Šaltinis A Iš Gedimino laiško popiežiui

(...) šiuo laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą,
bet dėl brolių iš teutonų namo magistro daromų žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to
tikėjimo atkrito; kaip tik dėl to ir mes, deja, ligi šios dienos esame priversti pasilikti savo senolių klaidoje (...). Apie
visa tai, garbingasis tėve, mes rašome tam, kad jūs žinotume, kodėl mūsų senoliai mirė pagonybės ir netikėjimo
klaidoje. O dabar, šventasis ir garbingasis tėve, labai prašome atkreipti dėmesį į mūsų apverktiną būklę, nes mes, kaip
ir kiti krikščionių karaliai, esame pasirengę visuose dalykuose jums paklusti ir priimti krikščionių tikėjimą, kad tik
mūsų nevargintų anksčiau minėtieji kankintojai, būtent, minėtasis magistras ir broliai.

Šaltinis B Iš istorinio veikalo

1387 m. Lietuvos krikšto iniciatyvos ėmėsi imperatorius Karolis IV. Derėtis pas jį buvo pasiųstas kažkuris
Gediminaitis, o pas Algirdą 1358 m. atvyko imperatoriaus pasiuntiniai. Algirdas pareikalavo, kad Lietuvai būtų
gražintos Ordino užimtos jos valdovų tėvoninės žemės ir LDK siena eitų Alnos ir Priegliaus upėmis, Baltijos jūra iki
Dauguvos žiočių. Dauguva iki Aiviekstės žiočių ir pastarąja pro Lubano ežerą Rusios link. Vokiečių ordinas turėtų
būti iškeltas į Rusios stepes ginti krikščionis nuo totorių. Tačiau visa Rusia turinti priklausyti LDK. Šias sąlygas
galima laikyti pagoniškosios Lietuvos valstybės Gedimino giminės valdovų politine programa, motyvuojančia jų
veiksmus iki pat Lietuvos krikšto.

Šaltinis C
Jogaila, didysis kunigaikštis, su visais savo dar neapkrikštytais broliais, artimaisiais, kilmingaisiais didikais ir
smulkiais žemdirbiais, gyvenančiais jo žemėse, geiste geidžia ir prašyte prašo juos priglausti prie Šventosios Romos
bažnyčios katalikų tikėjimo.

Šaltinis D Iš Jogailos rašto

Mes, norėdami tą katalikų tikybą praplėsti mūsų Lietuvos ir Rusios žemėse, sutinkant ir norint mūsų brangiems
broliams kunigaikščiams ir visiems Lietuvos žemės didikams, patvarkėme, paliepėme, net pažadėjome, įsipareigojame
ir, paliesdami šventybes, prisiekėme visus lietuvių tautos abiejų lyčių, kurio bebūtų luomo, padėties, kilnumo,
esančius mūsų Lietuvos ir Rusijos viešpatystėse įvesti, patraukti, pašaukti, net jėga priversti , vis vien kokios sektos jie
bebūtų, į katalikų tikėjimą ir šventą Romos paklusnumą.

Šaltinis E
Vytautas kartu su Jogaila Nemunu atplaukė iki Dubysos ir pakilo jąja iki Betygalos apylinkų. Valdovus lydėjo didikų
būrys ir pasirinkti dvasininkai, daugiausia iš Lietuvos parapijų. Labai tikėtina, kad jie jau turėjo vaško lentelėse
užsirašytus lietuviškus maldų tekstus. (...) Šventvietėse buvo kertami medžiai ir gesinama šventa ugnis. Visų šių darbų
organizavimu jau buvo pasirūpinęs Žemaičių seniūnas Kęsgaila. Galbūt ir buvo pradėta statyti viena kita bažnyčia, bet
parapijos šiuo kartu nebuvo steigiamos.

1. Kuri Lietuvos istorijos problema atsispindi šaltiniuose?

Krikšto priėmimas.
2. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, paaiškinkite, kaip ši problema buvo sprendžiama Mindaugo valdymo
laikotarpiu.
Mindaugas pasikrikštijo ir popiežius jam įteikė karaliaus titulą.
3. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, paaiškinkite, kaip ši problema buvo sprendžiama Gedimino valdymo
laikotarpiu.
Gediminas ketinosi krikštytis du kartus: nuo 1323 m. iki 1324 m. ir 1341 metais.
4. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, paaiškinkite, kaip ši problema buvo sprendžiama Algirdo valdymo
laikotarpiu.
Dėl Lietuvos krikšto Algirdas su krikščioniškųjų vakarų valdovų pasiuntiniais derėjosi 1347 m. ir 1351
m., su Šv. Romos imperijos imperatoriaus ir Čekijos karaliaus Karolio IV pasiuntiniais 1358 m.
5. Remdamiesi šaltiniu C, D, E ir žiniomis, paaiškinkite, kaip ši problema buvo išspręsta Jogailos valdymo
laikotarpiu. Kuriais metais?
 Valdovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą 1386 m. vasario 15 d. Vavelio katedroje
pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkos šeimos nariai, tarp jų Vytautas Didysis ir Švitrigaila,
Lietuvos didikai.
6. Remdamiesi žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių Lietuvos valdovai stengėsi išspręsti problemą, kurią
nurodėte atsakydami į pirmąjį klausimą.
Kryžiuočių ordinų puldinėjimai, karaliaus titulas, svarbiausia viduramžiais vienijanti ar skirianti jėga.