Italijos, Vokietijos ir Japonijos

pralaimėjimas.
Antrojo pasaulinio karo
padariniai
• Antrojo fronto Europos vakarinėje dalyje
atidarymas buvo sudėtinė bendrų antihitlerinės
koalicijos veiksmų dalis. Po daugiau kaip metus
vykusių diplomatinių derybų jis buvo atidarytas
1944 m. birželio 6 d. Anglijos, JAV ir Kanados
kariuomenėms išsilaipinus Šiaurės Prancūzijoje
- Normandijoje.
• Didžiausiai istorijoje desantinei operacijai
vadovavo JAV generolas D. Eizenhaueris.
• 1945 vasario mėn. Jaltos (Krymo)
konferencijoje „didysis trejetas“ (V. Čerčilis, F.
Ruzveltas, J. Stalinas) patvirtino Deklaraciją dėl
išlaisvintos Europos likimo.
• Jaltoje tartasi dėl Vokietijos likimo:
suskaidymo į okupacines zonas,
denacifikacijos, demilitarizacijos, reparacijų.
Lenkijos sienų rytuose ir vakaruose, SSRS
dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje ir kt.
• Slaptai susitarta, kad po Vokietijos okupacijos
SSRS įstos į karą prieš Japoniją.
• Jau 1944 m. pabaigoje Raudonoji armija, nors
ir patirdama didelių nuostolių Rytų fronte,
priėjo Vokietijos sieną. Tuo metu sąjungininkų
kariuomenės daliniai skverbėsi į Vokietijos
žemes iš vakarų.
• Kai nusižudė Hitleris ir sovietai užėmė
Berlyną, 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija
pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.
Antrojo
pasaulinio karo
veiksmai 1943
– 1945 m.
• 1945 m. liepos-rugpjūčio mėn., karą jau
pralaimėjusios Vokietijos mieste Potsdame,
vyksta konferencija.
• Konferencijoje susitiko J. Stalinas, H. Trumenas
ir V. Čerčilis (vykstant konferencijai jį pakeitė
K. R. Etlis).
• Numatyta, kad Vokietiją okupuos Sovietų
Sąjungos, JAV, Didžiosios Britanijos ir
Prancūzijos kariuomenės. Tartasi dėl naujos
Vokietijos-Lenkijos sienos. Sovietų Sąjungai
pavesta buvusi Rytų Prūsijos teritorija tarp
Nemuno žemupio ir Priegliaus su
Karaliaučiumi. Svarstytos taip pat Rytų Europos
šalių ateities problemos ir kiti klausimai.
• Karo veiksmai galutinai baigėsi tik po
Japonijos kapituliacijos.
• Dar 1944 m. iniciatyvą Ramiajame vandenyne
perėmė JAV. Lūžis ėmė ryškėti po mūšio prie
Midvėjaus atolo pačiame Ramiojo vandenyno
centre. Tačiau JAV vadovybė siekė įtraukti į
karą ir kitus sąjungininkus, norėdama greičiau
baigti karo veiksmus. Japonija atmetė JAV,
Kinijos ir SSRS 1945 m. liepos pab. jai pateiktą
reikalavimą besąlygiškai kapituliuoti.
• JAV numeta atomines bombas ant Hirosimos ir
Nagasakio.
• SSRS pareiškė, kad skelbia karo su Japonija
padėtį. Ji puolė Kvantuno armiją Mandžiūrijoje.
Šie veiksmai paspartino Japonijos kapituliaciją.
 08-06
08-09
• 1945 m. rugsėjo 2 d. SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos ir
Kinijos atstovų akivaizdoje Japonija pasirašė
besąlygiškos kapituliacijos aktą. Antrasis pasaulinis
karas baigėsi.
 Niurnbergo procesas
• Karo nusikaltimų tribunolas, Niurnbergo
teismas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių
teismas.
• Kaltinamieji buvo 24 žymiausi nacistinės
Vokietijos politiniai ir kariniai veikėjai.
• Renkant įrodymus apie nusikaltimus
žmogiškumui, buvo pasitelkta ir vaizdinė
medžiaga iš nacių koncentracijos stovyklų,
pateikiami išgyvenusių liudininkų parodymai.
• Vienuolikai kaltinamųjų buvo paskelbtas mirties
nuosprendis. Spalio 16 d. dešimt kaltinamųjų buvo
pakarti Niurnberge. Vienuoliktasis, H. Geringas,
nusižudė bausmės išvakarėse.
• Aštuoni kaltinamieji buvo nubausti skirtingos
trukmės laisvės atėmimo bausmėmis (nuo aštuonerių
metų iki gyvos galvos).
• Trys buvo išteisinti.
NIURNBERGO PROCESAS
 II PASAULINIO KARO
PASEKMĖS (1)
• Žuvo 62 milijonai žmonių (25 mln.–fronte);
• 35 mln. liko invalidais;
• koncentracijos lageriuose naciai sunaikino
daugiau kaip 8 mln. Žmonių (iš jų 6 mln.
žydai);
• sugriauta tūkstančiai pastatų, pramonės
įmonių, kultūros paminklų;
 II PASAULINIO KARO
PASEKMĖS (2)
• Didžiausi žmonių bei materialiniai nuostoliai
teko SSRS;
• fašizmas ir nacizmas buvo sunaikinti ;
• sumažėjo Anglijos ir Prancūzijos tarptautinė
įtaka;
• išaugo JAV ir SSRS vaidmuo – jos tapo
supervalstybėmis.
• Sovietų Sąjunga iš pagrindų pakeitė politinį
Vidurio ir Rytų Europos (ir ne tik) žemėlapį:
SSRS aneksavo tris Baltijos valstybes, dalį Rytų
Prūsijos, iš Suomijos ji atėmė Petsamo rajoną ir
dalį KareIijos sąsmaukos, iš Čekoslovakijos -
Užkarpatę, iš Rumunijos - Besarabiją ir dalį
Bukovinos. Sovietų kariuomenė stovėjo
Vokietijos ir Austrijos rytinėse dalyse, Lenkijoje,
Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje,
Bulgarijoje ir ne Europoje - Mandžiūrijoje ir
Šiaurės Korėjoje.
Teritoriniai
pokyčiai,
gyventojų
migracija ir
deportacijos
pokario
Europoje