JAV);
• 1945m. įkurta Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).
• Trumeno doktrina - JAV prezidento Hario Trumeno 1947m. paskelbta
politinė programa, pagal kurią pasirįžta kovoti su komunizmo plitimu.
• Maršalo planas – 1947m. JAV ekonominės pagalbos planas, skirtas
Europai po karo atsigauti. Manyta, kad sustiprinus Europos šalių ūkį ir
stabilizavus padėtį, bus užkirstas kelias jose plisti komunistinei
ekspansijai. Lėšos padėjo sumažinti skurdą, nedarbą, šalys sparčiai
žengė į priekį, o SSRS satelitinės šalys vis labiau atsiliko nuo vakarų, nes
joms buvo uždrausta priimti pagalbą.
• 1949m. atsiranda VDR (nedemokratiška-SSRS) ir VFR (demokratiška-
Vakarų šalys)
• 1949m. SSRS išbando pirmąją atominę bombą;
• 1949m. įkurta Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO).
• 1955m. įkurta Varšuvos sutarties organizacija (VSO).
• 1961m. Pastatyta Berlyno siena
 JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJA
1945m.
• JTO TIKSLAI:
1. Palaikyti tarptautinį saugumą ir taiką;
2. Plėtoti draugiškus tautų santykius;
3. Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą
sprendžiant ekonominio, socialinio, kultūrinio,
humanitarinio pobūdžio problemas.
4. Ugdyti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir
laisvėms.

• JTO būstinė – Niujorkas.

 JTO Generalinė asamblėja
• Pagrindinės funkcijos ir tikslai:
1. Svarstyti ir siūlyti bendradarbiavimą ir tarptautinę taiką bei
saugumą palaikančius principus, nusiginklavimo bei ginkluotės
sumažinimo klausimus;
2. Skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautinį
politinį bendradarbiavimą, tarptautinės teisės plėtojimą ir
sisteminimą, pagrindinių žmogaus teisių garantavimą ir tarptautinį
bendradarbiavimą ekonomikos, visuomenės, kultūros, švietimo ir
sveikatos srityse;
3. Teikti pasiūlymus, kaip spręsti kiekvieną, problemą, kuri galėtų
pakenkti draugiškiems tautų santykiams.
• Darbe dalyvauja visi nariai. Dažniausiai nutarimai priimami balsų
dauguma. Priimant svarbius sprendimus, būtina 2/3 balsų dauguma.
Dirbama sesijomis, vieną kartą per metus.
• Generalinė Asamblėja negali daryti tiesioginės įtakos valstybių
sprendimams, JT pareikšta nuomonė yra labai svarbi tarptautiniu
lygiu ir šalys, ignoruojančios Jungtinių Tautų nutarimus, gali sulaukti
neigiamos pasaulio reakcijos.
• 1948m. Paryžiuje generalinė asamblėja paskelbė visuotinę žmogaus
teisių deklaraciją.
 Vengrijos sukilimas 1956m.

• Socializmas Vengrijoje buvo kuriamas taikant

represijas. Reikalauta šalies valdymą
pertvarkyti į demokratiškesnį ir išstoti iš VSO.
• 1956 m. vengrų nepasitenkinimas esama
santvarka prasiveržė sukilimu. Jis buvo
nuslopintas, daug žmonių žuvo, pabėgo iš
šalies arba atsidūrė kalėjimuose.
• Vakarų šalys pasmerkė sovietų veiksmus, bet
nesikišo į konfliktą, taip pripažindamos sovietų
interesų zoną.
 Čekoslovakijos sukilimas 1968m.
• Nepasitenkinimas socialistine santvarka pasiekė
kulminaciją 1968 m. sukilimo – vadinamojo „Prahos
pavasario“ metu.
• Komunistų partija mėgino reformuoti šalį – „suteikti
socializmui žmogiškąjį veidą“: didesnę žodžio, spaudos
laisvę, ekonominį savarankiškumą.
• Šie įvykiai plačiai nuskambėjo visame pasaulyje ir sulaukė
vakarų pritarimo. Tačiau, SSRS įvedus VSO kariuomenę,
demokratinės reformos buvo sustabdytos.
• Brežnevo doktrina – SSRS 1968m. paskelbta doktrina,
skirta pateisinti veiksmus Čekoslovakijos ir Vengrijos
sukilimuose. Teigiama, bet kad kokia valstybė negali išstoti
iš VSO, priešintis socialistiniam blokui.
 Lenkija.
• Situacija buvo sunki, kilo darbininkų maištai,
didintos kainos, ūkiniai sunkumai sukėlė politines
krizes, prasidėjo protesto demonstracijos.
• 1980 m. Lenkijoje praėjo veikti liberalių reformų
reikalaujantis „Solidarumo“ judėjimas – profesinė
sąjunga, vadovaujama Lecho Valensos.
• „Solidarumas“ siekė geresnių gyvenimo sąlygų,
gynė darbininkų teises, norėjo panaikinti
komunistų dominavimą valstybės gyvenime.
• „Solidarumas“ buvo uždraustas, Lechas Valensa
suimtas. Įvesta karinė padėtis.
 Berlyno problema
• 1961m. Vienoje vyko N.Chruščiovo ir
Dž.Kenedžio susitikimas. Chruščiovas įteikė
pareiškimą, kuriame reikalaujama pasirašyti
taikos sutartį ir Berlyną paversti laisvuoju
miestu. Vakarų valstybės nesutiko.
• 1961m. SSRS ir VDR pastatė 40km. sieną tarp
Rytų ir Vakarų Berlyno.
• 1989m. griūna Berlyno siena
• 1990m. suvienyta VFR ir VDR į vientisą
valstybę - Vokietiją.
 Karibų krizė(1962m.)
• Priežastis: JAV žvalgyba sužinojo, jog SSRS Kuboje
įrengė raketų paleidimo aikštelę ir sumontavo vidutinio
nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais.
• Veiksmai: Komunistų rengiami planai tiesiogiai kėlė
grėsmę JAV, todėl buvo siūloma pulti SSRS karines
bazes, tačiau Dž.Kenedis šio pasiūlymo nepalaikė, nes
bijojo karo. (Chruščiovas taip pat nesiryžo veltis į
tiesioginį karą) JAV laivynas gavo nurodymą blokuoti
Kubą ir nepraleisti į ją SSRS laivų.
• Padariniai: Abi supervalstybės susitarė, kad SSRS
išgabens savo branduolinius ginklus, o JAV nepuls
Kubos.
 Vietnamo karas (1965-1973)
• Priežastis: Per Antrąjį pasaulinį karą, Prancūzijos
koloniją Vietnamą užėmė Japonija. Pasibaigus
karui valdžią Vietname į savo rankas paėmė
komunistai. Prancūzai, nenorėdami prarasti savo
kolonijos, pradėjo karinius veiksmus.
• Veiksmai: Nors iš pradžių Pranzūcijai, remiamai
JAV, pavyko susigrąžinti dalį Vietnamo, komunistai
(remiami SSRS ir Kinijos) sutelkė visas savo
pajėgas ir nugalėjo JAV kariuomenę.
• Padariniai: Jav pasirašė paliaubas ir sutiko išvesti
savo kariuomenę iš Vietnamo. Komunistai
suvienijo šalį, užėmė valdžią ir įkūrė Vietnamo
socialistinę Respubliką.
 Afganistano karas (1978-1989)
• 1978m. Afganistano armijos karininkai, baigę mokslus
SSRS įvykdė valstybinį perversmą (įvedė daugelį
reformų). Tačiau šalies gyventojai nebuvo patenkinti ir
prasidėjo maištai.
• 1979m.prasidėjo pilietinis karas. Į šį konfliktą įsikišo SSRS
- įvedė savo armiją ir turėjo gan didelę persvarą prieš
sukilėlius , tačiau kalnuotoje vietovėje ji nepasiekė
pergalės.
• Afganų partizanai – modžachedai - palaikomi JAV, Kinijos,
Palestinos sėkmingai kovėsi su SSRS kariuomene.
• Intervencija į Afganistaną labai susilpnino SSRS autoritetą
, dėl jos daugelis šalių boikotavo (ekonominis, politinis,
moralinis ryšių nutraukimas su kita valstybe).
• 1989m. SSRS išvedė savo kariuomenę iš Afganistano
(vadovaujant M.Gorbačiovui)
 EEB, ES
• 1952m. buvo įkurtas EAPS (Europos anglių ir plieno
susivienijimas). Organizacija pareingė dirvą EEB
susikūrimui.
• EEB (Europos ekonominė bendrija) – 1957 m. Romoje
įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominės
Europos integracijos. Iš pradžių sudarė 6 narės
(Prancūzija, VFR, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas)
• ES (Europos sąjunga) – 1992m. Olandijoje pasirašyta 12-
kos valstybių sutartis dėl EU sąjungos. Sutartis numatė
ekonominės, politinės bei valiutinės sąjungos sudarymą
ir bendros pilietybės įvedimą. (6 EEB šalys + Airija, Danija,
D.Britanija, Graikija, Ispanija, Portugalija.) Dabar 27
narės.
• Lietuva į ES įstojo 2004m.
 Helsinkio aktas
• HELSINKIO AKTAS – saugumo ir
bendradarbiavimo pasitarimo 1975 m.
Helsinkyje baigiamasis aktas.
• Jame patvirtintas esamų Europos sienų
neliečiamumas, teritorijos vientisumas, taikus
ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus
reikalus, žmogaus teisų ir laisvių gerbimas,
tautų lygiateisiškumas.
 SSRS: „atšilimas“
• Chruščiovo valdymo laikotarpis (1953–1964) vadinamas
atšilimu. Chruščiovo valdymo metu:
1. 1956 m. XX komunistų partijos suvažiavime pasmerktas
Stalino asmens kultas. Prasideda destalinizacija.
2. L. Berija nubaustas mirties bausme.
3. Iš kalėjimų, koncentracijos stovyklų paleista daug politinių
kalinių, lageriuose sušvelnintas režimas, deportuotoms
tautoms leista grįžti į tėvynę.
4. Lageriuose vyko kalinių sukilimai.
5. Griaunami Stalino paminklai, keičiami miestų, kaimų,
gatvių pavadinimai.
6. Bandyta reformuoti ekonomiką, ypač žemės ūkį, tačiau
neefektyviai. Masinis kukurūzų auginimas baigėsi
ekologine katastrofa.
7. Pradėtas ekonominis lenktyniavimas su JAV, kurio devizas
buvo „pavyti ir pralenkti“.
8. Daug dėmesio skirta karo pramonei, kosmoso įsavinimui.
Paleistas pirmas dirbtinis Žemės palydovas, į kosmosą
pakilo pirmasis žmogus.
9. Priimta programa, kurios tikslas – iki 1980 metų sukurti
komunistinę visuomenę.
10. Siekta sukurti „naująjį“ žmogų su komunistine morale.
11. Sustiprėjo tikėjimo persekiojimas
12. Stengtasi likviduoti bet kokią privačią nuosavybę, drausta
laikyti naminių gyvulių.
13. Kitaminčiai prievarta uždaromi į psichiatrijos ligones.
14. Pagerėjo SSRS santykiai su Vakarais (Chruščiovas apsilankė
JAV, kalbėjo JTO Generalinės Asamblėjos sesijoje.)
• 1964 m. Chruščiovas buvo pašalintas.
 SSRS: „sąstingis“ (stagnacija)
• Brežnevo valdymo laikotarpis (1964–1982) vadinamas
sąstingiu arba stagnacija. Jo valdymo valdymo metu:
1. Įsisvyravo stabilumas, bet kokių permainų vengimas. SSKP
CK Politinio biuro, įtakingiausios partijos institucijos,
nariai ilgus metus nesikeitė.
2. Atsisakyta atšilimo politikos režimo, priešininkai sodinti į
kalėjimus, prievarta gydyti psichiatrijos ligoninėse.
3. Sąstingis apėmė visas gyvenimo sritis. Žemės ūkis ir
pramonė atsiliko nuo Vakarų.
4. Išeikvota gausybė gamtinių išteklių, tačiau gamyba buvo
neefektyvi.
5. Milžiniškas lėšas surijo karo pramonė, kosmoso įsavinimo
programos, parama socialistiniams režimams įvairiose
šalyse.
6. Susidarė visuotinis deficitas – trūko maisto ir kitokių
prekių.
7. Klestėjo korupcija, didžiulis biurokratinis
aparatas.
8. Partinė ir valstybinė nomenklatūra išsiskyrė
turtais ir privilegijomis.
9. Visuomenė ėmė moraliai degraduoti. Valstybine
problema tapo alkoholizmas. Šalyje kaupėsi
ekonominės ir socialinės problemos.
 SSRS: „perestroika“ ir „glasnost“
• 1985m. Gorbačiovui atėjus į valdžią, prasidėjo
reformos „perestroika“ (pertvarka) ir „glasnost“
(viešumas).
• „Glasnost“(viešumas) Tikslas: Siekta atvirumo ir
skaidrumo vyriausybinėse įstaigose.
• Eiga: žurnalistai ir kiti žmonės, nebijodami nukentėti
galėjo kalbėti ir rašyti apie skausmingas problemas,
valdžios klaidas. Susilpnėjo cenzūra, užsienio radijo
stotys netrukdomai galėjo transliuoti naujienas.
Prabilta apie ekologines, tautines problemas.
• Rezultatas: Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti
apie okupaciją, vykusias represijas ir siekį atkurti
nepriklausomas valstybes.
• Perestroika (pertvarkymas) Tikslas: pakelti
ekonomikos lygį bei demokratizuoti Tarybų
Sąjungą.
• Eiga: Padidintas įmonių savarankiškumas, suteikta
teisė priekiauti produkcija, pagaminta viršijus
planą, skatintas kooperatyvų kūrimas. Sumažintos
ginkluotosios pajėgos, sustabdyti branduolinio
ginklo bandymai, pradėtas rakletų likvidavimas,
išvesta kariuomenė iš centrinės Europos.
• Rezultatas: Vadovai nesugebėjo dirbti
atnaujintomis sąlygomis, padėtis prastėjo. Didėjo
infliacija, mažėjo eksportas, trūko prekių. Plito
neregėto masto grobstymai. TSRS gyvenimo
sferose paaštrėjusi krizė privedė TSRS prie žlugimo.
• Pertvarkos procesai lėmė permainas tiek SSRS, tiek
SSRS kontroliuojamose valstybėse, tiek okupuotose
Baltijos šalyse. Sutriko ir ekonomika, ir politinis
gyvenimas. Gorbačiovas paskelbė, kad:
• Komunistinių valstybių santykiai negali būti paremti
priklausomybe;
• Atsisako ginti komunizmą jėga;
• SSRS atsisako kištis į kitų valstybių reikalus;
• SSRS atsisako Brežnevo doktrinos ir leidžia
valstybėms pačioms pasirinkti

• Tai paskatino SSRS žlugimą ir valstybių

išsilaisvinimą.
 BERLYNO SIENOS GRIŪTIS (1989m)
• 1989m. VDR prasidėjo platus opozicinis judėjimas ir
buvo priverstas atsistatydinti KP vadovas.
• VDR piliečiams buvo leista laisvai bendrauti su
Vakarų vokiečiais, siena pradėjo irti.
• Susivienijimas priklausė ne tik nuo VDR, bet ir VFR
bei SSRS sutikimo. Gorbačiovas manė, jog įvykdžius
pertvarkymus VDR, ji galės egzistuoti kaip
nepriklausoma valstybė, palaipsniui suartėdama su
VFR.
• 1990m. laisvuose VDR rinkimuose absoliučią
daugumą iškovojo partijos, stojančios už nedelsiamą
VDR ir VFR sujungimą. Po rinkimų valstybėse įvesta
viena valiuta, panaikinti tarpusavio muitai, Vokietijos
susiskaldymas buvo likviduotas.