Antrasis pasaulinis karas 1939-1940 m.

  
Kokią sutartį pasirašo Vokietija ir SSRS (prieš karą)? Kada? Kas yra nusprendžiama
slaptaisiais protokolais? 
 1939 m. rugpjūčio 23 d Vokietija ir SSRS (prieš karą) pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą.

Prie sutarties buvęs slaptas protokolas nustatė abiejų valstybių įtakos sferas Europoje. Pagal šį paktą
Vokietija gavo veiksmų laisvę Lietuvoje, o SSRS – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Besarabijoje.
1939 m. rugsėjo 28 d. protokolas papildytas sutartimi, kuria SSRS pripažino Vokietijai jos
okupuotas Lenkijos žemes iki Bugo upės. Už tai vokiečiai atidavė SSRS Lietuvą.

Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia. 

  Netobulai veikė Versalio sistema, Tautų Sąjungos neveiksnumas, nuolaidžiavimas, JAV

nedalyvavimas veikloje.
 Vokietija buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis, siekė atgauti po Pirmojo
pasaulinio karo prarastas pozicijas, įsigalėti Europoje ir pasaulyje, todėl ėmėsi agresyvių
veiksmų (demilitarizuotos Reino zonos užėmimas, Austrijos anšliusas, Sudetų krašto,
Čekoslovakijos užėmimas, Klaipėdos kraštas)
 Fašistinės Italijos siekis atkurti Romos imperiją
 Anglija ir Prancūzija nuolaidžiavo Vokietijai, bijojo karo grėsmės
 Vyko ginklavimosi varžybos
 Agresyvi Japonijos ir Italijos užsienio politika, susidarė agresyvus blokas – Vokietija, Italija,
Japonija (AŠIS)
 SSRS siekė išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusias Rusijos imperijos sienas
 SSRS ir Vakarų šalys vedė nesėkmingas derybas
 SSRS kėlė „Pasaulinės revoliucijos“ idėją, įtvirtinti komunizmą visame pasaulyje

1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją. Tai – Antrojo pasaulinio karo

pradžia. (Blickrygo taktika – netikėtas ir staigus puolimas). Po Lenkijos užpuolimo,
Prancūzija ir D. Britanija paskelbia karą Vokietijai (rugsėjo 3 d.). Tačiau jų kariuomenės
stovi Vokietijos pasienyje ir nepuola.

SSRS ekspansinė politika karo pradžioje: Lenkijos užgrobimas, Žiemos karas. 

 
Kilus karui, 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS armija pradėjo puolimą ir užėmė Lenkijos dalį, kuri jai
atiteko slaptu rugpjūčio 23 d. Stalino ir Hitlerio susitarimu. Į nelaisvę buvo paimta apie 15 tūkst.
karininkų ir daugiau kaip 180 tūkst. kareivių. 1939 m. rugsėjo 28 d. vėl susitiko SSRS ir Vokietijos
užsienio reikalų ministrai. Jie pasirašė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis.
Slaptieji šio susitarimo protokolai šiek tiek pakeitė interesų ribas, nustatytas 1939 m. rugpjūčio 23
d. susitarimu. 

Žiemos karas vyko siekiant užgrobti bei sovietizuoti Suomiją 1939 m. lapkričio-1940 m. kovo mėn.
Prieš pat karą sovietai sudarė marionetinę O. Kūsineno vyriausybę ir 1939 m. lapkričio 29 d. puolė
Suomiją, bet susidūrė su atkakliu K. G. Manerheimo vadovaujamos kariuomenės pasipriešinimu.
1940 m. Raudonoji armija, patyrusi didelių nuostolių, pralaužė Manerheimo liniją – suomių
gynybos įtvirtinimus. 1940 m. kovo 12 d. taikos sutartimi 11 proc. Suomijos teritorijos (Karelijos
sąsmauka, Vyborgo miestas ir kt. sritys) atiteko Sovietų Sąjungai, bet Suomija išsaugojo savo
nepriklausomybę. Iš tų sričių pasitraukė apie 400 tūkst. suomių. Žiemos kare žuvo apie 70 tūkst.
suomių, apie 200 tūkst. sovietų karių.

Vokietijos užimtos teritorijos iki 1941 m.  

Vokietija okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją,
Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją.

Vokietijos ir SSRS sutartis dėl draugystės ir sienų 1939-09-28 m. Svarbiausi nutarimai. 

Slaptieji šio susitarimo protokolai šiek tiek pakeitė interesų ribas, nustatytas 1939 m. rugpjūčio 23
d. susitarimu. Lenkijoje interesų riba buvo pastumta į rytus Vokietijos naudai, Užtai Hitleris
perdavė Lietuvą į SSRS įtakos zoną.
Vokietijos ir SSRS santykiai neapsiribojo vien sutartimis. 1939-1941 m. NKVD atidavė gestapui
apie 1 000 vokiečių komunistų ir antifašistų, buvusių SSRS teritorijoje. Abi šalys palaikė gerus
ekonominius ryšius. Vokietija 1940-1941 m. gavo iš SSRS 865 tūkst. tonų naftos, 14 tūkst. tonų
vario, 1,4 mln. tonų grūdų. Vokietijos karo laivai įplaukdavo į Murmansko uostą, pasipildydavo
atsargas.