ANTRASIS PASAULINIS KARAS

1939 m. rugsjo 1 d. 1945 m. rugsjo 2 d.

Ais Sjungininkai
Aies valstybs: Vokietija ir Italija. Vliau prie j prisidjo Japonija, Vengrija,
Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Kroatija, Suomija ir Tailandas.
Sjungininkai: Jungtin Karalyst, Pranczija, Lenkija. Vliau prie j prisidjo
SSRS, JAV ir Kinija. (SVARBU: SSRS buvo laikoma sjungininke, nepaisant to, kad
kariavo su Suomija, um dal jos teritorijos, okupavo Baltijos valstybes, dal
Lenkijos, Ukrainos bei Rumunijos.)
Karo veiksmai vyko Europoje ir Viduremio jroje, Atlanto vandenyne, iaurs
Afrikoje, Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne 40 valstybi teritorijoje. kar
buvo traukta 61.
Antrojo pasaulinio karo prieastys tebra diskutuotinos. Tarp j minima Versalio
taikos sutartis, Didioji depresija, komunist, Vokietijos ir Japonijos ekspansionizmas,
komunistin soviet ekspansija.
Priekario laikotarpis: Vokietija siek atstatyti savo gali ir status, prarast
Pirmajame pasauliniame kare. Joje ir Italijoje atsirado faistiniai judjimai. Tai vyko
dl 3 deimtmetyje pasaulyje vyravusio ekonominio nestabilumo ir revano siekio.
Vokietijoje sitvirtino faistai ir valdi atjo j lyderis Hitleris, pasiymjs
maniakikumu, msi realizuoti savo nacional-socialistin doktrin. Adolfas Hitleris
pradjo ignoruoti Versalio taikos sutarties reikalavimus, kurie ribojo Vokietijos
agresij. Jis grino privalomj karin tarnyb ir pradjo spariai gaminti karin
technik.
1936 m. vokieiai um Reino demilitarizuot zon. Vakar valstybs tai ignoravo,
nors tuo metu galjo nesunkiai priversti j grti prie Versalio nuostat, bet tikjosi,
jog Vokietija nepls agresijos.
1938 m. Vokietija netrukdoma prisijung Austrij ir dal ekoslovakijos.
1939 m. Vokietija okupavo ekoslovakij ir ultimatumu isireikalavo Klaipdos
krat i Lietuvos, o Italija okupavo Albanij.
1939 m. rugpjio 23 d. pasiraomas Molotovo-Ribentropo paktas SSRS ir
Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti ryt ir iaurs Europos ali pasidalijimo
dokumentai.
Karas prasidjo Ramiajame vandenyne kartu su 1937 m. liepos 7 d. prasidjusiu
Antruoju Kin Japon karu.
Europoje karas prasidjo 1939 m., kai Vokietija ir Soviet Sjunga, sudariusios
Molotovo-Ribentropo pakt, upuol Lenkij. Hitleris pasinaudojo pretekstu
pareik, jog lenk kareiviai vykd agresij vokiei radijo stotyje prie Lenkijos
Vokietijos sienos. Jungtin Karalyst ir Pranczija paskelb kar Vokietijai, taiau
kovoti nesiruo. Per kelias aibo karo (Blitzkrieg) savaites oro pajgos ir tankai
privert Lenkij pasiduoti. ia labai prisidjo vokiei pikiruojantys bomboneiai,
garsj savo taiklumu ir sirenomis (Jerichono trimitais), kurios praddavo kaukti
pikiruojant ir paveikdavo prieo moralin bkl. Raudonoji armija (SSRS) um
alies rytin dal, kaip buvo sutarta.
Karo veiksmai: 1939 m. lapkriio 30 d. sovietai upuol Suomij ir po atkaklaus
iemos karo 1940 m. kovo mnes Suomija atidav dal savo teritorijos. 1940 m.
baland vokieiai um Danij ir Norvegij, o gegu vermachtas, nepaisydamas
maj ali neutraliteto, pereng Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderland sienas.
Taip vokieiai i iaurs apjo laikyt neveikiamu prancz gynybin kompleks
(Maino linij). Maralas Petenas paskelbia paliaubas, kurios sigalioja birelio 25 d.

1940 m. birel SSRS okupavo Lietuv, Latvij, Estij bei dal Rumunijos. Liepos
mnes kar Vokietijos pusn stojo Italija (vadovaujama Musolinio). Ji uima brit
Somal, dal Kenijos, Sudano, siveria Egipt. Taiau gruodio mnes juos sumua
britai ir 1941 m. pradioje iveja i Ryt Afrikos.
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimi visur. Taiau tuo metu prasideda atkakls miai
tarp vokiei (Luftwaffe) ir brit (RAF) oro pajg. Taip vadinam m dl
Britanijos Vokietija pralaimi. O Italija pralaimi bandydama uimti Graikij.
1941 m. kovo mnes Jungtini Valstij prezidentas sulauo alies neutralitet ir
leidia pristatyti Didij Britanij karo reikmms skirt produkcij. Rugpjt
erilis ir Ruzveltas pasirao Atlanto chartij, skelbiani demokratinius principus,
kurie turi sudaryti bsim taikos pamat.
1941 m. baland Hitleris puola Jugoslavij ir Graikij. Birelio 22 d. upuola Soviet
Sjung (Barbarosos operacija), taiau aibikas puolimas nepavyksta.
1941 m. gruodio 7 d. Japonija netiktai subombarduoja amerikiei karin jr baz
Pearl Harbore (Ramiajame Vandenyne). kar stoja JAV, iki tol tik padjusi
karinmis reikmmis.
1941-1942 m. vokiei kariuomen prieina iki pat Maskvos ir Leningrado, kur
apsiaut, nes nepam turmu. Susiformuoja antihitlerin SSRS, Jungtins Karalysts

ir JAV koalicija.
1942 m. vokieiai pasiekia Volg ir nori uimti Stalingrad (siekiama naftos altini),
bet Raudonoji armija atkakliai prieinasi. 1943 m. vokiei pajgos, udarytos
Stalingrade, priverstos kapituliuoti. Vliau sek vokiei pralaimjimai Kursko ir
Dniepro miuose.
Nuo 1943 m. karo eiga krypo sjunginink naudai. JAV ir Didioji Britanija
bombarduoja Vokietijos miestus, pamau uima vis Italij. 1944 m. Raudonoji armija
Ryt fronte veriasi priek ir met pabaigoje prieina Vokietijos sien. Hitlerio
Europos tvirtov ima griti. Kai nusiudo Hitleris ir Sovietai uima Berlyn, 1945
m. gegus 8 d. Vokietija pasirao beslygin kapituliacijos akt.
1945 m. rugpjt pirmosios atomins bombos numetamos ant Hirosimos ir Nagasakio.
Nors visus karo metus Japonij lydjo neskms, bet tik po atominio ginklo
panaudojimo ji kapituliuoja rugsjo 2 d.
Lietuva karo metais: Molotovo-Ribentropo paktu Lietuva atiteko Vokietijos takos
sferai, vliau SSRS. Prasidjus karui, 1939 m. rugsjo 1 d. Lietuvos vyriausyb
paskelb neutralitet. Spalio 10 d. pagal sutartis su SSRS, Lietuvai grintas Vilnius.
grintas teritorijas sovietai ved kareivius.
1940 m. birelio 15 d. SSRS okupavo, o rugpjio 3 dien aneksavo Lietuv.
1941 m. birelio 22 d. vokiei kariuomen um Lietuv. Tuo pat metu vyko
Lietuvi aktyvist sukilimas prie TSRS valdi, 6 savaitm buvo atkurta
nepriklausomyb ir paskelbta laikinoji Juozo Ambrazeviiaus vyriausyb, taiau jos
nepripaino naciai. Rugpjt Lietuva tapo Ostlando dalimi Lietuvos generaline
sritimi.
1944 m. atsitraukdami vokieiai naudojo idegintos ems taktik (sprogdino tiltus,
mones, statinius). Liep sovietin armija pradjo vertis Lietuv ir um Vilni,
rugpjio 1 d. Kaun, per spal vis teritorij, iskyrus Klaipd um tik 1945
m. saus ir Kuri Nerij vasar. Prasidjo antroji sovietin okupacija.
Karo rezultatai: Sjunginink pergal. Ikyla dvi supervalstybs JAV ir Soviet
Sjunga. Europa, iki tol dominavusi pasaulyje, smunka, lunga finansai, ekonomika.
Su eme sulyginti imtai miest. Rekordinis auk skaiius (daugiausiai civili).
Vokietijos mirties stovyklose sunaikinta milijonai t, kuriuos Treiasis reichas laik
nepilnaveriais, t. y. igon, slav belaisvi, homoseksual, bet daugiausia yd.

mons kentjo nuo bombardavim, trmim, bado. Nemaa valstybi sien

pertvarkymo auk.
Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos, technologijos. Lktuv aptikimui
pradti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas.
kurta Jungtini Taut Organizacija.

1921 Italijoje kurta faist partija.

1922 uimama Roma. Romos karalius perduoda valdi faistams. Visa
valdia faistams.
1935 Italija upuola Etiopij.
1939 04 okupuojama Albanija.
1933 nacionalsocialistai (vadovauja Hitleris) ateina valdi.
1934 Hitleris tampa prezidentu.
1934 pradtas kurti karo laivynas, reguliarioji kariuomen.
1938 - pradta ruotis karui.
1938 03 12 uimta Austrija.
1938 09 28 Miuncheno suokalbis (Vokietija, Italija, Anglija, Pranczija).
ekoslavakijos dalis atiduota Vokietijai.
1939 03 14 ekoslovakija okupuota.
1939 03 22 Lietuva Vokietija. Sutartis dl Klaipdos krato atidavimo.
1939 05 Maskvoje vyksta Anglijos, Pranczijos, Soviet Sjungos
susitarimas dl veiksm prie Vokietij.
1939 09 01 Vokietija upuola Lenkij.
1939 09 03 Anglija ir Pranczija skelbia Vokietijai kar, bet karo veiksm
nepradeda.
1939 09 20 kapituliuoja Lenkija.
1939 09 28 SSRS ir Vokietijos sien ir draugysts sutartis. Slaptajame
protokole Vokietija atiduoda Lietuv.
1940 04 - uimama
Danija ir Norvegija.
1940 05 ygis Pranczij, Belgij, Olandij, Liuksemburg.
1940 06 Italijos Pranczijos karas.
1940 06 22 kapituliuoja Pranczija.
1940 80 mis dl Anglijos.
1941 04 Vokietija ir Italija siveria Jugoslavij ir Graikij. Valstybs
kapituliuoja.
1941 06 22 SS Vokietijos karas. Barbarosos planas.
1941 - priimtas Lendlizo statymas. Skolinti ir nuomoti karin technik
kariaujanioms alims (JAV, Ruzveltas).
1941 12 07 - karo veiksmai Ramiajame vandenyne. Japonija bombarduoja
Perlharbor.
1942 06 mis prie Stalingrado.
1943 06 Kursko kautyns (didiausias tank mis). Jgos persisveria ir
prasideda Raudonosios armijos puolimas visu frontu.
1943 06 25 - sugaunamas Musolinis ir pakariamas.
1943 11 28 Teherano konferencija. Stalinas, Ruzveltas, erilis.
Nutarta:
1. Atidaryti II-j front.
2. Kovoti iki pergals be sutari.
1944 04 Soviet kariuomen eng Rumunij.
1944 06 06 atidaromas II-asis frontas. 1944 06 20 - taufenbergas
pasiksina Hitler.
1945 Raudonoji armija siveria Vokietij.
1945 02 vyksta Krymo (Jaltos) konferencija.
Nutarta:
1.
2.
3.
4.

Sunaikinti nacizm
Okupuoti Vokietij (paskirstytos okupacins zonos)
Nubausti karinius nusikaltlius.
kurta nauja tarptautin sjunga (1942 01 01) 26 valstybs pasira

deklaracij Antihitlerin koalicija.

1945 04 30 nusiudo Hitleris.
1945 05 02 Berlyno turmas.
1945 05 08-09 - kapituliuoja Vokietija.
1943-44 JAV skmingai kovoja su Japonija.
1945 07 17 08 02 vyksta Potsdamo konferencija.
1. Suderintos Berlyno ir Vokietijos okupacins zonos.
2. Lenkijos siena su Vokietija nustatyta pagal Neis ir Oder.
3. Rytprsiai SS
4. Sukurtas tarptautinis karinis teisinink tribunolas.
1945 1946 - Niurnbergo procesas.
1945 08 06 - JAV numeta atomines bombas ant Hirosimos. 08 09
Nagasakio.
1945 08 09 - Soviet Sjunga stoja kar prie Japonij.
1945 09 02 kapituliuoja Japonija. II pasaulinio karo pabaiga.

PARYIAUS TAIKOS KONFERENCIJA IR POLITINIAI

PASIKEITIMAI
EUROPOJE
Paryiaus taikos konferencijos sprendimai
1918 m. lapkriio mn. baigsi Pirmasis pasaulinis karas. Kokia bus
pasaulio tvarka po karo, turjo nutarti Taikos
konferencija, prasidjusi Paryiuje 1919 m. sausio mn. Joje
dalyvavo atstovai valstybi, kariavusi su Vokietija
bei jos sjungininkmis. Lemiamj bals turjo JAV prezidentas V.
Vilsonas, Didiosios Britanijos ministras
pirmininkas D. Loidas Dordas ir Pranczijos ministras pirmininkas
. Klemanso. Jie skelb sieki visiems
laikams garantuoti taik emje, bet nesutar dl bd iam tikslui
gyvendinti.
Pranczija stengsi suskaldyti ir susilpninti Vokietij, kad ji
nebegalt vl upulti kaimyn. Didioji Britanija
nugaltai prieininkei buvo ne tokia grieta. Ji nerimavo, jog
Vokietijai nusilpus Europoje sivyravus Pranczija.
Nuomons nesutapo ir dl Rusijos. Prieikos bolevikams Didiosios
Britanijos nebt patenkinusi ir galinga
kapitalistin Rusija, nes i kelt grsm jos kolonijoms bei takai
Azijoje. Anglai labiau negu pranczai palaik
Baltijos ir Ukaukazs ali pastangas tvirtinti nepriklausomyb.
JAV prezidentas Vilsonas turjo sav plan: sudaryti tarptautin
organizacij, vadinam Taut Sjunga, kuri
taikiai sprst valstybi ginus. Vilsonas man, jog karo metais
sustiprjusios JAV sugebs per Taut Sjung
vadovauti pasauliui. Vokietijos atvilgiu JAV nuostata buvo panai
Didiosios Britanijos. Kita vertus, Vilsonas
prietaravo angl kslams uvaldyti naujas kolonijas bei ital
norams prisijungti kai kurias piet slav emes.
Po kelis mnesius trukusi deryb didiosios valstybs pareng
taikos sutarti su Vokietija. Ji buvo pasirayta 1919
m. birelio 28 d. Versalio rmuose. Vokietija prarado kai kurias
teritorijas Europoje ir visas kolonijas ujriuose.
Versalio sutartis smarkiai apribojo Vokietijos karin pajgum. Joje
buvo nurodyta, kad Vokietija yra vienintel
karo kaltinink ir todl ji turi atlyginti padaryt al, imokti
reparacijas. is kaltinimas ir reparacijos kl
didiul vokiei visuomens pasipiktinim ir skatino revano
nuotaikas. Taiau smarkiai nukentjusi nuo karo
Pranczija nenorjo daryti nuolaid ir grietai reikalavo dideli
reparacij.

1919 m. ruden kar laimjusios valstybs pasira taikos sutartis su

Vokietijos sjungininkmis Austrija ir
Bulgarija, o 1920 m. - su Vengrija. ioms valstybms buvo leista
laikyti tik maas kariuomenes, jos privaljo
mokti ne dideles reparacijas. Visos trys taikos sutartys tvirtino jau
vykusius teritorinius
pasikeitimus. Kitaip atsitiko su Turkija.
Karo metais turkai sureng ligi tol istorijoje neregtas masines
skerdynes, naikino Osman imperijos
krikionikas tautas, t. y. vykd genocid. Buvo iauriausiu bdu
nukankinta daugiau kaip 1,5 mln. armn ir
apie 0,3 mln. asiriei, nuudyta ir imarinta badu keli imtai
tkstani graik bei Libano ir Sirijos krikioni.
Nugaltojai nutar grietai nubausti Turkij.
1920 m. Sevro taikos sutartyje buvo numatyta atimti i jos arab
alis, atiduoti Graikijai emes vakarinje
Maosios Azijos pakrantje ir aplink Konstantinopol, sukurti
nepriklausom Armnijos valstyb ir angl
globojam Kurdistan. Taiau taikos slygos buvo gyvendintos tik i
dalies.
Paryiaus taikos konferencija ir Lietuva
Taikos konferencijoje daug rpesi kl Rusijos klausimas.
Nugaltojai nepakviet konferencij bolevik
vyriausybs, bet nesiskubino pripainti ir buvusioje Rusijos
imperijoje susikrusi nauj valstybi. Ne tik todl,
kad tikjosi, jog antibolevikins jgos (baltieji) veiks raudonuosius:
nauj valstybi sien nustatymas pasirod
sudtingas, tarp j vyko ginai ir netgi karai.Lietuvos atstovai atvyko
Paryiaus taikos konferencij, bet nebuvo pripainti kaip valstybs
delegacija.
Lenkijos atstovai turjo daug ryi su angl, amerikiei, o ypa
prancz valstybi veikjais. Tuo naudodamiesi
lenkai piro konferencijos dalyviams mint, kad lietuvi tauta per
maa sukurti nepriklausom valstyb ir geriausia
jai bt prisijungti prie Lenkijos autonomijos teismis. Priminta, jog
kelet ami abi tautas siejo unijos,
katalikyb ir bendra kultra. Lietuvos ir Lenkijos atstovai Paryiuje
kelet kart susitiko, derjosi, bet susitarti
nepavyko. Lietuviai siek, kad Lenkija pripaint Lietuv
nepriklausoma valstybe su etninmis sienomis ir sostine
Vilniumi. Taikos konferencijoje jie taip pat reikalavo prijungti prie
Lietuvos dal Ryt Prsijos abiejose Nemuno
pusse, kur lietuviai sudar daugum ar bent didel dal gyventoj.

Paryiaus taikos konferencija neisprend Lietuvos ir Lenkijos gino

dl sien, Lietuva negavo diplomatinio
pripainimo de jure, taiau Versalio sutartimi nuo Vokietijos buvo
atskirtas Klaipdos kratas.
Sien pasikeitimai Europoje
Klaipdos kratas buvo nedidelis, kaip ir teritorijos, kurios i
Vokietijos atiteko Belgijai ir Danijai. Elzas su Lotaringija susigrino
Pranczija, kuri gavo ir Saro srities angli kasyklas. Saras nuo
Vokietijos buvo atskirtas tik 15 met laikotarpiui ir perduotas valdyti
Taut Sjungai.Tam terminui baigiantis ios srities likim turjo lemti
jos gyventoj balsavimas. Daugum lenk emi, Prsijos ugrobt
XVIII a. pabaigoje, perm atgimusi Lenkijos valstyb. Ji gavo ir
siaur ijim Baltijos jr per lenk Pamar. Taip Ryt Prsija tapo
atskirta nuo visos Vokietijos. Taiau svarbus Dancigo (Gdansko)
uostas Vyslos iotyse su aplinkine teritorija nebuvo prijungtas prie
Lenkijos. Anglams reikalaujant, jis virto Taut Sjungos globojamu
laisvuoju miestu. Suiro didel ir galinga Austrijos - Vengrijos
monarchija. Jos pdinmis pripaintos Austrija ir Vengrija um
tik nedidel dal buvusios monarchijos teritorijos. Didiuma vokik
emi paliko Austrijai, bet jai buvo udraustas prisijungimas prie
Vokietijos - anliusas. Keli milijonai vengr atsidr gretim
valstybi- Rumunijos,
ekoslovakijos, Jugoslavijos - valdioje. Europos likimo lmjai
nelabai pais taut apsisprendimo princip. Klemanso laik Vengrij
natralia vokiei sjungininke, todl stengsi kuo labiau j
"apkarpyti". Bulgarija neteko ma teritorij Jugoslavijos naudai ir
ijimo Egjo jr. Europoje krsi naujos tautins valstybs.
Naujosios Europos valstybs
Buvusioje Austrijos - Vengrijos teritorijoje susikr visikai nauja
ekoslovakijos valstyb. Visa rytin Vengrijos dalis (Transilvanija),
kur daugiau nei pus gyventoj sudar rumunai, atiteko Rumunijai.
Prisijungusi Rusijos valdyt Besarabij (srit tarp Pruto ir Dniestro
upi), Rumunija tapo didiausia, nors kikai ir kultrikai atsilikusia,
Pietryi Europos valstybe. Su Serbija susijungus kroat ir slovn
emms, priklausiusioms Austrijai- Vengrijai, buvo kurta Serb,
kroat ir slovn karalyst, 1929 m. pavadinta Jugoslavija.
Vidurio Europoje vyravo atgimusi Lenkijos valstyb, o Baltijos jros
pakrantje susikr Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos
respublikos. Naujosios valstybs nerimavo, kad atsigavusios
Vokietija ir Rusija mgins
panaikinti j nepriklausomyb. Todl ios alys djo viltis Taut
Sjung, kuri steigti buvo nutarta Paryiaus taikos konferencijoje.