Tema – Luko paveikslas tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

XX a. 7 de6imtmetyje išleistoje Juozo Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ aprašoma

meilės ir velnio kova, simboliškai sakant, aprašoma gėrio ir blogio kova vykusi tų laikų jaunuolių
gyvenime. Kūrinyje parodomi keturių jaunuolių kova su tuštuma jų viduje, kurią sukūrė vaikystė be
motinos ir tėvo meilės. Jaunuolių gyvenimo veiksmas dažnai vyksta jų susirinkimų vietoje ,
pavadintoje „katilu“, siekiant pavaizduoti artima jaunuolių gyvenimą su pragaru ir velniu. Vienas iš
šių veikėjų – Lukas, apie jį kalbėsiu šioje kalboje.

Luko pasaulėjautos ir bendravimo problemų priežastis - betėvystė, šeimos neturėjimas. Lukas –

našlaitis nuo mažens, pamestinukas, kiek kūrinys mums leidžia suprasti, Lukas nei atsimena, nei žino
kas jo tėvai. Vaikinas nuo pat mažumos buvo blaškomas gyvenimo vėjų, tėvų palikimas, gyvenimas
vaikų namuose, po to gyvenimas su girtaujančiu dėde Pinkvarta, Luką privedė prie menkos savivertės
ir dvasinės tuštumos. Lukas motinos neturėjimą laiko lyg savotišku virtimu į gyvulį, šis palyginimas
išreiškia mintį, kad tik motinos meilė žmogų daro žmogumi. Luko požiūris į save lyg į gyvulį priverčia jį
desperatiškai trokšti meilės ir žmogaus artumo. Pokalbyje su Beatriče, Lukas jos maldauja, kad ji jam
ištartų tuos du žodžius, kurių jis laukė visą savo gyvenimą, jis suvokė, kad merginos ištarti žodžiai
„myliu tave“ bus nieko verti, bet tuštuma jo viduje tiesiog geidė bent menkiausios meilės iliuzijos. Ši
neužpildyta tuštuma Luko viduje ne tik norėjo jausti šiluma iš kito žmogaus, bet pavertė jį silpnąją
grandimi savo draugų būryje. Susidaręs nepilnavertiškumo kompleksas ir per metus jis augęs pavertė
Luką jautriu jaunuoliu ir labiausiai pažeidžiamu iš vaikinų trijulės. Tas pats nepilnavertiškumas
privertė Luką prisirišti prie Beatričės ir saugoti ją nuo gyvenimo blogio. Tragikomedijos eigoje dažnai
matome, kad Lukas visada bando apginti Beatričę kai apie ją yra pasakoma kažkas nedora, miesto
skvere Lukas rūpinasi merginos gerove, siekia ją sušildyti nuo šalto vakaro oro. Taigi, Lukas dėl savo
šeimos neturėjimo susiduria su vidinio pasaulio konfliktais, kurie priveda prie nepilnavertiškumo
komplekso, taip pat tai jį paverčia itin jautriu jaunuoliu, kuris siekia apsaugoti savo draugę nuo
gyvenimo blogybių.

Lukas nesugeba palaikyti darnių santykių su kitais veikėjais. Palaikyti gerus santykius su kitais Lukui
trukdo menka savivertė, nesugebėjimas priimti savęs tokio, koks yra. Įtampos pilni santykiai su kitais
veikėjais puikiai išryškėja veiksmui vykstant jų „katile“, Andrius puikiai sugeba išprovokuoti Luką,
kuris stačia galva visada neria į muštynes. Tokie kenksmingi santykiai su Juliumi ir Andriumi trukdo
Lukui palaikyti net paprasčiausius draugiškus santykius su Beatriče. Lukas galima sakyti yra
persiplėšęs tarp santykių su vaikinais ir santykių su Beatriče, jis nenori palikti Andriaus ir Juliaus, nes
jie puikiai supranta vienas kito sunkumus, bet tuo pačiu Lukas nenori paleisti ir Beatričės, nes ji Lukui
geba parodyti gėrį gyvenime. Toks persiplėšimas priveda ir prie blogėjančių santykių su mergina.
Vaikinas puikiai supranta, kad Beatričė nepasiliks jo gyvenime, jei išliks tokie santykiai tarp jų, todėl
Lukas nebandydamas išspręsti šios problemos pradeda manipuliuoti Beatričę, šie pasakymai, „Turi
apsiprasti su ta mintimi, kad tu būsi mano“, „Beta! Mane pakėlė vyresniuoju techniku. Uždirbu
daugiau kaip po šimtą. Be to, dar pagroju“, puikiai parodo Luko bandymą manipuliuoti Beatriče.
Taigi, kūrinio eigoje puikiai išryškėja Luko nesugebėjimas palaikyti darnių santykių su kitais veikėjais
dėl menkos savivertė

Lukas būdamas menkos savivertės nesugeba pasipriešinti vaikinų stipresniai valiai. Nesugebėjimas
pasipriešinti kitiems išryškėja tragikomedijos pabaigoje, scenoje po miesto skvero, vaikinai susirinkę
groja, pradeda diskusiją, po to tai pereina į argumentus ir įžeidinėjimus. Vaikinai šaiposi iš jo
„išmintingojo“ dėdės, bet Lukas tam nesipriešina, o prisijungia prie to. Į jų „katilą“ atvykus Beatričei
ir pradėjus pokalbį apie motiną, Lukas iškart pradeda neigti, kad šaukėsi motinos naktimis,
nenorėdamas pasirodyti silpnas prieš kitus vaikinus. Šioje vietoje išryškėja vidinis konfliktas Luko
mintyse, nors jis ir perspėja Beatričę bėgti iš jų „katilo“, bet kartu su Juliumi puola ant jos, kad galėtų
išprievartauti. Veiksmui išsivysčius iki Beatričės mirties galime pastebėti, kad Lukas vienintelis
supranta, kad merginos mirtis yra ant jų rankų. Taigi, menka savivertė neleidžia Lukui pasipriešinti
kitų stipresniai valiai, nors vaikinas puikiai suvokia savo padarytas klaidas.

Apibendrindamas savo kalbą galiu teigti, kad Lukas šioje dramoje buvo vienas iš sunkiausiai
suprantamų veikėjų, nors jis ir buvo parodomas kaip jautrus ir dramatiškas veikėjas, bet dėl menkos
savivertės nesugebėjo priešintis kitų nuomonei. Ši drama puikiai parodo prie ko gali privesti menka
savivertė ir nebandymas pasikeisti, taip pat mums įteigiamos vertybės kaip savęs vertinimo svarba,
svarba atsirinkti tinkamus.