Šatrijos Ragana

I. Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė, 1877-1930) gimė

Medingėnuose (Plungės r.).
II. Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją praminė raganėlės vardu dėl
juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną,
kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip
atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.
III. Visą gimnazijos kursą išėjusi tėvo dvare, Šatrijos Ragana Varšuvoje
lankė bitininkystės kursus, kaip laisva klausytoja studijavo
Šveicarijoje.
IV. Grįžusi į Lietuvą, Vilniuje įsteigė lietuviškų leidinių knygyną.
V. 1909 m. Marija Pečkauskaitė pakviesta mokytojauti į
Marijampolės ,,Žiburio“ mergaičių progimnaziją. Jai tuo metu
vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis. Tačiau jis, pajutęs tvirtą,
šeimininkišką Marijos ranką, jai mielai patikėjo tą darbą. Ji ir buvo
faktinė ,,Žiburio“ progimnazijos vedėja.
VI. Šatrijos Ragana to meto Lietuvos kultūriniame gyvenime buvo
pirmoji europinio išsilavinimo moteris, skleidusi naujausias
pedagogikos ir katalikybės idėjas.
VII. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir artėjant frontui, ,,Žiburio“
progimnazija persikėlė į Trakus, o 1915 m. gegužę evakavosi į
Voronežą. Tačiau Marija nesiryžo dėl sveikatos būklės evakuotis
kartu su mokykla.
VIII. Marija persikėlė į Židikus, ten parašė reikšmingiausius savo kūrinius:
apysaką „Sename dvare“, psichologinį apsakymą „Irkos tragedija“ ir
kitus.
IX. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji vėl grįžo prie didžiosios
meilės – pedagogikos. Beviltiškai kovodama su sunkia liga, ji dar
stengėsi praskaidrinti savo gyvenimą aktyviausia filantropine ir
švietėjišką veikla, nuvyko ekskursijon į Rygą, dažnai būdavo
gamtoje ir rašė svarbiausią pedagoginį veikalą „Motina – auklėtoja“.
X. Mirė 1930 metais, liepos 24 diena Židikuose.